Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-950-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

L. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini).“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., teistas:

1) 2017 m. spalio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

2) 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

3) 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda (sumokėti iki 2022 m. balandžio 15 d.). Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, turto – automobilio „Mazda 323“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. Ž. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 28 d. nuo 20.00 val. iki 21.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas R. Š. bute, virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu tarp jo ir M. D. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, po ko rankomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairiais kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. D. poodines kraujosruvas veide, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, rankose, kairiajame klube, VII-o šonkaulio lūžimą. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis L. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 rugsėjį, tikslios dienos neprisimena, jis buvo atvažiavęs pas savo pamotę V. U., gyvenančią (duomenys neskelbtini) k. Būnant ten, kaltinamojo pamotei M. D. parašė žinutę: „tegul L. ateina“. Kaltinamasis suprato, kad M. D. yra pas R. Š. namuose, tikslaus adreso neprisimena. Atėjęs jis bendravo su M. Š. ir M. D. bei jo drauge, kurios vardo neprisimena, visi išskyrus R. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, ji buvo kitame kambaryje. Po kurio laiko į R. Š. namus atėjo jo pamotė V. U., kiek laiko ji ten buvo neprisimena, nes pats buvo išgėręs. Vėliau visi, t. y. M. Š., M. draugė ir jo pamotė kažkur išėjo, galimai parūkyti, virtuvėje pasiliko jis ir M. D.. Nukentėjusysis pradėjo konfliktuoti, prisiminti senus laikus, stumdytis, po ko kaltinamasis nesusivaldė ir vieną kartą iš alkūnės trenkė M. D. į veido sritį, galimai į nosį. Dar kartą sudavė smūgius rankomis, tačiau kiek kartų ir kur, tiksliai negali pasakyti, nes viskas įvyko ekspromtu, nesuplanuotai – į rankas, į kojas. Kojomis jis M. D. nespardė. Po kurio laiko į virtuvę atėjo M. Š., M. draugė ir jo pamotė. Kaltinamasis prisimena, kad M. D. pradėjo skųstis, kad jis jį sumušė. Iš R. Š. buto kaltinamasis išėjo pats, jo niekas nestūmė ir neprašė išeiti. Prisimena, kad M. D. atvažiavo pasiimti jo motina, tuo metu, kai jį pasodino į automobilį, M. D. kaltinamajam grasino, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo išgėręs, neadekvatus. Tą dieną ir kaltinamasis buvo išgėręs, todėl visų aplinkybių neprisimena. Viskas buvo gerai, kol M. D. nepadaugino alkoholio. Tikėtina, M. D. kaltinamajam negali atleisti už tai, kad jis kelis metus gyveno su M. D. buvusia panele ir augino jo vaiką. Konflikto tarp kaltinamojo ir M. D. niekas nematė, nes tuo metu kai viskas įvyko, visi buvo išėję parūkyti. Kaltinamasis sutinka, kad nuo jo suduotų smūgių rankomis M. D. galėjo būti padaryti nustatyti įtarime nurodyti sužalojimai. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Civilinius ieškinius atlygino ir sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 153–157, 185–187; 2 t., b. l. 6–8).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusysis M. D. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. kartu su savo drauge N. V. nusprendė aplankyti dukrą, kuri buvo pas buvusios sugyventinės mamą – R. Š.. Prieš tai nuketėjusysis namuose jau buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Juos atvežė draugas E. ir jie kartu su juo ir jo drauge ėjo pas R. Š. į svečius. Daugiabučio namo kieme jis sutiko L. Ž. giminaitę, kuri pasakė, kad jis eitų greičiau į butą, nes jeigu L. Ž. pamatys, tai gaus į „snukį“. Po šių žodžių už daugiabučio namo kampo pamatė L. Ž., kuris jam kažką pasakė, bet jis nekreipė dėmesio ir nuėjo pas R. Š. į namus. Atėjus į butą, R. Š. jam pasakė, kad jo dukros nėra. Namuose buvo M. Š., su kuriuo virtuvėje rūkė, išgėrė alaus. Būnant kambaryje aplink langus vaikščiojo L. Ž., kuris pradėjo jį keikti, siūlė ateiti į lauką išsiaiškinti. Jis L. Ž. pasakė, kad į lauką neis. Nukentėjusysis arba jo draugė N. V., tiksliai neprisimena, parašė SMS žinutę V. U., kad ji pakviestų L. Ž. ir kad jis ateitų pas R. Š. į butą pakalbėti, norėjo išsiaiškinti, ko L. Ž. iš jo nori. Po šios žinutės L. Ž. atėjo, jis su kaltinamuoju kartu negėrė, bet gali būti, kad jam pasiūlė išgerti vieną stikliuką ir L. Ž. išgėrė. V. U. atėjusi į virtuvę pasiėmė jo draugę N. V. ir kažkur išėjo, o M. Š. išėjo paskui jas. Virtuvėje liko nukentėjusysis su L. Ž., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tada kaltinamasis jam trenkė vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio nukentėjusiajam bėgo kraujas, kaip prisimena iš nosies, jis užsidengė rankomis veidą, o kaltinamasis po šio smūgio toliau smūgiavo, sudavė į šonus ir galvą. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota, nežino, bet ne mažiau kaip 15 smūgių. Nukentėjusiajam skaudėjo, juto fizinį skausmą. Nukentėjusysis pradėjo rėkti, matyt, dėl to į virtuvė grįžo V. U., jo draugė N. V., R. Š. ir M. Š., kurie kaltinamąjį atskyrė nuo nukentėjusiojo ir išvedė iš buto. R. Š. paskambino nukentėjusiojo motinai, kuri atvažiavo jo pasiimti ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Gydymo įstaigoje suteikė pirmą pagalbą, nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką ir po to išleido gydytis į namus. Išrašo jam nedavė, nes pasakė, kad šeimos gydytojas jo sužalojimus matys medicininėje programoje. Sugrįžus į namus ir atsigulus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 1,66 promilės girtumą. Šiuo metu (pareiškimo rašymo metu) skauda šonus, dešinę ranką, už kairės ausies, ant šonų likę kraujosruvos. Jis su L. Ž. nesutaria jau seniai, nuo to laiko kai išsiskyrė su buvusia drauge, galbūt dėl to ir įvyko konfliktas. Dėl patirtos žalos reikš civilinį ieškinį, nes dėl L. Ž. veiksmų patyrė turtinę žalą – reikėjo važiuoti su autobusu iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus, vartojo vaistus nuo skausmo, taip pat patyrė ir moralinę žalą. Konflikto niekas nematė, nes tuo metu visi buvo išėję (1 t., b. l. 51–54, 59–62, 63–66).

