- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- 1-2578-1225/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00064-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Teisminio proceso kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.27.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8
2025 m. lapkričio 17 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teistas:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir skirta subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 25 parų arešto bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ Nr. XIII-1640 1 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo neatliktos, tai yra, 24 parų, arešto bausmės dalies atlikimo;
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų 7 mėnesių metų laisvės apribojimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 20 parų arešto bausmė. Šiuo nusprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 45 paros arešto;
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas;
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;
9. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir skirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeista Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, dalis dėl A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), ir ši veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės rūšis ir dydis nepakeistas;
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. K. 2025 m. sausio 23 d., apie 19.50 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, esančiame Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 10, vidiniame kalėjimo kieme, uniformuotiems tarnybos pareigas einantiems Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams – specialistui T. B., jaunesniajam specialistui A. B., jaunesniajam specialistui M. P., jaunesniajam specialistui A. S., jaunesniajam specialistui E. K., jaunesniajam specialistui M. K., jaunesniajam specialistui D. A. ir vyresniajam specialistui A. A. – vedant jį į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 20 d. sprendimu „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, perkėlimo į būrius ir brigadas“, Nr. NĮ-23-121 paskirtą 14-ojo būrio 2-ąją brigadą, jis (A. K.) pasipriešino specialistui T. B., o būtent – dešiniu kumščiu tyčia 1 kartą sudavė specialistui T. B. į krūtinę ir tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą bei sukeldamas pareigūnui T. B. fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Pirmiau aprašytais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltę dėl smūgio sudavimo kumščiu pareigūnui į krūtinę pripažino ir paaiškino, kad pareigūnai jį vedė į kitą būtį, į kitą kamerą. Vesdami pareigūnai pradėjo kaltinamąjį stumdyti, tai yra, stūmė būtent T. B., kuris ėjo iš galo kairėje pusėje. Kodėl stumdė, nežino, jis (kaltinamasis) ėjo normaliai. Atsisukęs jis (kaltinamasis) sudavė smūgį T. B. kumščiu į krūtinę. Pamatyti nukentėjusiojo reakcijos nespėjo, nes pats krito ant žemės, pareigūnai prieš jį panaudojo spec. priemonę – dujas. Nemano, kad pareigūnas galėjo pajausti skausmą. Taip pasielgti nenorėjo, tai įvyko spontaniškai. Tai buvo ne pirmas kartas, kai pareigūnas stumdė jį (kaltinamąjį). Kaltinamasis nenorėjo eiti į kitą būrį, nes ten yra „priešų“, todėl nepasiėmė savo daiktų.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.
Nukentėjusysis T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio 23 d., apie 19.50 val., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu turėjo perkelti nuteistąjį A. K. iš 18-ojo būrio į 14-ojo būrio 2-ąją gyvenamąją patalpą. Jis (nukentėjusysis) nuėjo pas A. K. į 18-ąjį būrį, kur pranešė, kad jis bus perkeliamas į 14-ąjį būrį. Nuteistasis A. K. iš karto pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Nuteistasis teigė, kad jis negali persikelti į 14-ąjį būrį, nes ten jam nesaugu. Jis (nukentėjusysis) paaiškino nuteistajam A. K., kad šis yra perkeliamas į „kamerinį“ režimą, tai yra, 14-ajame būryje kameros yra rakinamos, nuteistieji kameriniame režime negali laisvai vaikščioti, išskyrus jiems paskirtu pasivaikščiojimo laiku, kurio metu būna prižiūrimi pareigūnų. Taip pat nuteistajam A. K. paaiškino, kad 14-ojo būrio kameroje šis bausmę atlikinės vienas, tai yra, kameroje gyvens tik jis, o ne su kitu nuteistuoju, todėl negali atsisakyti persikelti į 14-ojo būrio kamerą, teigdamas, jog ten yra nesaugu. Dar šiam pasakė, kad jis (A. K.) vis tiek neliks šiame būryje, turės persikelti, todėl pasiūlė jam nueiti iki kontrolės patikros punkto Nr. 2 ir ten išsiaiškinti situaciją su pamainos budėtoju. A. K. nenoriai, bet susirinko jam priklausančius daiktus ir nuėjo iki kontrolės patikros punkto Nr. 2. Kai atėjo į kontrolės patikros punktą Nr. 2, buvo iškviestas pamainos budėtojas E. A.. Šis nuteistajam A. K. paaiškino tą patį, ką ir jis buvo nurodęs dar būnant 18-ajame būryje. Budėtojas nurodė jam (nukentėjusiajam) nuvesti nuteistąjį A. K. į 14-ąjį būrį. Taip pat budėtojas iš gyvenamosios zonos iškvietė dar 5 pareigūnus: M. P., A. B., E. K., M. K. ir D. A., kad šie padėtų jam (nukentėjusiajam) nuvesti nuteistąjį A. K. į 14-ąjį būrį. Tuomet prie jų prisijungė kontrolės patikros punkte Nr. 2 buvę pareigūnai A. S., A. A.. Visi jie pradėjo eiti link 14-ojo būrio. A. K. atsisakė nešti jam priklausančius daiktus, todėl budėtojas nurodė