Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-479-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e1-479-298/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07575-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-479-298/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07575-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-479-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, šeiminė padėtis - nevedęs, nedirbantis, teistas,

- 2019-02-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra:

2020-02-21 apie 02.17 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,35 prom. girtumas), panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kilusio asmeninio konflikto su tėvu K. K., metu, tyčia, du kartus kumščiu sudavė savo tėvui K. K. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

M. K. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su tėvais, alkoholį paskutiniuoju metu vartoja nedažnai. 2020-02-20 dieną vartojo alkoholį su kaimynu ir grįžęs vakare norėjo dar su tėvu išgerti, šis sutiko. Gėrė degtinę, turėjo alaus ir norėjo alų pasilikti kitai dienai ir naktį tėvui kažkas atsitiko, jis atėmė degtinę, nors pirko jis ir sakė, kad eitų gerti alų. Tėvas gulėjo ant lovos, o jis sėdėjo šalia, tėvas kojomis pradėjo jį spardyti, o jis alkūnėmis gynėsi ir galėjo jam suduoti. Kilo dar didesnis konfliktas ir jis pats iškvietė policiją. Kaltę pripažįsta, kad galėjo tėvui suduoti (b. l. 41).

Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo K. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2020-02-20 sūnus (duomenys neskelbtini) buvo pas kaimyną, grįžo išgėręs ir norėjo dar su juo išgerti. Pradžioje sėdėjo ramiai, gėrė virtuvėje degtinę, išgėrė truputį ir alaus. Jis gulėjo ant lovos, o sūnus sėdėjo šalia. Jis užsimanė miegoti, o (duomenys neskelbtini) nenorėjo eiti miegoti ir jis jį koja pastūmė, kad eitų, o sūnus savęs nekontroliavo ir jam sudavė kelis kartus į veido sritį. Kuo, kumščiu ar alkūne, sudarė - negali pasakyti, tai įvyko apie 2 val. nakties. Jam skaudėjo, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. (duomenys neskelbtini) pats iškvietė policiją, o kodėl - negali pasakyti. Sutinka kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 17).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad 2020-02-21 apie 2 val. nakties neblaivus M. K. smurtavo tėvo K. K. atžvilgiu (b. l. 5-6).

Apžiūrėta įvykio vieta su nuotraukomis (b. l. 9-11).

Alkotesterio duomenimis, jog 2020-02-21 02.52 val. K. K. nustatytas 2,94 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13).

Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 4); tarnybiniu pranešimu (b.l. 4-5); duomenimis apie asmenį (b.l. 48-50, 54).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. K. 2020-02-21 apie 02.17 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,35 prom. girtumas), panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kilusio asmeninio konflikto su tėvu K. K., metu, tyčia, du kartus kumščiu sudavė savo tėvui K. K. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą. M. K. veika tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas M. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – M. K. anksčiau teistas kartą už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. sukeltą fizinį skausmą šeimos nariui, administracine tvarka baustas vieną kartą (įspėjimu), nedirba.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. K. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę M. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 21 d. 02.45 val. iki 2020 m. vasario 21 d. 12.05 val. (1 para) (BPK 66 straipsnis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, kaltinamajam sutinkant, jam skirtinas prokuroro siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo. Teismo nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo M. K. asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamojo resocializacijos poreikius, todėl pastarajam kartu su bausme ir nustatytu įpareigojimu skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas M. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. (M. K.) galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 21 d. 02.45 val. iki 2020 m. vasario 21 d. 12.05 val., ir laikyti, kad M. K. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

(duomenys neskelbtini), kad:

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

(duomenys neskelbtini), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vaclavas Karšulis