- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-3857-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03721-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. prašymus dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, suinteresuotas asmuo A. K.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą ištaisyti klaidą civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą servituto plotą „60 m²“ ištaisyti į 75 m²" (matematiškai 75,165 m²; suapvalinus - 75 m²). Subsidiariai - jeigu teismas laikytų būtinu ištaisyti ir iš to tiesiogiai išplaukiantį skaičiavimą, atitinkamai pataisyti periodinės kompensacijos aritmetinį dydį pagal sprendime nurodytą formulę (sklypo vertė: sklypo m² × servituto m²), t. y. 1476 : 2350 × 75 ? 47,1 Eur (47 Eur/metus).
2. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017. Prašo išaiškinti vykdymo tvarką (nekeičiant esmės): nuo kurios datos skaičiuotina periodinė kompensacija: nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. (nuosavybės įgijimo ir faktinio ieškovo naudojimosi pradžios) ar nuo 2018 m. balandžio 10 d. (sprendimo įsiteisėjimo). Jeigu pradinė data yra 2018 m. balandžio 10 d., ar pirmais metais taikomas proporcingas skaičiavimas už laikotarpį 2018 m. balandžio 10 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., ar skaičiuojama pilna metinė suma.
3. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu (paliktu nepakeistu 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ieškovas įpareigotas mokėti atsakovui periodinę kompensaciją po 38 Eur kasmet už nustatytą servitutą. Antstolė kompensaciją skaičiuoja nuo 2018 m. balandžio 10 d. (sprendimo įsiteisėjimo). Tuo tarpu ieškovas pėsčiųjų taku ir platesniu keliu faktiškai naudojosi nuo 2014 m. rugsėjo 3 d., kai tapo žemės sklypo savininku. 2016 m. birželio 30 d. nutartimi jam papildomai leista naudotis 1,5 m × 50,11 m taku taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė teismui atsiliepimą, prašė pareiškėjo prašymų netenkinti.
5. Nurodė, kad minėti klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, kuris buvo apskųstas, tačiau paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 599-254/2018. Pareiškėjas norėdamas pakenkti ir užvaldyti suinteresuoto asmens kartu su jo motina nuosavybės teise valdomo ežero suinteresuotam asmeniui priklausančią dalį, inicijuoja jo atžvilgiu įvairius tyrimus ir teisminius procesus. Akivaizdu, kad tai daroma ir dabar. Pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-236-301/2017 pareiškėjas nekėlė klausimo, kad kompensacija už servitutą būtų skaičiuojama nuo 2014 m. rugsėjo 3 d.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jis nekėlė jokių klausimų dėl servituto ploto. Taip pat minėtuose tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, tiek Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-599-254/2018 nebuvo nustatyta, kad kompensacija už servitutą kistų atsižvelgiant į kintančią valstybės įmonės (toliau VĮ) „Registrų centras“ minėto objekto vertę. Absurdiškai atrodo tai, kad pareiškėjas siekia pakeisti prieš 7 metus įsiteisėjusį teismo sprendimą kreipdamasis į teismą su niekuo nepagrįstu prašymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymų dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017 netenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą dėl 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-236-301/2017, taip pat buvo nurodęs, kad teismas neteisingai apskaičiavo periodinę kompensaciją, kadangi servituto plotas yra ne 60 kv. m., o 75 kv. m.. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-599-254/2018 išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą pasisakė, kad šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal ieškovo, tiek ir pagal atsakovo projektinius pasiūlymus dėl servituto nustatymo, siūlomas S-202 kelio servitutas yra apibrėžiamas jo pločiu ir plotu (pagal ieškovo pasiūlytą schemą S – 1,5 m. pločio ir 60 kv. m. ploto; pagal atsakovo S – 1 m. pločio ir 42 kv. m. ploto, jo schemoje net nenurodytas ilgis), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitą servituto plotą, nei nurodyta ieškovo schemoje.
8. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-599-254/2018 yra įsiteisėjusi, klausimas dėl servituto ploto buvo išspręstas tiek 2017 m. lapkričio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-236-301/2017, taip pat dėl šio pasisakyta ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-599-254/2018, todėl pakartotinai spręsti klausimo dėl servituto ploto nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo prašymas dėl aritmetinių klaidų ištaisymo atmestinas tiek dalyje dėl servituto ploto, tiek dėl periodinės kompensacijos aritmetinio dydžio kompensacijos skaičiavimo.