palydėti A. K. iki 14-ojo būrio, o daiktus atnešti vėliau. Jie lydėjo A. K. per vidinį kiemą, vadinamą „ratu“. Tai, kad A. K. išeitų iš kontrolės patikros punkto Nr. 2, kažkuris iš pareigūnų, paimdamas už rankos, turėjo jį paraginti, tačiau tai nebuvo fizinės jėgos naudojimas. A. K. išėjo iš kontrolės patikros punkto Nr. 2, ėjo per kiemą pats, nevedamas pareigūnų. Pareigūnai tiesiog ėjo šonuose. Jis (nukentėjusysis) ėjo nuteistajam A. K. iš kairės pusės. Jiems einant per kiemą, A. K. specialiai ėjo labai lėtai, o jie kantriai ėjo nuteistojo tempu. Einant per kiemą, A. K. staigiu judesiu vieną kartą kumščiu sudavė jam (nukentėjusiajam) į kairę krūtinės pusę. Tuomet prieš nuteistąjį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, nuteistasis A. K. paguldytas ant žemės, krūtine į žemę. Nuteistasis A. K. laikė rankas po savimi, neleido jų surakinti antrankiais. Jie kelis kartus nurodė nuteistajam atpalaiduoti rankas, kad galėtų surakinti nuteistąjį antrankiais, tačiau A. K. nurodymo nevykdė, todėl prieš nuteistąjį buvo panaudota specialioji priemonė – dujos. A. K., kai prieš jį buvo panaudota specialioji priemonė – dujos, truputį atpalaidavo rankas ir jam (nukentėjusiajam) pavyko ištraukti nuteistojo kairę ranką bei užvesti ją už nugaros. Pareigūnas M. P. už nugaros užvedė nuteistojo dešinę ranką ir jie uždėjo jam antrankius. Tuomet pakėlė nuteistąjį A. K. nuo žemės ir nuvedė į 14-ojo būrio 2-ąją kamerą. Kol vedė nuteistąjį A. K. į 14-ąjį būrį, šis ir toliau muistėsi, bet jie nuteistąjį laikė už rankų ir vedė. Vedamas nuteistasis A. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau nieko konkretaus nesakė, negrasino. Kai nuvedė nuteistąjį į 14-ojo būrio 2-ąją kamerą, jį paguldė ant žemės ir nuėmė antrankius. A. K., pamatęs, kad jau yra atvestas į 14-ąjį būrį, apsiramino. Tuomet jie užrakino kamerą ir išėjo. Ūkio dalies nuteistieji atnešė A. K. daiktus. Minėtus daiktus patikrino. Tarp daiktų neradę nieko draudžiamo, daiktus atidavė A. K., kuris ir toliau keikėsi. Nuteistajam nurodė apsiraminti ir užrakino šį 14-2 kameroje. Dėl jam (nukentėjusiajam) nuteistojo A. K. suduoto smūgio gali pasakyti, kad smūgis buvo staigus, netikėtas, todėl iš pradžių truputį pasimetė. Smūgio sudavimo metu jis jautė fizinį skausmą, kuris pasireiškė maudimu, jautė, kad ta krūtinės vieta, į kurią buvo suduotas smūgis, kaito. Skalėje nuo 1 iki 10 balų fizinį skausmą, dėl jam suduoto smūgio, galėtų įvertinti 5 balais. Skausmą jautė apie 15–20 minučių, vėliau skausmas atslūgo. Po to, kai nuteistąjį A. K. nuvedė į 14-2 kamerą, jis (nukentėjusysis) nuėjo į tarnybines patalpas, kur nusirengė striukę ir marškinius, kuriais buvo apsirengęs įvykio metu. Apžiūrėjęs krūtinę, nors nematė jokių žymių, tai yra, nebuvo kraujosruvos, nebuvo paraudimo, tačiau vis dar maudė krūtinę. Kadangi jokių sužalojimų nesimatė, o skausmas po 15–20 min. praėjo, į medikus dėl sumušimo nesikreipė (b. l. 29–32).
Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2025 m. sausio 23 d., kai budėjo. Prisimena, kad vakare, apie 19–20 val., būnant kontrolės patikros punkte Nr. 2, budėtojas E. A. nurodė nuvesti nuteistąjį K. (vardo nežino) į 14-ąjį būrį. N. K. atsisakė persikelti į 14-ąjį būrį. Tuomet budėtojas pakvietė dar pareigūnų, kad šie padėtų nuvesti nuteistąjį į jam paskirtą būrį. Nuteistasis, pamatęs daug pareigūnų, sutiko ir ėjo link 14-ojo būrio, tačiau atsisakė neštis jam priklausančius daiktus. N. K. nereikėjo tempti, jis ėjo pats. Jam už nugaros ėjo pareigūnai: jis (D. A.), pamainos vyresnysis T. B., M. P., M. K., A. B., A. S. ir A. A.. Gal buvo ir daugiau pareigūnų, tačiau šiuo metu neprisimena. Jiems einant, pamainos vyresnysis T. B. nuolat turėjo raginti nuteistąjį K., kadangi eidamas jis vis sustodavo. T. B. nuteistąjį ragino žodžiais „einam, einam“. Prisimena, kad T. B. ėjo už nuteistojo kairėje pusėje. Jiems visiems praėjus kalėjimo vidiniame kieme esantį „ratą“ (rato formos pėsčiųjų taką), pasukus link 14-ojo būrio, nuteistasis užsisegė striukę, kurią iki tol dėvėjo atsegtą, užsidėjo gobtuvą. Tuomet be įspėjimo, sukdamasis staigiu judesiu dešiniu kumščiu 1 kartą sudavė T. B. į krūtinę. Jis (liudytojas) stovėjo nuo jų apie 3 metrų atstumu ir girdėjo smūgį. Pagal garsą sprendžia, kad smūgis buvo ganėtinai stiprus. Taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, kad T. B. yra aukšto ūgio ir dėl to atsisukdamas nuteistasis sudavė T. B. į krūtinę. Jei toje vietoje būtų ėjęs žemesnio ūgio pareigūnas, pasekmės galėjo būti daug skaudesnės, nes nuteistasis tokiu atveju būtų pataikęs pareigūnui į veidą. Nuo smūgio T. B. nukritęs nebuvo, tik susvirduliavo ir truputį atsitraukė. Tuomet prieš nuteistąjį buvo panaudotos specialioji priemonė – dujos ir kovinių imtynių veiksmai, parverčiant nuteistąjį ant žemės. Taip pat panaudota specialioji priemonė – antrankiai. Surakinus nuteistojo rankas, jis (nuteistasis) buvo nuvestas į budėtojo nurodytą 14-ąjį būrį. Nori pažymėti, kad negirdėjo, jog nuteistasis kuriam nors iš pareigūnų būtų grasinęs, jis tik keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nuvedus nuteistąjį į 14-ąjį būrį, jis (liudytojas) grįžo atgal į darbo vietą. To paties budėjimo metu kalbėjo su T. B.. Klausė, kaip šio sveikata, ar labai stipriai sudavė nuteistasis. T. B. sakė, kad po smūgio dar kurį laiką maudė krūtinę, bet į medikus nesikreips (b. l. 53–56).
Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena, bet maždaug prieš mėnesį, vakare, apie 19–20 val., tarnybos metu, Pravieniškių 2-ajame kalėjime jis nusileido iš 2-ojo aukšto ir pamatė, kad kolegos ruošiasi išvesti iš kontrolės patikros punkto Nr. 2 nuteistąjį, kurio pavardė K. (vardo neprisimena), į 14-ąjį būrį. Jis girdėjo, kad nuteistasis K. atsikalbinėjo, sakė, kad neis į 14-ąjį būrį, nenori ten persikelti gyventi. Girdėjo, kad pareigūnai nuteistajam sakė, jog šis kameroje gyvens vienas ir yra priimtas toks viršininko sprendimas, todėl privalo persikelti į paskirtą būrį. Jam (liudytojui) nusileidus, už kelių minučių pareigūnai pradėjo vesti K. iš kontrolės patikros punkto Nr. 2 į nuteistajam paskirtą 14-ąjį būrį. N. K. sakė, kad jis neis, tačiau pats ėjo link 14-ojo būrio, jo nereikėjo tempti ar stumti. Jis (liudytojas), kadangi nuteistasis atsikalbinėjo, nusprendė kartu su kolegomis palydėti nuteistąjį iki 14-ojo būrio. Prisimena, kad nuteistąjį K. lydėjo pareigūnai T. B., M. P., A. B., M. K., E. K.. Jis (liudytojas) kartu su pareigūnu D. A. ėjo iš galo, atsilikę nuo visų apie 15 metrų. Prisimena, kad jiems praėjus pro kalėjimo vidiniame kieme esantį parkelį, vadinamą „ratu“, pasukus takeliu link 14-ojo būrio, jis staiga išgirdo duslų smūgio garsą. Nematė kas ir kam sudavė, nes toje vietoje, kur pareigūnai lydėjo nuteistąjį K., buvo prieblanda. Prisimena, kad D. A. sušuko: „Tomai, čia tau?“ ir išgirdo T. B. atsakymą: „jo“. Suprato, kad nuteistasis K. sudavė pareigūnui T. B., nes duslus garsas buvo lyg suduodamo smūgio. Tuomet matė, kad nuteistąjį K. lydėję pareigūnai, panaudodami kovinių imtynių veiksmus, paguldė nuteistąjį veidu į žemę ir bandė užvesti nuteistojo rankas jam už nugaros. Matė, kad nuteistasis K. priešinosi, neleisdamas užvesti rankų už nugaros, stangino raumenis. Nuteistajam buvo duoti nurodymai nesipriešinti, tačiau šis ir toliau stangino rankų raumenis, neleisdamas jų užvesti šiam už nugaros. Tuomet pareigūnas A. B. panaudojo prieš nuteistąjį K. specialiąją priemonę – dujas ir pareigūnas M. P. su kažkuriuo kitu iš kolegų, užvedė nuteistojo K. rankas šiam už nugaros ir uždėjo antrankius. Jis (liudytojas), nedelsdamas, radijo ryšiu informavo budintį E. A., kad įvyko pareigūno užpuolimas. Taip pat nori paminėti, kad jis (liudytojas), kol pareigūnai surakino nuteistojo K. rankas, surinko ant žemės nukritusius pareigūnų vaizdo registratorius, kurie atsikabino nuo uniformos grumtynių su nuteistuoju K. metu. Kai nuteistajam K. buvo uždėti antrankiai, šis aprimo ir vedamas pareigūnų už parankių, buvo nuvestas į 14-ąjį būrį. Jis (liudytojas), kai nuteistąjį nuvedė į šiam paskirtą kamerą, grįžo atgal į savo darbo vietą. Įvykio metu nenukentėjo, taip pat nebuvo sugadintas joks Lietuvos kalėjimų tarnybos turtas. Po įvykio kalbėjo su T. B., klausė, kaip jo sveikata. T. B. atsakė, kad jam kurį laiką skaudėjo krūtinę toje vietoje, į kurią sudavė nuteistasis. Taip pat T. B. sakė, kad jam medikai yra nereikalingi (b. l. 77–80).
Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio 27 d. dirbo savo pamainoje Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Vakare, kai per radijo stotelę budėtojas E. A. pakvietė jį (liudytoją) ir dar kelis pareigūnus, nurodant ateiti į kontrolės patikros punktą, nes reikia palydėti asmenį į 14-ąjį būrį. Atėjęs pamatė, kad ten buvo dar kiti pareigūnai – T. B., D. A. ir budėtojas E. A.. Taip pat buvo nuteistasis, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Pastebėjo, kad nuteistasis nuolat keikėsi, atsisakinėjo eiti į jam paskirtą būrį rėkdamas, kad ten neis, kad negali ten gyventi. Budėtojas nurodė palydėti nuteistąjį į 14-ąjį būrį. Jei gerai prisimena, penkiese, o gal ir daugiau pareigūnų, lydėjo nuteistąjį į 14-ąjį būrį. Nuteistasis vykdė budėtojo nurodymą eiti į 14-ąjį būrį, nors ir nenoriai. Sakydamas, kad nuteistasis nenoriai vykdė budėtojo nurodymą, nori pasakyti, kad nuteistasis pats ėjo, jo nereikėjo tempti, stumti ar prilaikyti, tačiau nuteistasis ėjo neskubėdamas, lėtai ir eidamas visą laiką toliau plūdosi, sakydamas: „Durneliai, kur jūs mane vedat? Aš gi negaliu ten gyventi“. Pastebėjo, kad einant per vidinį kalėjimo kiemą, vadinamą „ratu“, nuteistasis užsisegė savo striukę, kurią iki tol dėvėjo atsegtą, taip pat užsidėjo ant galvos gobtuvą, atrodė nervingas. Pastebėjo, kad eidamas per vidinį kalėjimo kiemą, nuteistasis gniaužė kumščius, todėl prisimena, jog tai pamatęs, pagalvojo, kad nuteistasis gali užpulti kurį nors iš pareigūnų. Praėjus „ratą“ ir einant takeliu per pievą link 14-ojo būrio, nuteistasis staigiai kumščiu sudavė 1 kartą pareigūnui T. B. į krūtinę. Jis (liudytojas) tuo metu ėjo T. B. kairėje. Nuteistasis ėjo T. B. dešinėje ir mes trise (liudytojas, kaltinamasis, T. B.) ėjome maždaug viena linija. Nuo smūgio T. B. nebuvo nei nukritęs, nei suklupęs. Ar smūgis buvo stiprus, pasakyti negali, tačiau nuteistojo suduoto smūgio garsas atrodė stiprus. Tuomet buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, nuteistasis paguldytas ant žemės (ant žolės). Kai nuteistasis buvo paguldytas veidu į žemę, buvo bandoma uždėti antrankius, tačiau nuteistasis vieną ranką pasikišo po savimi ir nesileido surakinamas, muistėsi, stangino raumenis, neleido ištraukti antros savo rankos, laikomos po savimi ir tokiais veiksmais priešinosi toliau. Surakintas nuteistasis buvo nuvestas į 14-ąjį būrį, bet ir toliau priešinosi neidamas pro duris ir pan. Kai nuteistasis buvo surakintas antrankiais, pasirodė, kad jis pasidarė truputį ramesnis, t. y. jis ir toliau rėkavo, tačiau „bangomis“. Nuteistajam užeidavo pykčio „banga“, jis pradėdavo rėkti, atsisakydavo toliau eiti, tačiau „bangai“ praėjus, jis ramiai leidosi vedamas. Nuvedus nuteistąjį, jis (liudytojas) ir M. K. su A. B. grįžo į savo darbo vietą (1 t., b. l. 41–44).
Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio 27 d., dirbo pamainoje Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Tikslaus laiko nepamena, maždaug 20.00 val. – 22.00 val., per radijo stotį budėtojas E. A. pranešė, kad laisvi pareigūnai ateitų į kontrolės patikros punktą Nr. 2. Nuėjo dviese su E. K., ten pamatė budintį E. A., T. B., D. A., A. B. ir laikino sulaikymo kameroje buvusį nuteistąjį K. (vardo neprisimena). Jei gerai prisimena, tai dar prieš šį įvykį nuteistasis K. turėjo žymą „linkęs užpulti“. Atėjęs girdėjo, kad budėtojas E. A. aiškino nuteistajam K., jog šis bus perkeliamas į 14-ąjį būrį. Tuomet budėtojas davė nurodymą palydėti nuteistąjį K. iki 14-ojo būrio. Nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, jog yra perkeliamas ir nepasitenkinimą reiškė rėkaudamas, vartodamas vieną kitą necenzūrinį žodį, tačiau tikslių nuteistojo žodžių šiuo metu nurodyti negali, nes jau neprisimena. Nuteistojo nepasitenkinimas nebuvo nukreiptas konkrečiai į kurį nors vieną pareigūną, o labiau į visus pareigūnus bendrai. Atsimena tik tiek, kad nuteistasis nenorėjo persikelti gyventi į 14-ąjį būrį, tačiau vykdė nurodymą. Kai budėtojas davė nurodymą palydėti nuteistąjį į 14-ąjį būrį, nuteistasis, norėdamas išreikšti nepasitenkinimą šiuo sprendimu, paliko visus savo asmeninius daiktus ir link 14-ojo būrio pradėjo eiti tuščiomis rankomis. Nuteistasis iš kontrolės patikros punkto išėjo ir toliau link 14-ojo būrio ėjo laisvai, t. y. nuteistojo nereikėjo nei traukti, nei stumti, tačiau nuteistasis nuolat lėtino ėjimo tempą ir pareigūnams reikėjo nuolat nuteistąjį raginti, kad šis greičiau eitų. Jeigu gerai pamena, nuteistąjį K. link 14-ojo būrio lydėjo penkiese: jis (liudytojas), E. K., T. B., D. A. ir A. B.. Jis (liudytojas) ėjo paskutinis, maždaug 2 m atstumu nuo kitų. Atsimena, kad nuteistajam iš kairės ėjo T. B., kurio kairėje ėjo E. K.. Kaip buvo išsidėstę kiti pareigūnai, nepamena. T. B. ėjo ne lygiagrečiai su nuteistuoju, nes šis nuolat lėtino tempą ir pagreitindavo tempą tik paragintas pareigūnų. Prisimena, kad praėjus kalėjimo vidiniame kieme esantį „ratą“, tarpe tarp „rato“ ir žaliosios oazės, esančios prie 14-ojo būrio, nuteistasis užsisegė striukę, nes iki tol dėvėjo striukę atsisegęs. Tuomet nuteistasis ant galvos užsidėjo gobtuvą ir, praėjus kelioms sekundėms, staigiu judesiu, nieko nesakęs sudavė vieną kartą kumščiu T. B. kažkur į krūtinės sritį. Tuomet, panaudojant kovinių imtynių veiksmus, nuteistasis K. buvo paguldytas ant žemės uždėti antrankiai. Surakintas antrankiais nuteistasis buvo nuvestas į 14-ojo būrio kamerą. Jis (liudytojas) su E. K. paliko nuteistąjį su kitais pareigūnais, o patys grįžo į savo postus. Su T. B. apie šį įvykį nekalbėjo. Negali pasakyti ar nuteistojo suduotas smūgis buvo stiprus, bet garsas buvo didelis. Pagal garsą sprendžiu, kad T. B. turėjo skaudėti (1 t., b. l. 47–50).
Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena, bet galėjo būti 2025 m. sausio 24 d. Buvo vakaras, apie 19-20 val. Būnant kontrolės patikros punkte Nr. 2, budėtojas E. A. nurodė nuvesti nuteistąjį K. (vardo nežino) į 14-ąjį būrį. Nuteistasis K. atsisakė persikelti į 14-ąjį būrį. Tuomet budėtojas pakvietė dar pareigūnų, kad šie padėtų nuvesti nuteistąjį į jam paskirtą būrį. Pamatęs daug pareigūnų, nuteistasis sutiko ir pats ėjo link 14-ojo būrio, tačiau atsisakė neštis su savimi savo daiktus. Nuteistojo K. nereikėjo tempti, jis pats ėjo, o jam už nugaros ėjo pareigūnai: jis (liudytojas), pamainos vyresnysis T. B., M. P., M. K., A. B., A. S. ir A. A.. Gal buvo ir daugiau pareigūnų, tačiau šiuo metu jau neprisimena. Einant pamainos vyresnysis T. B. nuolat turėjo raginti nuteistąjį K., kadangi šis eidamas vis sustodavo. T. B. nuteistąjį ragino žodžiais, sakydamas: „Einam, einam“. Prisimena, kad T. B. ėjo už nuteistojo kairėje pusėje. Praėjus kalėjimo vidiniame kieme esantį „ratą“, t. y. rato formos pėsčiųjų taką, pasukus link 14-ojo būrio, nuteistasis užsisegė savo striukę, kurią iki tol dėvėjo atsegtą, užsidėjo gobtuvą ir be įspėjimo, sukdamasis staigiu judesiu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė T. B. į krūtinę. Jis (liudytojas) stovėjo nuo jų apie 3 m atstumu ir girdėjo smūgį. Pagal garsą sprendė, kad smūgis buvo ganėtinai stiprus. Nuo smūgio T. B. nukritęs nebuvo, tik susvirduliavo ir truputį atsitraukė. Tuomet prieš nuteistąjį buvo panaudota spec. Priemonė – dujos ir kovinių imtynių veiksmai, parverčiant nuteistąjį ant žemės, taip pat panaudota spec. Priemonė – antrankiai ir surakinus nuteistojo rankas, šis buvo nuvestas į budėtojo nurodytą 14-ąjį būrį. Negirdėjo, jog nuteistasis kuriam nors iš pareigūnų būtų grasinęs, jis tik keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nuvedus nuteistąjį į 14-ąjį būrį, jis (liudytojas) grįžo atgal į savo darbo vietą. Tą patį budėjimą kalbėjo su T. B., klausė, kaip jo sveikata, ar labai stipriai sudavė jam. T. B. sakė, kad jam po smūgio dar kurį laiką maudė krūtinę, bet į medikus nesikreips (1 t., b. l. 53–56).
Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, budėjimo metu vakare, apie 20.00 val. būdamas kontrolės patikros punkte Nr. 2, iš budėtojo E. A. gavo nurodymą palydėti nuteistąjį A. K. į 14-ąjį būrį. Nuteistajam A. K. buvo paskirtas 14-as būrys, į kurį nuteistasis atsisakė persikelti iš laikino apgyvendinimo kameros. Dėl šios priežasties budėtojas nurodė jam (liudytojui), A. B., D. A., M. K., E. K., T. B., M. P. ir A. A. palydėti nuteistąjį į jam paskirtą būrį. Kai pamatė daug pareigūnų, nuteistasis pats pradėjo eiti iš kontrolės patikros punkto į 14-ąjį būrį. Nuteistasis ėjo nenoriai, t. y. nuolat sustodamas, tačiau pareigūnų raginamas žodžiais, nuteistasis toliau ėjo link 14-ojo būrio. Praėjus pro „ratą“, esantį vidiniame kalėjimo kieme, pasukus į takelį link 14-ojo būrio, nuteistasis iš niekur nieko, staiga vieną kartą kumščiu sudavė T. B. į krūtinę. Viskas įvyko labai greitai, prieš suduodamas smūgį nuteistasis nei vienam iš pareigūnų negrasino, smūgis buvo suduotas labai netikėtai. Tuomet prieš nuteistąjį nedelsiant buvo panaudotos spec. Priemonės – dujos, antrankiai ir nuteistasis buvo nuvestas į 14-ąjį būrį, į kamerą, į kurią jam buvo paskirta gyventi. Nuvedus nuteistąjį į 14-ąjį būrį, jis (liudytojas) grįžo atgal į savo darbo vietą ir su nuteistuoju liko kiti pareigūnai. Po šio įvykio su T. B. nekalbėjo, nežino, ar pasipriešinimo metu T. B. patyrė kokius nors sužalojimus (1 t., b. l. 59–62).
Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tiksliai nepamena, kada, bet galėjo būti 2025 m. sausio mėnuo, vakare iš budėtojo E. A. buvo gautas nurodymas nuvesti nuteistąjį (vardo ir pavardės neprisimenu) iš kontrolės patikros punkto Nr. 2 į 14-ąjį būrį. Prisimena, kad šis nurodymas buvo duotas ne jam (liudytojui) vienam, bet ir daugiau pareigūnų. Iš viso nuteistąjį vedė gal 5-6 pareigūnai. Prisimena, kad nuteistąjį kartu su juo (liudytoju) vedė pareigūnai: T. B., M. K., M. P., A. A.. Gal buvo ir daugiau pareigūnų, tačiau šiuo metu jau neprisimena. Prisimena, kad nuteistojo nereikėjo vesti, jis ėjo pats, jį tik lydėjo. Prisimenu, kad praėjus vidiniame kalėjimo kieme esantį pasivaikščiojimo „ratą“ ir pasukus į dešinę pusę link žaliosios oazės, nuteistasis be perspėjimo staigiu judesiu vieną kartą kumščiu sudavė pareigūnui T. B. į krūtinės sritį. Po smūgio pareigūnas T. B. nukritęs nebuvo. Prieš nuteistąjį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir nuteistasis buvo paguldytas ant žemės, buvo panaudotos spec. Priemonės – antrankiai. Nuteistasis ir po to, kai buvo surakintos jo rankos, vis dar buvo nepatenkintas, nenorėjo eiti į jam viršininko sprendimu paskirtą būrį. Kai su kitais pareigūnais nuvedė nuteistąjį į jam paskirtą 14-ąjį būrį, jis (liudytojas) grįžo atgal į savo darbo vietą. Po įvykio su T. B. nekalbėjo (1 t., b. l. 65–68).
Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje, apie 19-20 val. atėjęs į kontrolės patikros punktą Nr. 2, pamatė nuteistąjį A. K. ir pareigūną T. B., kuris pasakė, kad reikia nuvesti nuteistąjį A. K. į 14-ąjį būrį. Jis (liudytojas) pasakė, kad yra laisvas ir gali padėti. Nuteistasis A. K. pareigūnams sakė, kad atsisako persikelti į 14-ąjį būrį, o pareigūnai jam aiškino, kad 14-ajame būryje jis kameroje gyvens vienas, be to yra priimtas toks viršininko sprendimas ir jis privalo vykdyti. Tuomet pareigūnai pasakė nuteistajam A. K. „einam“ ir šis pradėjo eiti kartu su pareigūnais iš kontrolės patikros punkto Nr. 2 link 14-ojo būrio. Prisimena, kad nuteistasis A. K., nors ir ėjo pats link 14-ojo būrio nevedamas pareigūnų, o tik lydimas, tačiau nuteistasis, protestuodamas prieš šį sprendimą jį perkelti į 14-ąjį būrį, atsisakė neštis savo daiktus ir ėjo link 14-ojo būrio be savo asmeninių daiktų. Prisimenu, kad jis (liudytojas) ėjau nuteistojo A. K. dešinėje pusėje maždaug per ištiestos rankos atstumą. Nuteistajam iš kairės ėjo pareigūnas T. B.. Kur buvo kiti pareigūnai, nurodyti negali, nes neprisimena. Einant takeliu link 14-ojo būrio, matė, kaip nuteistasis A. K. ant galvos užsidėjo gobtuvą ir staigiai, be jokio perspėjimo, be jokių grasinimų, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė pareigūnui T. B. į krūtinę. Nuteistasis A. K. smūgį pareigūnui sudavė užsimojęs ir besisukdamas į kairėje pusėje ėjusį T. B.. Pagal garsą gali teigti, kad nuteistojo smūgis buvo iš tikrųjų stiprus, nes girdėjosi duslus smūgio garsas. Nuo smūgio pareigūnas T. B. nebuvo nukritęs ant žemės. Tuomet aš iškarto sugriebė nuteistajam A. K. už šio dešinės rankos, kažkuris kitas pareigūnas sugriebė nuteistojo kairę ranką ir paguldė nuteistąjį ant žemės, veidu į žemę. Bandė užvesti nuteistojo rankas už nugaros, šis neleido, stangindamas rankas. Buvo įspėtas, kad nesipriešintų, tačiau nurodymų nevykdė, buvo panaudotos spec. Priemonės. Antrankiais surakintas nuteistasis A. K. buvo nuvestas į jam paskirtą 14-ąjį būrį. Po to jis (liudytojas) grįžo į savo darbo vietą. Po įvykio su T. B. nekalbėjo, bet girdėjo, kad į medikus jis nesikreipė (1 t., b. l. 71–74).
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2024 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas T. B. apklausos metu parodė, jog 2025 m. sausio 23 d., apie 19.50 val., Pravieniškių 2-ajame kalėjime, vykdant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą perkelti nuteistąjį A. K. iš 18-ojo būrio į 14-ąjį būrį ir vedant nuteistąjį A. K. per kalėjimo vidinį kiemą, šis vieną kartą kumščiu sudavė pareigūnui į krūtinės sritį, dėl to Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistui T. B. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1–3).