3.2. Liudytoja R. Š. parodė, kad tikslios dienos neprisimena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 28 d., kai pas ją į namus, esančius Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., atvažiavo jos dukros buvęs draugas M. D., jie turi bendrą dukrą, kurios tuo metu namie nebuvo. M. D. su jos sūnumi M. Š. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, iš pradžių jie buvo dviese, o ji tuo metu nuėjo į savo kambarį, žiūrėjo televizorių. Kažkuriuo metu išgirdo, kad prie M. Š. ir M. D. prisijungė L. Ž., tikriausiai jie visi trise vartojo alkoholinius gėrimus. Kas pakvietė L. Ž., ji nežino. Po kurio laiko atėjo V. U., kažko pasiklausti pas jos sūnų M. Š., kaip suprato, jie kažkur išėjo. Jiems išėjus, ji išgirdo riksmą, sklindantį iš virtuvės, tačiau iš pradžių ten nėjo, o kai riksmai pasikartojo, tada nuėjusi į virtuvę pamatė prie šaldytuvo gulintį M. D.. Liudytojai sakė, kad nukentėjusiajam skauda ranką ir šoną – šonkaulių srityje, tačiau kraujo ji niekur nematė, taip pat pasakė, kad jį sumušė L. Ž.. Liudytoja iš karto paskambino M. D. motinai, kad atvažiuotų pasiimti savo sūnaus. Konflikto, įvykusio tarp M. D. ir L. Ž., ji nematė, dėl ko jie sukonfliktavo nežino, nes buvo kitame kambaryje. M. Š. su V. U. į namus atėjo po konflikto ir įvykio nematė (1 t., b. l. 117–120).

