Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas (Proceso Nr. 1-91-1-00613-2013- 6)

2014 m. sausio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Rimo Švirino, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistajai E. A., jos gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, nukentėjusiųjų O. T., J. T. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, nukentėjusiųjų V. P., A. P., M. P., G. P. atstovui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. A., nukentėjusiųjų A. P., V. P. (kuris kartu yra ir nepilnamečių M. P. ir G. P. įstatyminis atstovas) ir J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. - laivės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų; paskirtų nemokamų darbų atlikimui nustatytas 2 mėnesių terminas, tai yra per mėnesį išdirbant po 20 valandų nemokamų darbų; taip pat įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“: 1 434,34 Lt turtinės žalos ieškovui V. P.; 1 000 Lt neturtinės žalos V. P.; 604,88 Lt turtinės žalos ieškovei A. P.; 1 500 Lt neturtinės žalos A. P.; 500 Lt neturtinės žalos ieškovei G. P.; 700 Lt neturtinės žalos ieškovui M. P.; 800 Lt neturtinės žalos ieškovei O. T.; 2 364,85 Lt turtinės žalos ieškovui V. P.; 1 000 Lt neturtinės žalos V. P.; 824,12 Lt turtinės žalos sveikatai ieškovei J. T.; 2 800 Lt turtinės žalos dėl sugadinto turto J. T.; 3 125 Lt neturtinės žalos J. T.; 4 734,82 Lt turtinės žalos ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui. Iš E. A. priteista: 7 000 Lt neturtinės žalos V. P.; 8 500 Lt neturtinės žalos A. P.; 2 500 Lt neturtinės žalos G. P.; 4 300 Lt neturtinės žalos M. P. (G. P., M. P. priteistas lėšas uzufrukto teisėmis pavesta tvarkyti įstatyminiam atstovui V. P.); 5 200 Lt neturtinės žalos O. T. (O. T. priteistas lėšas uzufrukto teisėmis pavesta tvarkyti įstatyminiai atstovei J. T.); 7 000 Lt neturtinės žalos ir 1 500 Lt patirtų atstovavimo išlaidų V. P.; 26 875 Lt neturinės žalos J. T.. Nukentėjusiosios J. T. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo palikta nenagrinėta, pripažinta civilinei ieškovei J. T. teisė į ieškinio patenkinimą ir nutartą klausimą dėl šios ieškinio dalies nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2011-11-13, apie 20.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir susidūrė su automobiliu „C. T. & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. P., tuo pažeisdama kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, t. y. kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu. Automobiliu „C. T. & Country“ važiavo ir eismo įvykio metu buvo sužaloti V. P., V. P., M. P., G. P., O. T., A. P., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai ir J. T., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei įvykio metu buvo apgadintas V. P. priklausantis automobilis „C. T. & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta 13 019 Lt turtinė žala.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. P. ir V. P. (kuris kartu yra ir nepilnamečių M. P. ir G. P. įstatyminis atstovas) prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: nuteistajai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; iš nuteistosios priteisti V. P. ir A. P. po 50 000 Lt, o M. P. ir G. P. po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pavedant šiuos pinigus uzufrukto teisėmis tvarkyti atstovui pagal įstatymą tėvui V. P.; priteisti iš nuteistosios 3 000 Lt atstovavimo išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Skunde nukentėjusieji teigia, kad teismas E. A. paskyrė neteisintą bausmę, kadangi nusikalstama veika padaryta ne dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti visi septyni kitame automobilyje važiavę asmenys. Nuteistoji nukentėjusiųjų neatsiprašė ir nuoširdžiai nesigailėjo, nesiėmė priemonių padarytai žalai sumažinti. Be to, nuteistoji šiurkščiai pažeidė KET, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad BK 67 str. nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė neturėtų būti taikoma. Skunde teigiama, kad dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis V. P. patyrė didelės neturtinės žalos, kurią įvertino 50 000 Lt, kadangi jam ne tik buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bet jis patyrė didelius fizinius skausmus, didelius emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, nemigą, išgyvenimus dėl savo vaikų sužalojimo, kurie patyrė nesunkius sužalojimus ir savo žmonos sužalojimų, kuri patyrė galvos traumas. Jam teko vaduoti kitus mašinoje buvusius asmenis, dėl ko jis papildomai patyrė skausmą, visa šeima buvo gydoma ligoninėje, jam ja teko rūpintis, nors buvo pats sužalotas. Traumos pasekmės jaučiamos iki šiol, taip pat jaučiamos ir psichologinės pasekmės (jaučia baimę vairuojant automobilį, kankina nemiga). Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji A. P. įvykio metu dėl galvos traumos patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris sąlygojo didelius skausmus, ji buvo ištikta komos ir gydoma stacionare, o pasekmės jaučiamos iki dabar (dažnai skauda galvą, nuo skausmo dažnai prabusdavo, jaučiamas atminties susilpnėjimas, apsvaigimas, nervingumas). Ji patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, kurie jaučiami iki šiol (sapnuoja košmašus, bijo tiek vairuoti, tiek važiuoti automobiliu). Dėl nukentėjusiųjų vaikų G. P. ir M. P., tai M. P. įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam buvo apribotas judėjimas, jis nuolat jautė fizinį skausmą, mėnesį negalėjo keltis iš lovos, patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, psichologinę traumą, nes buvo privertas mesti sportą. Pasekmės jaučiamos iki šios, nes tapo irzlesnis, baimingesnis ir uždaras, vengia važiuoti automobiliais, sutriko miego ritmas. G. P. įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji buvo gydoma stacionare, du mėnesius apribotas judėjimas, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, psichologinę traumą. To pasekmės jaučiamos iki šiol, nes įgijo baimę važiuoti automobiliu, sutriko miego ritmas, pasidarė uždaro būdo, vengia bendravimo. Todėl skunde manoma, kad priteistos sumos yra neadekvačios patirtai neturtinei žalai, tačiau to teismas tinkamai neįvertino, o ieškinių sumažinimo tinkamai nemotyvavo. Skunde teigiama, kad teismas nukentėjusiajam V. P. nepriteisė atstovavimo išlaidų ir visiškai to nenurodė, nors teisme jų advokatas pateikė keturių nukentėjusiųjų atstovavimo teisme, civilinio ieškinio paruošimo, teisinės konsultacijos išlaidas pagrindžiantį dokumentą – pinigų priėmimo kvitą (3 000 Lt sumai), jas prašant priteisti iš E. A..

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji – civilinė ieškovė J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, skirti E. A. realią bausmę pagal BK 281 str. 3 d., taikyti BK 67 str. 2 d. 1 p. ir atimti teisę vairuoti transporto priemonę, taikyti BK 75 str. 2 d. 1, 2, 4 p. ir įpareigoti atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiųjų, pradėti dirbti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas O. T. ieškinys dėl 4500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir priteisti šią žalą, pavedant uzufrukto teisėmis lėšas tvarkyti J. T.; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl 40 000 Lt būsimų gydymo išlaidų priteisimo, šioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą, pripažįstant jai teisę kreiptis civilinio proceso tvarka; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jai priteistas iš E. A. 26 875 Lt neturtinės žalos atlyginimas, padidinant jį iki 76 875 Lt (80 000 – 3 125 Lt); pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš E. A. O. T. priteistas 5 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas, padidinant jį iki 9 200 Lt (10 000 - 800 Lt); priteisti 1 500 Lt turėtas išlaidas už advokato pagalbą ikiteisminiame tyrime ir teisme, taip pat surašant apeliacinį skundą ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Skunde ji teigia, kad teismas nuteistajai paskyrė neteisingą bausmę, nemotyvavo, kodėl skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kodėl atidėjo jos vykdymą, nors nurodė, kad ji savo noru neatlygino žalos, jos nepašalino, nors pripažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau ji nuoširdžiai nesigailėjo ir buvo abejinga kilusioms pasekmėms, neatsiprašė. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. A. buvo blaivi, nes alkotesteriu jai nustatyta 0,06 promilės alkoholio koncentracija organizme, kas, kaip šiurkštus KET pažeidimas, galėjo sąlygoti nusikaltimo padarymą. Įvertinęs tai, ir nuteistosios mažą vairavimo stažą, teismas turėjo vertinti tai kaip jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat atimti specialią teisę vairuoti transporto priemones. Be to, duodama parodymus dėl matomumo įvykio vietoje, nuteistoji buvo nenuoširdi. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, jog dėl nuteistosios sukelto įvykio jai atsirado ilgalaikės pasekmės – neteko darbo, tapo neįgali, o dėl finansinių sunkumų, ji negalės finansuoti vaiko mokslų. Teismas be pagrindo netaikė BK 75 str. nustatytų įpareigojimų: atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiųjų, pradėti dirbti. Apeliantė teigi, kad remdamasi gydymo įstaigos gauta pažyma apie operacijos kaina, ji reiškė savo dukros interesais ieškinį dėl 4500 Lt būsimų gydymo išlaidų priteisimo, tačiau teismas vadovavosi draudimo atstovės paaiškinimu, kad išlaidos neįrodytos, reikalavimą atmetė, tačiau konstatavo priešingai, kad ji dėl to gali kreiptis civilinio proceso tvarka, nors tokia išvada dėl ieškinio atmetimo užkirto kelią ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, nes civilinį ieškinį atmetus, civilinis procesas negalimas. Be to, teismas be pagrindo laikė, kad tik gydymo planas būtų tinkamas įrodymas, tačiau teismas pripažino, kad randų šalinimo operacija O. T. yra reikalinga. Apeliantė nurodo, kad mažametė O. T. jaučia ilgalaikes pasekmes, apmokamai lankosi pas psichologą, ji patyrė didelį stresą dėl jos ir motinos sužalojimų. J. T. pažymi, kad teismas, konstatavęs, jog dėl veido asimetrijos jai reikalingos plastinės operacijos, 40 000 Lt ieškinį atmetė ir taip užkirto kelią jai dėl plastinių operacijų išlaidų atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka, nes nepripažino jai tokios teisės. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas vertino tik nuteistosios asmenį, klaidingai ir formaliai jos veiksmus vertinamas kaip neatsargų nusikaltimą, bet nevertino to, kad nukentėjusioji patyrė sunkų kūno sužalojimą su liekamaisiais reiškiniais, šiuo metu konstatuoti sveikatos pablogėjimai, yra nedarbinga, nors turėjo gerai apmokamą darbą. Tuo tarpu nuteistoji yra jauno amžiaus, darbinga, sveika ir gali užsidirbti. Skunde teigiama, kad teismas priteisė V. P. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, jog neaišku už ką yra sumokėta 3000 Lt, tačiau iš pavedimų datų ir byloje pateikto orderio advokatė tris nukentėjusiuosius atstovavo ikiteisminiame tyrime, Šakiuose susipažino su bylą, atvykusi į Marijampolę iš Kauno dalyvavo apeliantės apklausoje, civilinį ieškinį surašė visų vardu. Procesinis dokumentas yra didelės apimties, daug rašytinių įrodymų, todėl V. P. visų trijų interesais padarė pavedimą advokatei 2500 Lt sumai, o J. T. - 500 Lt sumai. Tačiau teismas nepasisakė, kodėl jai nepriteisė tų 500 Lt bei be pagrindo jai ir jos dukros interesais nepriteisė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, atstovai advokatai R. P. ir M. Zabita prašė jų atstovaujamųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1, 4 p. pagrindais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad E. A., nustatytu laiku ir vietoje vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, bei susidūrė su automobiliu C. T. & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. P., tuo pažeisdama kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, t. y. kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tokie nuteistosios veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Šio eismo įvykio metu dėl E. A. kaltės buvo sutrikdyta net septynių nukentėjusiųjų sveikata, šešiems jų sveikata sutrikdyta nesunkiai, o vienai nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d.