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto T. B., E. A., A. B., M. P., A. S., E. K., M. K., D. A., A. A. 2025 m. sausio 23 d. ir 2025 m. sausio 24 d. tarnybinių pranešimų dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį A. K. matyti, kad 2025 m. sausio 23 d., apie 19.50 val., Pravieniškių 2-ajame kalėjime, vedant nuteistąjį A. K. iš kontrolės patikros punkto Nr. 2 į direktoriaus sprendimu jam paskirtą 14-ąjį būrį, priėjus prie žaliosios oazės teritorijos, šis (A. K.) smogė jam (T. B.) kumščiu į krūtinės sritį. Prieš nuteistąjį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, jis parverstas ant žemės. Bandant uždėti antrankius, A. K. aktyviais veiksmais priešinosi, tuomet Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas A. B. panaudojo specialiąsias priemones – dujas. Tik tuomet nuteistasis A. K. atpalaidavo rankas. Tuomet jis užvedė kairę nuteistojo ranką už nugaros, o jaunesnysis specialistas M. P. dešinę ranką už nugaros ir uždėjo antrankius. Nuteistasis A. K. buvo nuvestas į jam paskirtą 14-ojo būrio 2-ąją kamerą, kurioje bausmę atlikinės vienas. Apie 20.05 val., nuteistajam nusiraminus, antrankiai nuimti. Pas nuteistąjį vizualiai sužalojimų nepastebėta. Minėtas nuteistasis, kadangi įstaigoje medicinos darbuotojų nebuvo, 2025 m. sausio 24 d., apie 8.00 val., pristatytas medicininei apžiūrai po specialiųjų priemonių panaudojimo ir apžiūrėtas (b. l. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 22).
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. NĮ-23-121 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, perkėlimo į būrius ir brigadas“ matyti, kad sprendimo 1 punkto 1 papunktyje nurodoma, jog A. K. perkeliamas iš 21 būrio 6 brigados 6 lovos į 14 būrį 2 brigadą 2 lovą (b. l. 95–98).
Iš 2025 m. kovo 15 d. – 2025 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš įvykio vietos, užfiksuoti pareigūnų uniformose esančiais vaizdo registratoriais. Vaizdo įrašų ekranų apačioje užfiksuota įvykio data ir laikas. Vaizdo įraše „NOR_0000059_000059_20250123193856_0205“ matyti kameroje esantys asmenys, tarp kurių yra asmuo itin trumpų plaukų, dėvintis akinius, striukę su gobtuvu, kelnes, avintis batus (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. K.), kuriam pareigūnas nurodo susirinkti jam priklausančius daiktus ir eiti iš būrio. Užfiksuota, kaip 19:40:08 val. prie nuteistojo A. K. prieina kitas nuteistasis, kuris paduoda jam lapą ir nurodo pasiimti svarbiausius daiktus, nurodo, kad likusius daiktus sudės. 19:43:10 val. nuteistasis A. K. išeina iš būrio gyvenamųjų patalpų, nešdamas čiužinį ir kitus daiktus. Netrukus pareigūnas nurodo eiti „į keturioliktą“. Nuteistasis atsako, jog ten neis. Nuteistasis A. K. išsako nepasitenkinimą ir prašo jį perkelti gyventi į kitą vietą. Pareigūnas pasiūlo nueiti į kontrolės patikros punktą Nr. 2, kur pakalbėtų su budinčiu pareigūnu.
Vaizdo įraše „NOR_0000059_000059_20250123194355_0206“ užfiksuotas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Užfiksuota, kaip A. K. numeta jam priklausančius asmeninius daiktus ir čiužinį, vartodamas necenzūrinius žodžius, išsako pareigūnams nepasitenkinimą dėl perkėlimo. Pareigūnai ramina nuteistąjį A. K., prašo jo nesinervinti bei nusiraminti, nurodo susirinkti daiktus, kuriuos jis numetė, tačiau jis, vartodamas necenzūrinius žodžius, išsako nepasitenkinimą. Pareigūnas ramina A. K., ragina eiti iki kontrolės patikros punkto, kur jam bus paaiškinta. Matyti, kad nuteistasis A. K. eina link pastato, lydimas pareigūnų. Užfiksuota, kaip 19:44:57 val. įėjus į pastatą, A. K. nurodo, kad „reikia budinčio“. Jis nueina į patalpą su grotomis ir vaikšto. A. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, nurodo, kad nenori eiti gyventi ten, kur jį perkelia. Atėjęs budintis pareigūnas šiam atsako, kad jis bus perkeltas į tuščią kamerą, kad jis negali atsisakyti. A. K. išsako, jog nesutinka ir bijo kitų nuteistųjų, kurie jį sužalos („nupils“), kels konfliktines situacijas, „nuvarys pas gaidžius“.
Vaizdo įraše „NOR_0000059_000059_20250123194855_0207“ užfiksuotas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Užfiksuota kaip nuteistasis A. K. išsako nepasitenkinimą pareigūnams, kurie šiam siūlo pabūti minėtoje kameroje bent naktį, jo kiti nuteistieji nesužalos. A. K. replikuoja, prašo jį uždaryti į „trečią vachtą“, tačiau pareigūnas atsisako tenkinti šį jo prašymą. Nurodo, kad minėta vieta yra užimta. Pareigūnas dar kartą paragina A. K. pasiimti daiktus ir eiti kartu su jais. A. K. nurodo, kad neims daiktų. Pareigūnas replikuoja, kad tuomet jis eis be minėtų daiktų. A. K. replikuoja, kad jam gadina gyvenimą, vartodamas necenzūrinius žodžius klausia, ką blogo jis padarė. 19:49:36 val. pareigūnai, priėję prie nuteistojo ir suėmę už žastų, išveda iš patalpos, ragina pasiimti jam priklausančius asmeninius daiktus ir čiužinį, tačiau nuteistasis atsisako. Tuomet pareigūnai, laikydami nuteistąjį už žastų, išveda iš pastato į vidinį kalėjimo kiemą. Nuteistasis, vartodamas necenzūrinius žodžius, nurodo patraukti nuo jo rankas. Pareigūnai paleidžia A. K., eina šalia jo ir ragina sparčiau eiti. Nuteistasis A. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, nurodo, kad jis yra provokuojamas. Pareigūnai replikuoja, kad neprovokuoja. Netrukus A. K. užsideda striukės gobtuvą. Pareigūnas nurodo, kad „net po gobtuvu reikia slėptis, būtum be cirkų ėjęs ir nuėjęs“. Užfiksuota, kaip 19:52:02 val. pareigūnas uždeda ranką nuteistajam A. K. ant nugaros. Tuomet A. K., replikuodamas patraukti rankas, atsisuka ir suduota smūgį minėtam pareigūnui. Pareigūnas sušunka, ką šis daro. Tuomet pareigūnai paguldo nuteistąjį A. K. ant žemės, uždeda jam antrankius ir nuveda surakintą.
Vaizdo įraše „NOR_0000059_000059_20250123195355_0208“ užfiksuotas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vedamas sulaikytas nuteistasis. 19:54:11 val. pareigūnas ranka galimai suduoda vedamam nuteistajam prie vartų. Pareigūnas prašo kito pareigūno atnešti nuteistojo asmeninius daiktus ir čiužinį iš antrosios „vachtos“.
Vaizdo įrašuose „NOR_0000004_000004_20250123195319_0134“ ir „NOR_0000004_000004_20250123195530_0136“) užfiksuota, kaip ) kaip pareigūnai pakelia nuo žemės nuteistąjį A. K., taip pat užfiksuota, kaip pareigūnas nurodo A. K. nesipriešinti, laikyti rankas po savimi, nurodo šiam gulėti. Netrukus pareigūnas atrakina ir nuima antrankius gulinčiam nuteistajam, jį palieka kameroje. Pareigūnas nurodo, jog medikai jį apžiūrės ryte.
Vaizdo įraše „NOR_0000068_000068_20250124075758_0159“ matyti, kaip medikų yra apžiūrimas nuteistasis A. K., apžiūros metu išvardinami sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje pusėje už ausies, abiejų riešų odos paraudimas. Daugiau sužalojimų nenustatyta. Po apžiūros nuteistasis A. K. palydimas iki 14-ojo būrio gyvenamųjų patalpų (b. l. 85–89).
III. Įrodymų vertinimo motyvai
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.
BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas smurtu – tai tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai panaudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui fizinį skausmą ir atitinkamus padarinius sveikatai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir nori taip veikti.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. K. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pasitvirtino. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pareigūnui T. B. jis (kaltinamasis) netyčia dešiniu delnu palietė krūtinę po to, kai šis (T. B.) paėmė jį (kaltinamąjį) už rankos, kad greičiau eitų. Tačiau duodamas parodymus teisme, A. K. pripažino, kad pareigūnui T. B. sudavė smūgį į krūtinę kumščiu, sudavė dėl to, kad pareigūnas jį sunervino, nes pradėjo stumdyti, nors jis (kaltinamasis) normaliai ėjo, nenorėjo pereiti į kitą būrį, bandė šiek tiek protestuoti. Taigi kaltinamasis iš esmės neneigė, kad jo veiksmas – smūgis kumščiu pareigūnui T. B. – buvo susijęs su jo perkėlimu į kitą būrį, kurį, be kitų pareigūnų, vykdė ir nukentėjusysis T. B., o nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės bei kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad tokiais veiksmais kaltinamasis pasipriešino valstybės tarnautojui.
Nukentėjusysis T. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad A. K. nepasitenkinimą dėl jo perkėlimo iš 18-o būrio į 14-ą būrį pardėjo reikšti iš karto po to, kai jam buvo pranešta apie perkėlimą ir jis paragintas susirinkti daiktus. Jam ne vieną kartą paaiškinus, kad vis tiek turės persikelti, A. K. daiktus susirinko, nuėjo į kontrolės patikros punktą, kur jam dar kartą buvo paaiškinta, kad jis bus perkeltas. Budėtojas iš gyvenamosios zonos pakvietė dar 5 pareigūnus, kad šie padėtų nuvesti A. K., kažkuris iš pareigūnų, paimdamas A. K. už rankos, turėjo jį paraginti, kad šis išeitų, išėjus į kiemą, A. K. ėjo labai lėtai, pareigūnai ėjo jo (kaltinamojo) tempu ir einant per kiemą, A. K. staigiu judesiu vieną kartą kumščiu sudavė į kairę krūtinės pusę, smūgis buvo netikėtas, jautė fizinį skausmą, kuris po 15-20 minučių praėjo. Taip pat nurodė, kad po smūgio A. K. buvo paguldytas ant žemės, panaudota spec. priemonė – antrankiai.
Nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka kitų pareigūnų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, parodymus. Liudytojai A. A., D. A., E. K., M. K., A. S., A. B., M. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Liudytojai patvirtino, kad A. K. reikšti nepasitenkinimą ir atsikalbinėti pardėjo dar būdamas 18-ame būryje, kameroje, kai buvo informuotas apie perkėlimą į 14-ą būrį. A. K. sakė, kad neis, kad nenori būti perkeltas, jam buvo paaiškinta, kad toks sprendimas. Kaltinamasis atsikalbinėjo ir būdamas kontrolės patikros punkte, dėl to budėtojas pakvietė dar pareigūnų, kad šie padėtų A. K. nuvesti į 14-ąjį būrį, tada A. K. išėjo ir ėjo link 14-o būrio, tačiau atsisakė neštis daiktus, einant T. B. vis turėjo raginti A. K., kad šis greičiau eitų, nes šis vis sustodavo, praėjus kieme esantį „ratą“, A. K. apsigaubė kapišoną, užsisegė striukę ir staigiu judesiu dešiniu kumščiu sudavė T. B. į krūtinę, po šio veiksmo A. K. buvo paguldytas ant žemės ir panaudota spec. priemonė. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose esminiai prieštaravimai ar neatitikimai nenustatyti, dėl kaltinamojo veikos teisiniam vertinimui esminių aplinkybių jų parodymai nuoseklūs ir vieni kitus papildantys. Nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole.
Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. K. pareigūnų daug kartų žodžiu raginamas pasiimti daiktus ir eiti į paskirto būrio kamerą, kaltinamasis atsisako tai daryti, išėjus iš 18-o būrio į lauką, A. K. eina į kitą pusę, nei 14-as būrys, pareigūnai jam vėl nurodo, kad turės eiti į 14-ą būrį, kaltinamasis vėl atsikalbinėja, tada jam pasiūloma nueiti į kontrolės patikros punktą, A. K. nueina, ten jam paaiškinama, kad jis vis tiek turės persikelti, pasakoma, kad jeigu neis pats, bus nuneštas, kaltinamasis atsikalbinėja, vartoja necenzūrinius žodžius, atėjus daugiau pareigūnų, jis prilaikomas už rankų, išvedamas į lauką, tada eina labai lėtu tempu, ne vien kartą yra raginamas eiti, nes vis sustoja, atsikalbinėja, vėl raginamas eiti ir nekilnoti rankų, pareigūnas (T. B.) su ranka stumteli A. K. į priekį ir tada A. K. staigiai atsisuka į pareigūną ir suduoda smūgį, po kurio jis (kaltinamasis) pargriaunamas ant žemės, uždedami antrankiai. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš A. K..
Aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. K. fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu panaudojo šiam vykdant savo tiesiogines pareigas, t. y. užtikrinant viršininko sprendimo dėl A. K. perkėlimo į kitą būrį, vykdymą, o fizinio smurto panaudojimas buvo tąsa kaltinamojo ankstesnio elgesio, vengiant vykdyti pareigūnų raginimus eiti į jam paskirtą būrį, kuris iš pradžių pasireiškė atsisakymu ir atsikalbinėjimu žodžiais, demonstratyviu ėjimu itin lėtai, t. y. pasyviu pasipriešinimu ir kuris vėliau, pareigūnui paraginus eiti į paskirtą būrį fiziniu kontaktu (stumtelėjus ranka į priekį), peraugo į fizinio smurto panaudojimą, t. y. aktyvų pasipriešinimą, dėl kurio pareigūnas patyrė fizinį skausmą. Kaltinamojo A. K. elgesys – atsikalbinėjimas vykdyti reikalavimą eiti į paskirtą būrį, atsisakymas neštis daiktus, išėjimas iš kontrolės patikros punkto ir ėjimas link paskirto būrio tik po to, kai buvo pakviesta daugiau pareigūnų ir jis, prilaikomas už rankų, išvestas į lauką, tolesnis atsikalbinėjimas einant link paskirto būrio ir staigus smūgis jį fiziniu kontaktu paraginusiam pareigūnui neabejotinai įrodo, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Kvalifikuoti A. K. veiką ne pagal BK 286 straipsnį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. K. tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, dėl šio smūgio nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusysis paaiškino, kad jautė maudimą, kaitimą, kuris truko apie 15-20 minučių. Netikėti šiais paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi nekyla abejonių, jog smūgis kumščiu buvo pakankamai stiprus, apie jo stiprumą leidžia spręsti ir kartu ėjusių kitų pareigūnų, apklaustų kaip liudytojai, parodymų ir neabejotinai galėjo sukelti fizinė skausmą nukentėjusiajam. Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors fizinio smurto panaudojimas ir padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, patenka į BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės sudėtį, esmingai skiriasi BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo – pareigūnų, valstybės tarnautojų normali veikla. Pirmiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą išvadai, kad kaltinamojo A. K. veiksmai buvo nukreipti ne į žmogaus kūno neliečiamumo pažeidimą. A. K. fizinį smurtą panaudojo prieš pareigūną, šiam vykdant savo pareigas, fizinis smurtas buvo panaudotas kaip atsakas į pareigūno nurodymą eiti į paskirtą būrį, kuris duotas pareigūnui užtikrinat sprendimo dėl perkėlimo vykdymą. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė, kad tokie veiksmai buvo kaip bandymas protestuoti. Taigi nekyla abejonių, kad veika buvo nukreipta į BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektą, o tuo atveju, kai pasipriešinimo valstybės tarnautojui veiksmais yra sukeliamas ir fizinis skausmas nukentėjusiajam, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo A. K. veiksmus vertinti, kaip atliktus dėl pareigūnų provokuojančių veiksmų, nėra pagrindo. Aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turi provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra laikomas kaltininko atsakomybę lengvinančia. Ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Iš pirmiau aptartų rodymų visumos matyti, kad A. K. nei veiksmais, nei kitais būdais nebuvo provokuojamas pasipriešinti pareigūnui, o vien tai, kad pareigūnas po ilgą laiką trukusio kaltinamojo atsikalbinėjimo, atsisakymo eiti į paskirtą būrį, nevienkartinių raginimų eiti, ranka stumtelėjo kaltinamąjį, nelaikytina sąmoningu kaltinamojo skatinimu, provokavimu panaudoti smurtą.
Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. K. veiksmuose yra nustatyti ir įrodyti visi BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri, atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Šia veika buvo pasikėsinta į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta.
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. K. teistas dėl vagysčių, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo, nužudymo, plėšimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo bendrininkaujant (b. l. 113–126). Paskutinį kartą A. K. teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu už labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) padarymą skirta bausme.
BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kad A. K. nusikalsta ne atsitiktinai, visas nusikalstamas veikas, padarytas iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo, įvykdė būdamas nepilnametis, keisti savo elgesį nesistengia net ir būdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje ir tai leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą. Vis tik pripažinti kaltinamąjį recidyvistu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo, kadangi toks pripažinimas yra galimas tik tuo atveju, kai naują tyčinį nusikaltimą asmuo padaro jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė taip pat būdamas pilnametis. Šiuo atveju, kaip minėta, paskutiniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kuri įvykdė dar nesulaukęs pilnametystės.
Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus esančios informacijos matyti, kad A. K. administracine tvarka nebaustas (b. l. 111–112). Iš Sodros išrašo matyti, kad A. K. nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2024 m. birželio 10 d. vykdė individualią veiklą, šiuo metu nedirba (b. l. 109–110). Kaltinamasis psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo (b. l. 149–150) įskaitose neregistruotas, todėl abejoti jo pakaltinamumu pagrindo nėra.
Baudžiamasis įstatymas už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Nors nusikalstama veika buvo padaryta 2025 m. sausio 23 d., t. y. dar iki įsigaliojant baudžiamojo įstatymo pakeitimams, A. K. veika kvalifikuotina ir bausmė skirtina pagal nuo 2025 m. vasario 2 d. įsigaliojusį BK 286 straipsnį, atsižvelgus į tai, kad jame įtvirtintas kaltinamajam palankesnis teisinis reguliavimas (straipsnio sankcijoje numatyta daugiau galimų skirti alternatyvių bausmių).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip minėta, nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Kaltinamasis praeityje teistas, be kita ko – dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, ne kartą jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės kaltinamojo neatgrasė nuo pakartotinio nusikaltimų darymo. Paskutinė nusikalstama veika, dėl kurios nagrinėjama ši byla, A. K., kaip minėta, buvo padaryta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sąmoningai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad švelnesnių bausmių (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto) paskyrimu, bausmės tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į paminėta, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgus į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, informaciją apie ankstesnius kaltinamojo teistumus, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas mažesnis bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, tai yra, kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į pirmiau nurodytus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, taikyti BK 75 straipsnio dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Nors padarytas nusikaltimas nesunkus, už jį skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, vis tik nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
A. K., kaip minėta, tyčinį nusikaltimą padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu skirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės (jos atlikimo metu). BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. K. už BK 24 straipsnio 4 dalyje 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu skirta 10 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Iš byloje esančios A. K. charakteristikos matyti, kad Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 10 metų laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2029 m. liepos 4 d. (1 t., b. l. 153–154). Nuosprendžio priėmimo dieną, tai yra, 2025 m. lapkričio 17 d., A. K. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 7 mėnesiai 17 dienų.
Kadangi kaltinamasis A. K., neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, veika padaryta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta už smurtinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiško sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai 17 dienų laisvės atėmimo.
IV. Dėl teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. pažyma Nr. ATP-2025-11406 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatas K. D. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. K.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 233,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamasis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamojo A. K. turtinę padėtį bei tai, kad jis realiai neturi jokių darbinių ar kitų pajamų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, užfiksuotais pareigūnų uniformose esančiais vaizdo registratoriais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, tai yra 3 (tris) metus 7 (septynis) mėnesius 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus 3 (tris) mėnesius 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, nuo 2025 m. lapkričio 17 d.
Iš nuteistojo A. K. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.