3.3. Liudytojas M. Š. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pas jį į namus, esančius Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, atvažiavo jo sesės buvęs draugas M. D., su kuriuo jie tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Ar M. D. atvažiavo vienas, neprisimena. Jo motina R. Š. taip pat buvo namie, šiek tiek su juo išgėrė. Po kurio laiko prie jų prisijungė L. Ž., su kuriuo jie toliau visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdėjo draugiškai trise, t. y. jis, L. Ž. ir M. D.. Po kurio laiko atėjo V. U., kuri yra L. Ž. pamotė, ir liudytojas su ja išėjo į laiptinę parūkyti. Liudytojo motina R. Š. tuo metu buvo savo kambaryje, o virtuvėje pasiliko L. Ž. ir M. D.. Po kelių minučių liudytojas su V. U. grįžo atgal į virtuvę ir pamatė prie šaldytuvo gulintį M. D., o L. Ž. tuo metu sėdėjo. Liudytojo motinos virtuvėje nebuvo. M. D. niekuo nesiskundė, kraujo ant jo nematė. Kai jie su V. U. parūkė ir grįžo atgal, konfliktas tarp M. D. ir L. buvo pasibaigęs, kodėl jie sukonfliktavo, liudytojas nežino. Kiek prisimena, M. D. atvažiavo pasiimti jo motina. Visų aplinkybių gali tiksliai neprisiminti, kadangi buvo labai išgėręs, bet kažkokių žymių sužalojimų ant M. D. jis nematė (1 t., b. l. 131–134).

3.4. Liudytoja V. U. parodė, kad L. Ž. yra jos pirmo vyro A. Ž. sūnus, su L. Ž. iki šiol palaiko ryšį, bendrauja. Šiuo metu, kiek jai yra žinoma, L. Ž. gyvena Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k. 2020 m. rugsėjo 28 d. liudytoja buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., matė, kad pas Š. atvažiavo M. D. kartu su savo sugyventine N. V.. M. D. į liudytojos telefono numerį 2020 m. rugsėjo 28 d., 19.42 val., parašė SMS žinutę su tekstu: „ateina tegul L.“, ji jam nieko neatrašė, apie šią gautą žinutę pasakė L. Ž.. Liudytoja nuėjo į lauką ir išgirdo, kad ją pro buto langą kviečia N. V. (M. D. sugyventinė), kad ji ateitų pas juos, į Š. butą. Ji su N. V. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., laiptinėje, jos rūkė, kalbėjo, į patį butą ji buvo atėjusi tik pasiimti cigaretės. M. D. jai pasiūlė prisijungti prie jų: L. Ž., M. D. ir M. Š., tačiau ji tik pasiėmė cigaretę ir nuėjo atgal į laiptinę. Po kurio laiko iš Š. buto išgirdo triukšmą, todėl ji įbėgo į butą pasižiūrėti kas ten įvyko, atėjusi virtuvėje pamatė sėdintį M. D., kuris verkė ir sakė, kad jį sumušė, jis neįvardijo kas jį mušė, bet leido suprasti, kad jį mušė L. Ž.. Tuo metu L. Ž. virtuvėje sėdėjo ant fotelio. Tą dieną Š. bute vyko išgertuvės, gėrė L. Ž., M. D. ir M. Š.. Kai ji atėjo, L. Ž. kartu su M. Š. išėjo parūkyti, o M. D. liko virtuvėje, paskambino savo motinai, kad atvažiuotų jo pasiimti. Liudytoja nematė konflikto, nes tuo metu buvo daugiabučio namo laiptinėje, kartu su N. V., girdėjo tik triukšmą sklindantį iš Š. buto. Ji jokių sužalojimų žymių ant M. D. nematė, tik iš lūpos ar iš nosies bėgo kraujas. R. Š. taip pat buvo namuose, bet ji tuo metu buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Liudytoja M. D. nesakė, kad jis nuo L. Ž. gaus į snukį, nestūmė kaltinamojo iš buto, jis išėjo pats. Kai liudytoja atėjo į virtuvę konflikto tarp L. Ž. ir M. D. jau nebuvo. Nukentėjusiojo motinai atvažiavus jo pasiimti, liudytoja girdėjo, kad jis grasino L. Ž., kad jį sumuš, keikė jį necenzūriniais žodžiais. Ar kaltinamasis galėjo pakelti ranką prieš M. D., liudytoja nežino, nes nieko nematė (1 t., b. l. 107–110).