Įvertinęs nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, apylinkės teismas nustatė, kad saugos diržais automobilyje C. T. & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisisegę visi nukentėjusieji, išskyrus vaikus M. P. ir G. P.. Nusikalstama veika pagal BK 281 str. 3 d. šioje byloje kvalifikuota pagal sunkiausius padarinius, t. y. pagal tai, kad nukentėjusiajai J. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši nukentėjusioji buvo neprisisegusi saugos diržais, kas galėtų būti vertinama kaip aplinkybė, įtakojusi sunkesnius sužalojimus J. T. ir kas galėtų turėti esminės įtakos E. A. nusikalstamų veikų kvalifikacijai. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistosios apeliacinio skundo motyvai, kad bylos tyrimo metu nebuvo išaiškintos aplinkybės, nuo ko nukentėjusiajai J. T. kilo sunkus sveikatos sutrikdymas, o pasekmėms kilti įtakos turėjo, anot apeliantės, neprisisegimas saugos diržais ir galimai netinkamas įvykio vietoje dirbusių medikų darbas, dėl ko byla turi būti grąžinti papildomam tyrimui, atmetami kaip nepagrįsi. Tuo pagrindu atmetamas ir nuteistosios apeliacinio skundo motyvas dėl jos atsakomybės kvalifikavimo tik pagal ATPK atitinkamą straipsnį. Kadangi bylos aplinkybės teisme ištirtos išsamiai ir objektyviai, nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimu atmesti prašymus iškviesti ir teisme apklausti visus autoįvykyje dalyvavusius greitosios medicinos pagalbos brigadų narius ir teismo medicinos ekspertą.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Nors nuteistoji ir teigia, kad gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir tai turėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. išreiškė nenorą pamatyti E. A., tačiau akivaizdu, kad vien tokiu nukentėjusiojo nenoru pasimatyti E. A. nebuvo apsunkinta galimybė reikšti norą padėti nukentėjusiesiems ar jų atsiprašyti. Pati nuteistoji teisme patvirtino, jog nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesiūlė jiems kokios nors pagalbos. Todėl nuteistosios gailėjimasis šiuo atveju vertinamas tik kaip formalus, kuriuo apeliantė siekia sušvelninti savo atsakomybę. Nesant būtinos sąlygos, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., t. y, nuoširdaus gailėjimosi, vien tik formalus nuteistosios prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo, negali būti vertinamas kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nuteistoji skunde taip pat nurodė, kad jos atsakomybę lengvina ir tai, kad ji iš dalies atlygino žalą. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad E. A. draudikas - UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ arba pati E. A. kam nors yra atlyginę bent dalį eismo įvykio metu padarytos žalos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Dėl paskirtos bausmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo sužalota septynių nukentėjusiųjų sveikata, padaryti nesunkūs ir sunkus sveikatos sutrikdymai. Tačiau šis nusikaltimas padarytas ne dėl piktybiško nuteistosios elgesio ar šiukštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. E. A. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina nepilnametį vaiką, bylos duomenimis charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs tai, ir tai, kad piniginės baudos skyrimas dar labiau pablogintų E. A. ir jos šeimos turtinę padėtį ir sumažintų galimybę atlyginti žalas visiems nukentėjusiesiems, E. A. teismas parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą bausmę - laisvės atėmimą, kurios dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies vidurkis. Be to, kaip jau minėta, E. A. ši neatsargų nusikaltimą padarė būdama neteista, administracine tvarka nebausta, augina nepilnametį vaiką. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir E. A. pagrįstai pritaikė BK 75 str. nuostatas bei laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Be to, atsižvelgęs į tai, kad E. A. yra jauno amžiaus, sveika, šiuo metu nedirba, nes ieško darbo, teismas jai pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų viešųjų darbų, taip pat įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Įvertinus tai, nukentėjusiųjų apeliacinių skundų motyvai, kad E. A. paskirta neteisinga bausmė, nepagrįstai atidėtas jai paskirtos bausmės vykdymas, be pagrindo netaikyti BK 75 str. nustatyti įpareigojimai - atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiųjų, pradėti dirbti, yra atmetami kaip nepagrįsti. Be to, įvykio metu nuteistoji buvo blaivi, t. y. jai nebuvo nustatytas girtumas, kuris pagal galiojančias Kelių eismo taisykles yra vertinamas kaip transporto priemonės vairavimas asmens, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl J. T. apeliacinio skundo motyvas, kad įvykio metu vairuodama automobilį nuteistoji nebuvo blaivi ir tai yra šiurkštus KET pažeidimas, yra atmetamas.

