Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainos Dyburienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nuspręsta pridėti visą Kauno apylinkės teismo 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, tai yra 3 metus 7 mėnesius 17 dienų laisvės atėmimo ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 3 mėnesius 17 dienų laisvės atėmimo.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, nuo 2025 m. lapkričio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skundo autorius kelia klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo, bausmių subendrinimo, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Taip pat, pažymėtina, jog nuteistajam pripažinus savo padarytą nusikalstamą veiką, skundo argumentai dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo toliau nenagrinėtini, nes jie neturi reikšmės vertinant nuteistajam paskirtą bausmę ir jos dydį.

Dėl bausmės.

6. Sprendžiant apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

8. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis), pagal BK 286 straipsnį baudžiama laisvės atėmimu iki 3 metų).

9. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

10. Vertinant A. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau net 10 kartų teistas dėl vagysčių, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, nužudymą, plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą bendrininkaujant, nebaustas administracine tvarka, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

12. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis ankščiau teistas net 10 kartų, tarp jų ir dėl labais sunkaus nusikaltimo padarymo, taikytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės jam ilgalaikės teigiamos įtakos nepadarė, nes nuteistasis toliau daro nusikalstamas veikas, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Kartu tai patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, sistemingai vykdomos vis naujos nusikalstamos veikos. Visos šios aplinkybės rodo, kad pagrįstai nuteistajam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, nes priešingu atveju, skyrus švelnesnę bausmę, nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę yra adekvatus ir neprieštaraujantis įstatymo reikalavimams (BK 48 straipsnio 2 dalis). Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

Dėl bausmių bendrinimo.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti dalinį bausmių sudėjimo, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais šiuos apeliacinio skundo argumentus, ir konstatuoja, kad teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę su kitu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

14. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o pagal šio straipsnio 3 dalį – kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

15. Šiuo atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. K. už BK 24 straipsnio 4 dalyje 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirta 10 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 10 metų laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2029 m. liepos 4 d. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, tai yra, 2025 m. lapkričio 17 d., A. K. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 3 metai 7 mėnesiai 17 dienų. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 3 mėnesius 17 dienų laisvės atėmimo.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme imperatyviai nenurodyta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdais, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Šiuo atveju parinkdamas visišką bausmių sudėjimo būdą apylinkės teismas teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad A. K. neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, bei į tai, kad veika padaryta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta už smurtinius nusikaltimus. Apygardos teismas su apylinkės teismo parinktu visiško sudėjimo bausmių sudėjimo bendrinimo būdu sutinka visiškai ir pažymi, kad A. K. net 10 kartų teistas, tarp jų ir už laibai sunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistajam ankščiau skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ankščiau paskirtos kitos bausmės, lygtinis paleidimas buvo neefektyvūs, nes A. K. vėl nusikalto, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų šiuo atveju teisingai buvo taikytas visiškas bausmių sudėjimo būdas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

18. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatos, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje nurodytus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, pagrįstai nebuvo taikytos. Pažymėtina, kad nuteistasis A. K. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką padarė atlikinėdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą skirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu veika buvo padaryta dar nuteistajam neatlikus minėtos subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą realios laisvės atėmimo bausmės. BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos asmenims padariusiems labai sunkius nusikaltimus (BK 75 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus su minėtu 2024 balandžio 18 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta neatlikta bausmės dalimi, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgęs į skundžiamame nuosprendyje nurodytus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, konstatavo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, dėl ko netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad nuteistajam ankstesniais 10 nuosprendžių skirtos tiek švelnesnės tiek ir griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, tame tarpe ir realios laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o priešingai nuteistasis jokių išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, o skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje prieš kalėjimo darbuotoją, kas rodo nuteistojo cinizmą, požiūrį į įstatymus bei tame tarpe juos vykdančius, pareigas atliekančius valstybės pareigūnus, nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, A. K. ankstesni teistumai, kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

19. Taip pat, šiuo atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą (10 kartų teistas, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, įvertinus veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam subendrintos bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

20. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. K. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl A. K. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.