3.5. Liudytoja N. V. parodė, kad M. D. yra jos sugyventinis. 2020 m. rugsėjo 28 d. kartu su M. D. važiavo pas jo buvusią draugę M. ir dukrą į Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k. Kai atėjo į butą, M. ir dukros namuose nebuvo, namie buvo tik R. Š. ir M. Š.. Prieš einant į butą, lauke sutiko V. U., kuri M. D. pasakė, kad jis eitų greičiau, nes gaus į „snukį“ nuo L. Ž., todėl jie kartu su M. D. skubiai nuėjo į jo buvusios draugės M. gyvenamąją vietą. Jie nusprendė šiek tiek pabūti pas R. Š. namuose, kartu su M. Š. ir M. D. išgėrė šiek tiek alaus. Vėliau atėjo pažįstama V. U., kurią buvo sutikę lauke ir kuri ją pasiėmė už rankos, ir išvedė į koridorių parūkyti, pasikalbėti. Tuo metu į butą atėjo L. Ž., kiek liudytojai yra žinoma, jis nuėjo kalbėtis su M. D., apie ką kalbėjo, nežino. Iš buto pasigirdo triukšmas, liudytoja ir V. U. nuėjo į butą ir pamatė, kad M. D. guli virtuvėje ant grindų, jam iš nosies bėgo kraujas. Po to, kai liudytoja iš koridoriaus atėjo į butą, kur įvyko konfliktas, L. Ž. labai greitai išėjo. Liudytoja suprato, kad L. Ž. sumušė M. D.. Prašė, kad R. Š. iškviestų policiją, tačiau ji į policiją neskambino, o paskambino M. D. mamai, kuri atvažiavo ir juos iš ten pasiėmė. Konflikto liudytoja nematė, jo nematė ir V. U., nes ji tuo metu buvo su liudytoja, o M. Š. tuo metu miegojo. Su kaltinamuoju jie kartu negėrė, jis atėjo vėliau. Nukentėjusysis su kaltinamuoju nesutaria labai seniai, jie pykstasi nuo to laiko, kai M. D. išsiskyrė su M.. Kai jų atvažiavo pasiimti nukentėjusiojo mama, M. D. su L. Ž. vėl apsižodžiavo, matė, kad kaltinamasis nuo žemės pasiėmė lazdą ir norėjo trenkti M. D. dar kartą, tačiau nepataikė, nes M. D. spėjo uždaryti automobilio duris. V. U. SMS žinutės nerašė, kad pakviestų kaltinamąjį, tačiau gali būti, kad jai parašė M. D. (1 t., b. l. 125–128).