Be to, nusikaltimas, už kurio padarymą E. A. yra nuteista, padaromas neatsargia kaltės forma. Šioje byloje teisingai nustatyta, kad E. A. šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpsetingumo, o ne dėl nusikalstamo pasitikėjimo. E. A. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, kad pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai, tačiau, turėdama vairuotojo pažymėjimą ir būdama pakankamai atidi, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti – prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio, privalėjo įsitikinti, kad šis jos manevras bus saugus ir nesudarys kliūties transporto priemonėms, važiuojančioms sankryža pagrindiniu keliu. Todėl nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. skundo motyvai dėl neatsargaus nusikaltimo vertinimo yra atmetami.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Neskirdamas E. A. baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apylinkės teismas nurodė, kad šis nusikaltimas padarytas ne dėl labai šiurkštaus KET pažeidimo, toks jos pažeidimas buvo atsitiktinis, E. A. vairavo būdama blaivi, yra neteista, jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką. Tačiau apylinkės teismas tinkamai neįvertino to, kad vairuodama automobilį E. A. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo septyni žmonės, kurių vienam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kitiems nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šį nusikaltimą nuteistoji padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Todėl teisėjų kolegija mano, kad BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti E. A. turi būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Šioje dalyje sutinkama su nukentėjusiųjų apeliacinių skundų motyvais, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas.

Dėl civilinių ieškinių

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam V. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – pačiam nukentėjusiajam sužalota koja ilgai gijo, iki šiol jaučiamas skausmas tiek kojoje, tiek nugaros srityje. Akivaizdu, kad dėl tokio įvykio ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sutriko normalus gyvenimo ritmas, buvo suvaržyta galimybė rūpintis kitais šeimos nariais. Nukentėjusiajai A. P. dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – nukentėjusiajai nuo smūgio į galvos sritį buvo išsiliejęs kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo ištikta komos, daugiau nei mėnesį laiko gydėsi ligoninėje, sanatorijoje, kurį laiką buvo priklausoma nuo artimųjų žmonių pagalbos, tačiau teisme ji nurodė, kad jokių liekamųjų reiškinių šiuo metu nejaučia. Nukentėjusiesiems G. P. ir M. P. dėl eismo įvykio buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, dėl ko jie patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – kurį laiką gydėsi ligoninėje, po įvykio tapo jautresni, baimingesni, uždaresni, tikėtina, jog bijo važiuoti automobiliu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusiajai G. P. dėl patirto sužalojimo yra išlikę liekamieji reiškiniai. Be to, įvertinami ir nepakankami atsargūs nukentėjusiųjų M. P. bei G. P. veiksmai – neprisegti saugos diržai. Nukentėjusiajai O. T. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kadangi mergaitė kiek daugiau nei dvi savaites buvo gydyta VšĮ Kauno klinikose, todėl tikėtina, jog atsiliko nuo mokymosi, po įvykio buvo jautri, nerimastinga. Be to, iki šiol yra išlikę randai ant nugaros, pereinantys į sėdmenis, kurie turi neigiamos įtakos pilnaverčiam vaiko gyvenimui. Ateityje randams pašalinti bus būtina chirurginė operacija. Tuo tarpu nukentėjusiajai J. T. dėl eismo įvykio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – ilgą laiką gydėsi, buvo priklausoma nuo artimo žmogaus, pati negalėjo rūpintis savo sužalota dukra, po įvykio neteko dalies darbingumo ir buvo atleista iš darbo, sumažėjo šeimos pajamos. Šiuo metu nukentėjusioji jaučia liekamuosius reiškinius, dalis jų yra akivaizdžiai matomi, jai bus reikalingos operacijos, todėl patirti sužalojimai sukelia ne tik nepatogumus, bet ir sunkius išgyvenimus.

