Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-81-377/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
II-81-377/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00216-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
G. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-81-377/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00216-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant Militai Balandienei,dalyvaujant pareiškėjui G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. N. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85- ANR_N-1879-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. N. skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Tauragės AVPK) 2019 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85- ANR_N-1879-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 30 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 22 d., 7 val. 38 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkomame kelio ruože, iš chuliganiškų paskatų, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui lenkė automobilį, sustojusį prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, ir aplenkęs toliau važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 6, 9, 165 punktų reikalavimus. Su priimtu policijos nutarimu nesutinka, kadangi šis nutarimas neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nesurinkti visi galimi įrodymai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, faktai neatitinka byloje nustatytų įvykio aplinkybių. Mano, kad skundžiamas institucijos nutarimas priimtas šališkai, neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertinta byloje esanti įrodymų visuma bei vadovaujamasi tik prielaidomis ir neobjektyviais vertinimais, asmenine (subjektyvia) nuomone, kitais teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais. Jo 2019 m. gegužės 22 d. padarytame nusižengime nebuvo chuliganiškų pastatų. Institucija chuliganiškas paskatas įžvelgė tame, kad jis apvažiavo automobilį, sustojusį prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, ir aplenkęs nuvažiavo toliau, esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo neva keldamas nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui. Tokie jo veiksmai negalėjo sukelti nepasitenkinimo kitiems eismo dalyviams labiau nei bet kuris kitas galimas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, pavyzdžiui, leistino greičio viršijimas, kalbėjimas telefonu vairuojant, automobilio pastatymas ant žalios vejos ir pan. Nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju, jo darbo vieta yra būtent šio darbdavio remontuojamas kelio ruožas (duomenys neskelbtini) . Šiame kelio ruože viena remontuojama eismo juosta yra uždaryta (kairė, žiūrint nuo Ž. N. pusės), o kitoje eismo juostoje eismas reguliuojamas šviesoforu, t. y. automobiliai praleidžiami tai nuo Ž. N., tai nuo Šilutės pusės. Jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su šviesoforų gedimų nustatymu ir taisymu būtent tame taisomame kelio ruože. Jis sistemingai važiuoju tvarkyti šviesoforų gedimų, jam tenka budėti ir savaitgaliais, be to, įmonėje dirba ir kaip transporto priemonės vairuotoju, todėl jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Jo padarytas nusižengimas anksti ryte, apie 7.00 val., kai visi važiuoja į darbus ir mokymosi įstaigas, dėl sugedusio šviesoforo eismo dalyviams buvo sukelti dideli nepatogumai, todėl jis labai skubėjo pašalinti šviesoforo gedimų, galėjo ir nepastebėti degančio raudono šviesoforo signalo. Be to, raudonas signalas galėjo degti ir dėl šviesoforo gedimo. Tuo momentu jo pagrindinis tikslas buvo darbdavio vadovo nurodymu kuo skubiau nuvykti į darbo vietą remontuojamame kelio ruože ir suremontuoti šviesoforo darbą. Todėl pripažįsta, kad nebuvo pakankamai atidus ir galėjo pažeisti važiavimo pro šviesoforą taisyklę. Apvažiavo prie šviesoforo stovintį transportą (nelenkė, o apvažiavo) ir, galimai degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, nuvažiavo į remontuojamą kelio ruožą ne dėl to, kad siekė taip demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, o tikslu patekti į šiame remontuojamame kelio ruože esančią jo darbo vietą tam, kad sutaisyti sugedusį šviesoforą. Jam nereikėjo pervažiuoti visą remontuojamą kelio ruožą, nes jo darbo vieta buvo šios kelio atkarpos viduryje. Pažymėjo, kad prie minėto šviesoforo kelio ženklo „Stop“ linija“ ir „Stop“ linijos nėra, todėl šio žymėjimo negalėjo pažeisti. Pareiškėjas sutinka, kad padarė nusižengimą, tačiau nesutinka, kad jo veika kvalifikuota ir jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas mano, kad jo veika turi būti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 4 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę vairuotojams už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Nuo pat administracinio nusižengimo paaiškėjimo savanoriškai pripažino pravažiavęs per raudoną šviesoforo signalą, geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai išgyveno. Jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nevengia atsakomybės, tik mano, kad veika skundžiamu nutarimu buvo neteisingai kvalifikuota. Todėl jam paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 16 mėnesių yra neproporcinga ir neteisinga bausmė, nes nebūtų pasiekti jokie tikslai, o tik nustatytas neproporcingas, neteisingas ir perteklinis suvaržymas, sukeliantis jam, šeimai ir darbinei veiklai ypatingai didelius nepatogumus. Jam teisė vairuoti reikalinga atliekant darbines funkcijas (duomenys neskelbtini) nes jo tiesiogiai susijusios su šviesoforų gedimų nustatymu ir taisymu. Be to, teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga ir pasiekti darbo vietą, reikalinga tikslu pasirūpinti šeima, ypač sunkiai sergančia mama. Todėl prašo neskirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