9. Pasisakydamas dėl prašymo išaiškinti sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr.2-236-301/2017 priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta konkreti data nuo kada turi būti mokama kompensacija už kelio servitutą. Atkreipė dėmesį, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-236-301/2017 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nesprendė kompensacijos mokėjimo nustatymo klausimo (tvarkos), o tik nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą L. R. netrukdyti ieškovui A. K. naudotis 1,5 m pločio ir 50,11 m. ilgio pėsčiųjų taku pagal 2016 m. vasario 2 d. projektinį pasiūlymą, tokiu būdu užtikrinant ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies tinkamą naudojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo aiškinti 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo, nes sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, negalėtų būti suprantama ne vienareikšmiškai. Pažymėjo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta data nuo kada turi būti mokama kompensacija, kas reiškia, kad tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta taikyti CPK 276, ir ištaisyti aritmetinę/rašymo klaidą: rezoliucinėje dalyje vietoje „60 m²“ nurodyti „75 m²“ (mat. 75,165 m²; suapvalinus - 75 m²); panaikinti nutartį dalyje, kuria atmestas CPK 278 prašymas, ir išaiškinti vykdymo tvarką: periodinė kompensacija skaičiuotina nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. (nuo faktinio sklypo naudojimo dienos); nutarties motyvuose aiškiai pasisakyti, kad formulė (Eur/m2 x plotas x periodas) nesikeičia (res judicata), o Eur/m2 vertinamas kaip taikymo (vykdymo) parametras. Jeigu teismas laikytų, kad Eur/m2 aktualizavimas nepatenka į CPK 278 apimtį, nurodyti, jog kompensacijos dydžio koregavimas į ateitį spręstinas atskiru ieškiniu, pripažįstant ~5x vertės pokytį teisiškai reikšminga proporcingumo aplinkybe (CK 1.5); subsidiariai: jeigu kiltų abejonių dėl ploto skaičiavimo, paskirti specialistą paaiškinimams (arba ekspertizę) su siaura užduotimi: patikrinti, kad 1,5 m x 50,11 m = 75,165 m², ir nurodyti taikytiną suapvalinimą iki 75 m². Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagrindinėje byloje teismas nustatė 1,5 m pločio ir 50,11 m ilgio pėsčiųjų taką (tarnaujantis daiktas pagal planą). Tokios pastovaus pločio pėsčiųjų tako juostos plotas sudaro 1,5 x 50,11 = 75,165 m² (suapvalinus - 75 m²). Rezoliucinėje dalyje nurodyta 60 m² — akivaizdi aritmetinė / rašymo klaida, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės keitimas. Esmė (trajektorija / plotis) nekinta, sulyginamas skaitmuo. Jeigu teismas vis dėlto manytų, kad kyla abejonių dėl aritmetikos, apeliantas prašo skirti specialistą paaiškinimams (arba ekspertizę) su siaura užduotimi: patikrinti, kad 1,5 m x 50,11 m = 75,165 m², ir nurodyti taikytiną suapvalinimą iki 75 m².
10.2. Vykdymo stadijoje kilo praktiniai neaiškumai: nuo kurios datos skaičiuoti periodinę kompensaciją, ar 2014 m. rugsėjo 3 d. pirmas laikotarpis skaičiuotinas proporcingai, koks metinis ciklas taikomas toliau. Tai — CPK 278 dalykas (sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas). Vykdymo tvarkos klausimai (nuo kada skaičiuoti periodinę įmoką; ar pirmais metais taikyti proporcingumą; koks metinis ciklas) nekeičia sprendimo esmės ir būtent tam yra skirti CPK 278 mechanizmai. Antstolio praktikoje kilę neaiškumai patvirtina, kad rezoliucinės dalies aiškumo nepakanka. Todėl pirmosios instancijos atsisakymas išaiškinti pažeidžia pareigą užtikrinti vykdytinumą ir proceso ekonomiją.
10.3. Formulė (Eur/m² x plotas x periodas) nesikeičia (res judicata). Tačiau, esant ~5x pasikeitusiai suvaržomos žemės vertei (RC duomenys), Eur/m² kaip taikymo parametras turi būti vertinamas per CK 1.5 teisingumo ir proporcingumo principus.
10.4. Šioje CPK 278 byloje formulė (Eur/m² x plotas x periodas) nesikeičia – aiškinama tik vykdymo tvarka, nekeičiamas sprendimo turinys (res judicata). Kartu LAT servitutų praktika patvirtina, kad kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir taikant protingos žemės naudojimo bei teismo nuožiūros principus. Kompensacija gali būti vienkartinė arba periodinė. Nustatant dydį, tarp reikšmingų kriterijų nurodyta ir žemės sklypo nuomos rinkos kaina, todėl nekeičiant formulės struktūros Eur/m² yra taikymo (vykdymo) parametras, kuris turi būti vertinamas pagal aktualų ekonominį kontekstą (RC masinio vertinimo duomenys), kad rezultatas atitiktų CK 1.5 teisingumo ir proporcingumo principus. Jeigu teismas laikytų, kad Eur/m² aktualizavimas nepatenka į CPK 278 apimtį, dydžio koregavimas į ateitį spręstinas atskiru ieškiniu, tačiau pats vertės pokytis turi būti pripažintas teisiškai reikšminga proporcingumo aplinkybe.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir argumentuotai nurodė kodėl pareiškėjo prašymas netenkinamas, tačiau pareiškėjas akivaizdžiai norėdamas inicijuoti prieš suinteresuotą asmenį nepagrįstus teismo procesus, kad galbūt jis sutiktų su jo ir jo motinos absurdiškais reikalavimais šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-325-985/2025, teikia nepagrįstą atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties.
11.2. Savo skunde pareiškėjas nenurodo jokių naujų argumentų, o tik tuos, kurie jau buvo išnagrinėti priimant skundžiamą nutartį.
11.3. Pareiškėjo keliami klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 236-301/2017, kuris buvo apskųstas, tačiau paliktas nepakeistas.
11.4. Pareiškėjas norėdamas suinteresuotam asmeniui pakenkti ir užvaldyti kartu su jo motina nuosavybės teise valdomo ežero suinteresuotam asmeniui priklausančią dalį, inicijuoja atžvilgiu įvairius tyrimus ir teisminius procesus. Akivaizdu, kad tai daroma ir dabar.
11.5. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-236-301/2017 L. R. nekėlė klausimo, kad kompensacija už servitutą būtų skaičiuojama nuo 2014 m. rugsėjo 3 d., taip pat nekėlė jokių klausimų dėl servituto ploto. Tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendime, tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje nebuvo nustatyta, kad kompensacija už servitutą kistų atsižvelgiant į kintančią VĮ „Registrų centras“ minėto objekto vertę.
Motyvuojamoji dalis
11.6. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas su ja sutinka, tuo tarpu apelianto atskirasis skundas atmestinas.
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-236-301/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui L. R. dėl servituto nustatymo, kuriuo teismas nustatė atsakovui L. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) 1,5 m pločio, 50,11 m ilgio, 60 m² ploto atlygintiną kelio servitutą pagal UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016 m. vasario 2 d. parengtą projektinį pasiūlymą, suteikiantį teisę ieškovui A. K. naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) plane pažymėtu indeksu S1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
15. Pareiškėjas pateikė prašymą ištaisyti klaidą civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą servituto plotą „60 m²“ ištaisyti į 75 m²" (matematiškai 75,165 m²; suapvalinus -75 m²). Subsidiariai - jeigu teismas laikytų būtinu ištaisyti ir iš to tiesiogiai išplaukiantį skaičiavimą, atitinkamai pataisyti periodinės kompensacijos aritmetinį dydį pagal sprendime nurodytą formulę (sklypo vertė: sklypo m² × servituto m²), t. y. 1476 : 2350 × 75 ? 47,1 Eur (47 Eur/metus). Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą išaiškinti sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017 vykdymo tvarką (nekeičiant esmės): nuo kurios datos skaičiuotina periodinė kompensacija: nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. (nuosavybės įgijimo ir faktinio ieškovo naudojimosi pradžios) ar nuo 2018 m. balandžio 10 d. (sprendimo įsiteisėjimo). Jeigu pradinė data yra 2018 m. balandžio 10 d., ar pirmais metais taikomas proporcingas skaičiavimas už laikotarpį 2018 m. balandžio 10 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., ar skaičiuojama pilna metinė suma.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymus. Apeliantas su tokia nutartimi nesutikdamas pateikė atskirąjį skundą.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
18. Pareiškėjas atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties panaikinimo formuluoja prašymus: nutarties motyvuose aiškiai pasisakyti, kad formulė (Eur/m2 x plotas x periodas) nesikeičia (res judicata), o Eur/m2 vertinamas kaip taikymo (vykdymo) parametras. Jeigu teismas laikytų, kad Eur/m2 aktualizavimas nepatenka į CPK 278 apimtį, nurodyti, jog kompensacijos dydžio koregavimas į ateitį spręstinas atskiru ieškiniu, pripažįstant ~5x vertės pokytį teisiškai reikšminga proporcingumo aplinkybe (CK 1.5); subsidiariai: jeigu kiltų abejonių dėl ploto skaičiavimo, paskirti specialistą paaiškinimams (arba ekspertizę) su siaura užduotimi: patikrinti, kad 1,5 m x 50,11 m = 75,165 m², ir nurodyti taikytiną suapvalinimą iki 75 m². Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio prašymai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui priimant 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Taigi, tokio prašymo nagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes skundžiama nutartimi jie nebuvo nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisės nagrinėti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 312, 338 straipsniai).
19. Taigi, apeliacijos objektas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmesti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai dėl klaidos sprendime ištaisymo ir sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
20. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
21. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 18 punktą).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sprendimo aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.
23. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
Dėl atskirojo skundo argumentų
25. Ieškovas atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad rezoliucinėje teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, dalyje nurodyta 60 m²— akivaizdi aritmetinė / rašymo klaida, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės keitimas. Vykdymo stadijoje kilo praktiniai neaiškumai: nuo kurios datos skaičiuoti periodinę kompensaciją, ar 2014 m. rugsėjo 3 d. pirmas laikotarpis skaičiuotinas proporcingai, koks metinis ciklas taikomas toliau. Antstolio praktikoje kilę neaiškumai patvirtina, kad rezoliucinės dalies aiškumo nepakanka. Todėl pirmosios instancijos atsisakymas išaiškinti pažeidžia pareigą užtikrinti vykdytinumą ir proceso ekonomiją. Apelianto įsitikinimu, nustatant dydį, tarp reikšmingų kriterijų nurodyta ir žemės sklypo nuomos rinkos kaina, todėl nekeičiant formulės struktūros Eur/m2 yra taikymo (vykdymo) parametras, kuris turi būti vertinamas pagal aktualų ekonominį kontekstą (RC masinio vertinimo duomenys).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, visų pirma atkreipia dėmesį, jog jame nenurodoma, kokias teisės normas netinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas, apsiribojant pakartotiniu pareiškėjo nuomonės bei pageidavimų, kaip turėtų būti išaiškintas teismo sprendimas išdėstymu, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo teiginiai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017, peržiūrint apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi jau pasisakė dėl pareiškėjo keliamo klausimo, kad servituto plotas yra ne 60 kv. m., o 75 kv. m. nepagrįstumo. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju kvestionuoja įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, o ne siekia aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo.
27. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017 rezoliucinė dalis yra aiški, todėl nėra teisinio pagrindo naudotis sprendimo išaiškinimo institutu. Apeliacinės instancijos teismas viena vertus pažymi, kad pareiškėjas tokį reikalavimą grindžia aplinkybe, kad vykdymo procese kyla neaiškumų dėl tokio sprendimo vykdymo, tačiau nepateikia jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 10 d., jis yra vykdomas ir nėra duomenų apie vykdymo proceso trukdžius dėl teismo sprendimo neaiškumo.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutikti su apelianto teiginiais, jog jo formuluojamų prašymų dėl sprendimo išaiškinimo ir klaidos ištaisymo tenkinimas nekeistų sprendimo esmės, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjo prašymų tenkinimas ir sprendimo išaiškinimas/klaidos ištaisymas pareiškėjo nurodytų būdu turėtų tiesioginę įtaką suinteresuoto asmens mokamam kompensacijos dydžiui, mokėjimo terminui. Tai akivaizdžiai reikštų, jog keičiama sprendimo esmė, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai siekia pasinaudoti sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ir aritmetinės klaidos ištaisymo sprendime (CPK 276 straipsnis) institutais.
29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimų išaiškinimą ir aritmetinių klaidų procesiniame sprendime taisymą, todėl naikinti ją remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.