Tačiau apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiesiems V. P., A. P., M. P., G. P., O. T. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o J. T. sunkus sveikatos sutrikdymas padaryti dėl neatsargaus nusikaltimo, E. A. yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Todėl įvertinęs paminėtas apylinkes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys Nr. 2K 97/2013, 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-390/2012, 2K-299/2012), apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai įvertino nukentėjusiųjų neturtinę žalą, t. y. V. P. - 8 000 Lt, A. P. - 10 000 Lt, M. P. – 5 000 Lt, G. P. – 3 000 Lt, O. T. – 6 000 Lt, o J. T. – 30 000 Lt. Tuo pagrindu daroma išvada, kad nuteistosios apeliacinio skundo motyvas, kuriuo ji nesutinka su priteistų civilinių ieškinių dydžiais ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų motyvai, kad priteistos sumos yra neadekvačios patirtai neturtinei žalai, o ieškinių sumažinimas tinkamai nemotyvuotas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) apeliaciniu skundu prašo priteisti O. T. ieškinį dėl 4500 Lt turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dalį dėl 40 000 Lt būsimų gydymo išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą, pripažįstant jai teisę kreiptis civilinio proceso tvarka. Nepilnametės O. T. atstovė, grįsdama prašymą priteisti turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, kad mergaitei dėl gilių plėštinių žaizdų sėdmenyse ir juosmens srityje liko randai – 18 cm ir 4 cm ilgio, kas sąlygoja nepatogumus ir diskomfortą, nes grubūs randai vizualiai nemalonūs. Prie ieškinio buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, jog operaciją rekomenduojama atlikti 2013 metais, suminkštėjus randams. Nurodoma, jog bus atliktos dvi operacijos, kurių planuotina kaina yra 4 500 Lt. Tuo tarpu teismui nekilo abejonių, kad O. T. operacija ar operacijos dėl randų pašalinimo bus būtinos, tačiau pateiktoje pažymoje nėra detaliai įkainotos visos medicininės procedūros ir kitos su planuojamomis operacijomis susijusios išlaidos, kas leistų daryti išvadą dėl nurodomos 4 500 Lt dydžio sumos pagrįstumo. Tačiau nukentėjusiosios O. T. įstatyminės atstovės J. T. prašymą priteisti 4 500 Lt būsimas gydymo išlaidas apylinkės teismas atmetė. Tokiu būdu teismas užkirto įstatyminei atstovei galimybę pareikšti tokį reikalavimą civilinio proceso tvarka, nes atmetus civilinį ieškinį ar jo dalį, jo negalima įrodinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad O. T. operacija ar operacijos dėl randų pašalinimo bus būtinos, tačiau pateiktoje pažymoje nėra detaliai įkainotos visos medicininės procedūros ir kitos su planuojamomis operacijomis susijusios išlaidos, kas leistų daryti išvadą dėl nurodomos 4 500 Lt dydžio sumos pagrįstumo. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas nurodant, kad reikia pripažinti nepilnametės O. T. atstovei J. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Analogiškais pagrindais apylinkės teismas netinkamai išsprendė ir J. T. ieškinio dalį, kuria ji prašė priteisti 40 000 Lt būsimas gydymo išlaidas. Teismui nekilo abejonių, kad J. T. bus reikalinga operacija ar operacijos, tačiau byloje nebuvo patekta įrodymų, kas leistų daryti išvadą dėl nurodomų 40 000 Lt dydžio būsimų gydymosi išlaidų buvimo. Todėl apylinkės teismas nukentėjusiosios J. T. prašymą priteisti 40 000 Lt būsimas gydymo išlaidas atmetė kaip nepagrįstas. Tokiu būdu teismas taip pat užkirti galimybę J. T. pareikšti tokį reikalavimą civilinio proceso tvarka. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas nurodant, kad reikia pripažinti nukentėjusiajai J. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji A. P. ir V. P. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nuteistosios 3 000 Lt atstovavimo išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, kadangi teismas nukentėjusiajam V. P. nepriteisė atstovavimo išlaidų ir visiškai to nenurodė. Toks nukentėjusiųjų skundo motyvas laikomas pagrįstu, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 133) šių nukentėjusiųjų advokatas M. Zabita pateikė pinigų priėmimo kvitą už paslaugas (3 000 Lt sumai), kurias sudarė keturių nukentėjusiųjų atstovavimas teisme, civilinio ieškinio paruošimas, teisinės konsultacijos suteikimas. Šis kvitas advokato prašymu buvo prijungtas prie bylos, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas šių proceso išlaidų iš E. A. nepriteisė, o tokio savo sprendimo nepagrindė. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir tai, kad keturių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, kuris taip pat paruošė civilinį ieškinį, kuris teismo buvo tenkintas iš dalies, teikė teisines konsultacijas, todėl šių nukentėjusiųjų išlaidos advokatui (3 000 Lt) pirmosios instancijos teisme laikomos pagrįstomis ir priteistinos jų naudai iš nuteistosios E. A.. Be to, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nukentėjusiųjų advokatas taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą (1 000 Lt sumai), kuris prijungtas prie bylos. Tokios nukentėjusiųjų išlaidos už advokato paslaugas laikomos pagrįstomis, nes buvo paruoštas ir pateiktas apeliacinis skundas, advokatas atstovavo keturis nukentėjusiuosius apeliacinės instancijos teisme. Todėl šios išlaidos taip pat laikomos pagrįstomis ir priteistinos jų naudai iš nuteistosios E. A..

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) apeliaciniu skundu prašo priteisti 1 500 Lt turėtas išlaidas už advokato pagalbą ikiteisminiame tyrime ir teisme, taip pat surašant apeliacinį skundą ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo V. P. ir J. T. atstovė teismo paprašė priteisti nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą 3 000 Lt sumai. Tačiau apylinkės teismas nukentėjusiajam V. P. priteisė tik 1 500 Lt atsižvelgęs į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas ruošė ieškinį, kuris tenkintas iš dalies, atstovavo nukentėjusiuosius dviejuose teismo posėdžiuose, į E. A. turtinę padėtį (neturi turto, pajamų). Tačiau apylinkės teismas tinkamai neįvertino to, kad nukentėjusiojo V. P. ir J. T. atstovė teismo paprašė priteisti visiems trims nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, o išlaidas sudarė trijų nukentėjusiųjų atstovavimas ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme, civilinio ieškinio surašymas trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atstovaujant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios – civilinės ieškovės J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą iš E. A. yra pagrįstas ir tuo pagrindu tenkinamas. Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikta ir advokatės R. P. sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas 1 000 Lt sumai. Tokios nukentėjusiųjų išlaidos už advokato paslaugas laikomos pagrįstomis, nes buvo paruoštas ir pateiktas apeliacinis skundas, advokatė atstovavo dvi nukentėjusiąsias apeliacinės instancijos teisme. Todėl šios išlaidos taip pat laikomos pagrįstomis ir priteistinos jų naudai iš nuteistosios E. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistosios E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų A. P., V. P. (kuris kartu yra ir nepilnamečių M. P. ir G. P. įstatyminis atstovas) ir J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d nuosprendį pakeisti:

E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Pripažinti nepilnametės O. T. atstovei J. T. teisę į O. T. ieškinio dalį dėl gydymo išlaidų priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. N. O. T. priteistas lėšas uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti įstatyminiai atstovei J. T..

Pripažinti nukentėjusiosios J. T. teisę į ieškinio dalį dėl gydymo išlaidų priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti nukentėjusiųjų A. P., V. P. (kuris kartu yra ir nepilnamečių M. P. ir G. P. įstatyminis atstovas) naudai išlaidas advokatui pirmosios instancijos teisme – 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) ir apeliacinės instancijos teisme - 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) iš nuteistosios E. A..

Priteisti J. T. (kuri kartu yra ir nepilnametės O. T. įstatyminė atstovė) naudai išlaidas advokatui pirmosios instancijos teisme – 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) ir apeliacinės instancijos teisme - 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) iš nuteistosios E. A..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.