G. N. teismo posėdžio metu skundo reikalavimus palaikė skunde nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nesutinka su paskirta nuobauda todėl, kad protokole parašyta apie chuliganišką vairavimą. Tą dieną jis važiavo leistinu greičiu. Norėjo atvykti kuo anksčiau, kad sutvarkyti šviesoforo gedimą, jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, matė nuvažiuojančias mašinas, buvo ką tik užsidegęs raudono signalo šviesoforas, todėl manė, kad spės. Jis pats deda šviesoforus, žino jų laikus. Gailisi dėl nusižengimo ir prašo panaikinti nutarimą.

Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Tauragės AVPK atsiliepime į G. N. skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą. Nurodo, kad šviesoforas yra pastatytas taip, kad kitos transporto priemonės jo neužstotų. Be to, prieš šviesoforą įspėjamasis kelio ženklas įspėjantis jog priekyje yra šviesoforas. Eismo dalyviai pamatę, kad yra draudžiamasis šviesoforo signalas, sustojo prieš šviesoforą ir laukė kol užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas, o G. N., išsiskirdamas iš kitų eismo dalyvių leido sau pažeisti KET, ir rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, save pastatydamas aukščiau prieš kitus, apvažiavo laukiančius kitus eismo dalyvius ir taip pravažiavo šviesoforą degant draudžiamam signalui. Todėl G. N. veiksmai vertinami kaip chuliganiški ir keliantys pasipiktinimą kitų eismo dalyvių ir nepagarbą KET bei jas menkinant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio nusižengimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį G. N. pradėta, nes jis 2019 m. gegužės 22 d., 7 val. 38 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkomame kelio ruože, iš chuliganiškų paskatų, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui lenkė automobilį, sustojusį prieš šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, ir aplenkęs toliau važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 6, 9, 165 punktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju G. N. pripažįsta, jog jis skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė nusižengimą, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles pravažiuodamas pro draudžiamą šviesoforo signalą, tačiau tai daręs ne chuliganiškais tikslais. Tai yra, jau artėdamas prie remontuojamo kelio ruožo (duomenys neskelbtini) nuo Ž. N. pusės matė, kad jo važiavimo kryptimi į remontuojamą kelio ruožą važiuoja kiti automobiliai, todėl suprato, kad tuo momentu arba ką tik prieš tai dar turėjo degti važiuoti leidžiantis žalias šviesoforo signalas. Jis apvažiavo prie šviesoforo stovintį transportą ir nuvažiavo paskui nuvažiuojančius automobilius, kurie važiavo ta pačia kryptimi į remontuojamą kelio ruožą, link Šilutės. G. N. neneigia, kad buvo nepakankamai atidus ir galėjo pravažiuoti degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui. Tačiau su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi tyčios daryti nusižengimą ir chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo. Pravažiuodamas per įsijungusį eismą draudžiantį šviesoforo signalą jis norėjo greičiau patekti į darbo vietą, tačiau tokiu savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius, išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, niekam nesukėlė pavojaus, ir tokie veiksmai negalėjo sukelti kitų eismo dalyvių neigiamos reakcijos ar pasipiktinimo. Vien tai, kad, vairuodamas automobilį, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustojo priešais draudžiamą šviesoforo signalą, o nuvažiavo toliau, apvažiuodamas kitą stovintį transportą, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta jo nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Jis automobilį vairavo ramiai, nemanevravo ir niekam nepagarbos nedemonstravo. Kadangi G. N. pakankamai senai dirba kelio remonto darbus, žino, kokiais intervalais persijungia šviesoforai tai iš vienos, tai iš kitos pusės praleidžiamos transporto priemonės, todėl žino, kad: kuomet iš vieno pusės žalias šviesoforo signalas leidžia važiuoti transporto priemonėms, tuo laiku priešingoje remontuojamos kelio atkarpos pusėje dega raudonas šviesoforo signalas; kuomet pirmasis šviesoforas iš žalios spalvos signalo perjungiamas į geltoną, o po to į raudoną signalą, priešingoje pusėje dar pakankamai ilgai toliau dega raudonas šviesoforo signalas tam, kad net ir labai lėtai važiuojančios transporto priemonės spėtų pravažiuoti remontuojamo kelio atkarpą. Tam paliekamas didelis laiko rezervas, kad vienoje kelio eismo juostoje nesusitiktų iš priešpriešai atvažiuojančios transporto priemonės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad į remontuojamą kelio ruožą priešais ta pačia kryptimi matė tik nuvažiavusį kitą automobilį ir žinodamas, kad dar pakankamai ilgą laiką priešingoje remontuojamo kelio pusėje nebus įjungtas žalias šviesoforo signalas, jis ramiai įvažiavo į šio kelio ruožą paskui minėtą kitą transporto priemonę ir nuvažiavo į darbo vietą. Matė, kad jau sustojus aikštelėje priešingoje kelio pusėje šviesoforas dar ilgą laiko tarpą neįjungė žalio signalo, todėl mano, kad jo atliktas važiavimas realiai niekam pavojaus sukelti negalėjo.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

