Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. C. 2019 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 09 min. kelio Kelmė-Tytuvėnai 13-ajame kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 promilių girtumas), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis R. C. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. pas kaimyną (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį, keturiese išgėrė 0,7 litro degtinės ir jis iš karto sėdo už automobilio vairo, nes tuo metu paskambino jo draugė ir pranešė, kad ją paguldė į ligoninę. Negali paaiškinti, kokiu būdu ir kuo jis būtų tuo metu pagelbėjęs savo draugei, tačiau tuo metu jam atėjusi į galvą mintis, kad reikia važiuoti. Jis bandė surasti vairuotoją, kuris galėtų jį nuvežti į Kelmę, tačiau nerado, pačiam vairuoti automobilį pakurstė ir jo draugas. Nors teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgijęs, tačiau nusipirko automobilį „Opel Astra“, kurį dažiausiai vairuodavo jo brolis, turintis teisę vairuoti transporto priemones, ar pasamdytas koks nors kitas asmuo, tokiu būdu jam ir kartu su juo gyvenančiai mama buvo galima lengviau nuvykti į norimą vietą. Vairuoti transporto priemones jis išmoko būdamas nepilnamečiu, tačiau teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Prieš daug metų ne kartą buvo baustas už vairavimą transporto priemonių neturint teisės vairuoti ir apsvaigus nuo alkoholio, paskirtų baudų nėra mokėjęs, kai kurios jos buvo pakeistos areštu. Dėl savo lengvabūdiško elgesio pergyvena ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. C. kaltė įrodyta.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl nesaugaus vairavimo (b. l. 7-8), apžiūros protokolo (b. l. 9-11), fotonuotraukų (b. l. 12-16) matyti, kad policijos pareigūnai, 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 00 val., patruliuodami Kelmės rajone, kelyje Tytuvėnai-Kelmė, Pavydų gyvenvietėje pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio važiavimas sukėlė pareigūnams abejonių. Priartėjus prie šios transporto priemonės ir pareigūnams stabdant specialiaisiais šviesos ir garso signalais, automobilis nestojo, padidino greitį. Pareigūnams toliau persekiojant automobilį, jis sustojo, nuo jo vairuotojo R. C. sklido alkoholio kvapas, blaivumas patikrintas alkotesteriu du kartus.

Alkotesterio „Alkotest 7510“, kurio Nr. ARKB-0199, rodmenys nurodyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 7-8) ir neblaivumo nustatymo akte (b. l. 30): 2019 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 25 min R. C. nustatytas 1,88 promilių girtumas, 00 val. 45 min – 1,92 promilės.

Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto (b. l. 23) matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. C., iš sulaikymo vietos (duomenys neskelbtini)kaimo 2019 m. rugpjūčio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ nugabentas į saugojimo aikštelę Telšiuose, Mažeikių g. 13D.

Iš VĮ „Regitra“ informacijos (b. l. 19) matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dabartinis valdytojas ir savininkas yra R. C..

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. C. 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 00 val. kelyje Kelmė-Tytuvėnai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. C. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 94). Tačiau, kaip nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Kelmė rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje (b. l. 107-108), kuria atsisakyta patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. C. atžvilgiu pagal laidavimą, R. C. LITEKO duomenimis itin daug kartų baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti: 2004-03-02 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, 2004-07-20 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, 2005-04-04 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ir kt., 2005-09-17 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ir kt., 2006-07-11 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, 2006-12-20 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ir kt., 2007-07-31 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir kt., 2008-01-18 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ir kt., 2008-03-18 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Kaltinamasis teisme pripažino, kad praeityje jis daug kartų buvo baustas už vairavimą neturint tam teisės ir apsvaigus nuo alkoholio, o paskirtų baudų nėra mokėjęs, jos buvo keičiamos areštu. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad teismo paskirtomis nuobaudomis jų tikslai nepasiekti, kaltinamasis išvadų iš analogiškų veikų, baustumų nepadarė, praėjus nors ir nemažam laiko tarpui, jis ir vėl vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Be to, jo padarytas nusikaltimas yra pavojingas visuomenei, keliantis didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, nes apsvaigimo laipsnis daug viršijantis ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį didina ir ta aplinkybė, kad teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis niekada nebuvo įgijęs.

Įvertinus visumą aplinkybių, yra pagrindas R. C. skirti griežčiausią bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės atėmimą. Kaltinamais dirba (b. l. 98), LITEKO duomenimis 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1015-471/2019 iš R. C. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis ir 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kas pagrįstai leidžia spręsti, kad paskyrus vidutinio griežtumo bausmę – areštą – kaltinamasis prarastų darbą, nebūtų teikiamas išlaikymas vaikui, dėl ko nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, todėl, teismo vertinimu, arešto bausmę R. C. skirti netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, jis teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus švelnesnę nei vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, jos vykdymą atidėjus minimalios trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi R. C. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytus nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis R. C. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, praeityje daug kartų baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, todėl jam skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės šių teisių atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, yra jo nuosavybė, todėl ši nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 2 dalis).

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, t. y. viena diena - 2019 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 70-71, 73-74).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas procesinį sprendimą byloje, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyrius pateikė prašymą dėl išlaidų, susidariusių dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo, pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 35). Iš pateikto tarnybinio pranešimo (b. l. 35) ir priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“, jos priedų (b. l. 36-42), matyti, kad kaltinamajam priklausančio automobilio transportavimo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Mažeikių g. 13D, išlaidos sudaro 218,50 Eur (pagal sutartinį įkainį 1 km – 1,15 Eur, atstumas 190 km) ir šio automobilio saugojimo išlaidos (pagal sutartį 0,90 Eur už parą), susidariusios nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. Teismas neturi galimybių apskaičiuoti, kada įsiteisės teismo nuosprendis, nuspėti, ar byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl transporto priemonės saugojimo išlaidos skaičiuotinos nuo saugojimo dienos - 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 10 d., t. y. už 59 paras, kas sudaro 53,10 Eur (0,90x59=53,10). Automobilį nusprendus konfiskuoti, šias išlaidas tikslinga pripažinti proceso išlaidomis, kurias privalo atlyginti kaltinamasis, dėl kurio kaltės šias išlaidas patyrė Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Iš pateikto pinigų perlaidos priėmimo dokumento (b. l. 120) ir mokėjimo kvito (b. l. 121) matyti, kad kaltinamasis R. C. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra sumokėjęs 248,20 Eur už automobilio transportavimą ir saugojimą, todėl iš jo priteisiama 23,40 Eur (218,50+53,10=271,60-248,20=23,40) proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti R. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Telšiuose, Mažeikių g. 13D, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Priteisti iš R. C. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 23,40 Eur (dvidešimt tris eurus 40 centų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.