3.6. Liudytoja M. D. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 23.15 val. jai paskambino sūnaus M. D. uošvė R. Š., kuri pasakė, kad L. Ž. muša jos sūnų M.. Tą patį vakarą ji su taksi automobiliu nuvažiavo į Trakų r., (duomenys neskelbtini) k., kur gyvena R. Š., kieme rado savo sūnų M. D., kurį pasisodino į automobilį. Liudytoja matė, kad kieme buvęs L. Ž. rankose turėjo medinę lazdą, liudytojai pagrasino, kad kitą kartą sūnų išsiveš karste. L. Ž. sustabdė kieme buvusi mergina, kurios liudytoja nepažįsta. Sodyboje visi asmenys buvo neblaivūs. Rugsėjo 29 d. apie 00.30 val. jie iš ten išvažiavo. Važiuojant sūnus paaiškino, kad konflikto metu L. Ž. jam sudavė rankomis ir kojomis apie 15 smūgių, pataikydamas į šonus, galvą ir rankas. Grįžę jie iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių. Po medikų apžiūros iš karto važiavo namo. Sūnus paaiškino, kad jį mušė tik L. Ž. (1 t., b. l. 142–144).

3.7. Iš 2020 m. spalio 1 d. M. D. pareiškimo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 19.00 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., svečiuojantis pas R. Š., jos gyvenamojo buto kambaryje, pažįstamas L. Ž. kilusio konflikto metu sudavė jam iki 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo L. Ž. taikyti galimas poveikio priemones dėl jam sukelto fizinio skausmo (1 t., b. l. 3–7).

3.8. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašo (ligos storija Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad M. D. į ligoninę atvyko 2020 m. rugsėjo 28 d. 22.55 val. ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo sumuštas, skundžiasi krūtinės skausmu, abiejų plaštakų skausmu. Rentgeno nuotraukose galima įtarti 7, 8 šonkaulių lūžius (1 t., b. l. 80).

3.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Dmitrij Fomin išvadoje Nr. G 3251/2020 (01) užfiksuota, kad remiantis M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), pateiktų medicinos dokumentų bei specialisto išvados Nr. G 2840/2020 (01) duomenimis, nustatyta, kad M. D. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, rankose, kairiame klube, kliniškai diagnozuotas VII-o šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti dėl mažiausiai trylikos trauminių poveikių, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d., ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 88–89).

L. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą L. Ž., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas L. Ž., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; kaltinamasis žalą nukentėjusiajam ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (2 t., b. l. 35, 40).

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Ž. 2020 m. rugsėjo 28 d. nuo 20.00 val. iki 21.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdamas R. Š. bute, virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu tarp jo ir M. D. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, po ko rankomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairiais kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. D. poodines kraujosruvas veide, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, rankose, kairiajame klube, VII-o šonkaulio lūžimą. Tokiu būdu L. Ž. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. D. sveikatą. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas ir nukentėjusiojo pareiškimas, tiek liudytojų parodymai, tiek VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašas (ligos storija Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Dmitrij Fomin išvada Nr. G 3251/2020 (01). Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekyla. Įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

10. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. Ž. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 37).

Dėl L. Ž. skirtinos bausmės

11. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per šį laikotarpį toliau dirbti, uždrausti bendrauti su M. D.. Prokuroras taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per šį laikotarpį toliau dirbti, uždrausti bendrauti su M. D..

12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

13. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, teistas, teistumas neišnykęs, nuo 2020 m. liepos 31 d. vengia vykdyti karo prievolę, dėl ko buvo vykdoma asmens paieška, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas didesnis už vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ir 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta ją visiškai sudedant su 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

18. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam L. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (2 t., b. l. 9–11) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

20. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis L. Ž. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 56,41 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 96–97; 2 t., b. l. 40).

21. Nukentėjusysis M. D. atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis L. Ž. atlygino 1 000,00 Eur nusikaltimu padarytą turtinę ir materialinę žalą (2 t., b. l. 35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei toliau tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei toliau tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) baudą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei toliau tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, L. Ž. uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju M. D..

Kardomąją priemonę L. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (L. Ž.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.