Pagal ANK administracinis teisės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, sustojusio automobilio lenkimas, bei toliau važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. KET 165 punkte numatyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Pareiškėjas G. N. patvirtino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų. Iš pateikto vaizdo įrašo neseka, kad dėl G. N. veiksmų pravažiuojant degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ir (ar) tai būtų sukėlę jiems potencialią grėsmę arba būtų kilęs pavojus pačio pareiškėjo ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Kaip teigia pareiškėjas, tą dieną kritulių nebuvo, buvo puikios matymo sąlygos, pravažiavus raudoną šviesoforo signalą, priešingoje remontuojamo kelio ruožo pusėje šviesoforas dar keletą minučių nepraleido transporto priemonių iš priešpriešai. Šia aplinkybę patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, pareiškėjo vairuojamas automobilis apvažiuoja (kaip matosi iš vaizdo įrašo) galimai vieną tik ką sustojusią prie reguliuojamo šviesoforo transporto priemonę (registratorių), matosi, kad priekyje tvarkomo kelio ruožu nutolę vieni nuo kitų apie šimtą metrų dar važiuoja automobiliai. Vadinasi, pareiškėjas teisingai nurodo, jog jis galėjo ir nematyti, kokiu momentu persijungė šviesoforo signalas į draudžiamą raudonos spalvos signalą, nes važiuojant automobilių srautu, be to, skubat darbdavio nurodymu šalinti šviesoforo gedimo tame pačiame kelio ruože, galėjo ir neatkreipti dėmesio (ar būti neatidus) į ką tik persijungusį šviesoforo signalą, nes priešais, pakankamai arti ta pačia kryptimi nuvažiavo kitos transporto priemonės. Teismas mano, kad toks pareiškėjo manevras negali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas.

Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad G. N. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai surašydami protokolą abstrakčiai nurodė, kad G. N. iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių bei eismo dalyvių akivaizdoje, tvarkomame kelio ruože, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui lenkė automobilį, sustojusį prieš šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuotas ir detalizuotas šis kaltinimo epizodas. Nėra pateikta duomenų, jog nors vienas eismo dalyvis (liudytojas) būtų pasipiktinęs tokiu pareiškėjo elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Tokių duomenų byloje nėra.

Byloje įrodyta, kad G. N. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkomame kelio ruože tikrai pravažiuoja degant šviesoforo draudžiamam signalui. Tačiau kaip nurodė pareiškėjas, minėtas kelio ruožas pravažiuotas pažeidžiant KET normas, esant būtinumui, siekiant kuo greičiau pašalinti sugedusio šviesoforo gedimą kelio ruože Ž. N. – Šilutė. Tokias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius K. V. savo 2019 m. birželio 5 d. pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo Tauragės AVPK, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. N. 2019 m. gegužės 22 d., apie 7.00 val. gavo skubų iškvietimą dėl sugedusio šviesoforo, esančio kelio ruože Ž. N.- Šilutės r. Nurodo, kad šviesoforo gedimo atveju yra itin apsunkinamas eismas, svarbu gedimą pašalinti per kuo trumpesnį laiką. Taip pat pažymi, kad G. N. darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su šviesoforų gedimų nustatymu ir taisymu. Jis taip pat dirba ir kaip transporto priemonės vairuotojas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei ištirtų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog G. N. 2019 m. gegužės 22 d. padarytas nusižengimas neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, tačiau užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad dėl administracinio nusižengimo - protokole bei institucijos nutarime nurodyto pareiškėjo manevro pravažiuojant draudžiamą šviesoforo signalą, kiti eismo dalyviai buvo priversti keisti savo judėjimo kryptį ir tai sukėlė potencialią grėsmę arba kilo pavojus pareiškėjo, ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Išnagrinėtų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios vairuoti chuliganiškai, nagrinėjamu atveju veika objektyviai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Teigti, jog pareiškėjas tuo metu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo G. N. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET taisykles. Todėl skundžiamas institucijos nutarimas keistinas, G. N. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 4 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Atsižvelgus į tai, kad G. N. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, neturi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. birželio 28 d. Tauragės AVPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85- ANR_N-1879-2019:

G. N. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė