- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-1150-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02705-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Š. S.
- Trečiasis asmuo
- J. M., R. M., A. K.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui Š. S., tretiesiems asmenims J. M., R. M., A. K. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovą Š. K. savo lėšomis per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo Sauliaus atsisakymą nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-82-494/2013 ir Civilinę bylą Nr. 2-82-494/2013 nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Teismas nutarė grąžinti ieškovui S. K. 107,25 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo Š. S. ieškovui S. K. 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo Š. S. valstybei 85,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 143 Lt žyminio mokesčio, 484,02 Lt už žemės sklypo ribų nustatymą ir pažymėjimą, 300 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, surašant 2012-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 10,15 Lt pašto išlaidų už pretenzijos atsakovui siuntimą, 3025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 3962,17 Lt.
Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio, teismas ieškovui grąžino 75 proc. dydžio jo sumokėto žyminio mokesčio (143 Lt x 75 proc.), t.y. 107,25 Lt (CPK 87 str. 2 d.). Likusi dalis žyminio mokesčio – 35,75 Lt yra priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.). Valstybei iš atsakovo priteistina 49,71 Lt pašto išlaidų, viso valstybei iš atsakovo priteistina 85,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nes į bylą prie ieškinio pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškinio pateikimo dienai ginčo tvora egzistavo (foto nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Todėl remiantis CPK nuostatomis, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kitoks šio klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui bei teismui ir procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 6, 17 str. str.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio. Teismo nuomone, atsižvelgiant į abiejų šalių, jų atstovų tinkamą dalyvavimą teismo posėdžiuose, jog atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimus po to, kai ieškovas pasikreipė į teismą su ieškiniu, į ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (3926,42 Lt), į tai, kad ieškovui yra grąžintina dalis jo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio padavimą į teismą, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, joje nebuvo reikalinga rinkti daug įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose realizuotas nebuvo, į bylos nagrinėjimo ir posėdžių trukmę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir ieškovui iš atsakovo priteistina viso 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93 str. 4 d., 98 str., CK 1.5 str.).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
Atsakovas Š. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutarties dalį dėl 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Š. S. priteisimo ieškovui ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ginčo tvora jam nepriklausė, nes žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu jis įsigijo iš J. M. ir kitų asmenų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ginčo tvora nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, todėl atsakovas netapo tvoros savininku. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra tvoros savininkas. Atsakovas yra netinkama šalis. Atsakovas iš tikrųjų pašalino tvorą, tačiau ne todėl, kad vykdė nepagrįstus ieškinio reikalavimus, tačiau todėl, kad pats turėjo suinteresuotumą pašalinti tvorą. Atsakovą nepagrįstai vargino nuolatiniai ieškovo reikalavimai susiję su tvora. Atsakovas kreipėsi į vieną iš tvoros savininkų J. M., kuris leido atsakovui pašalinti tvorą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla nesudėtinga, ieškovui nereikėjo domėtis teismų praktika, susipažinti su naujais teisės aktais, ieškinys paruoštas pagal šabloną, o atsakovo atsiliepimo dydis buvo tik 1,5 lapo. Ieškovo laiko sąnaudos nebuvo didelės.
Ieškovas S. K. prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.Atsakovas patvirtina, kad jis tikrai pašalino tvorą, dėl kurios kilo ginčas, tačiau ne todėl, kad vykdė ieškovo reikalavimus, o todėl, kad atsakovas pats turėjo suinteresuotumą ją pašalinti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovas Š. S. buvo pastatęs tvorą, dėl kurios ieškovui buvo apribota galimybė naudotis šia žemės sklypo dalimi.
2. Ieškovas S. K., atstovaujamas advokato L. J., 2012 m. liepos 24 d. siūlė atsakovui spręsti ginčą neteisminiu keliu, siūlė pirmumo teise pirkti sklypą arba pašalinti tvorą. Atsakovas laikotarpiu iki ieškinio padavimo nesusisiekė su ieškovu.
3.Atsakovas Š. S. pats organizavo ginčo tvoros statybą.
4.Atsakovas Š. S. baigiantis nutarties įsiteisėjimo terminui, susitikimo su ieškovu metu paaiškino, kad skųs nutartį, nes turi finansinių, kol nutartis įsiteisės, nereikės mokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu atsakovas pats pripažino elgęsis nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
5.Teismas išanalizavo pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas it bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, nes ieškinys buvo inicijuotas pagrįstai.
Trečiasis asmuo A. K., kuri yra ieškovo sutuoktinė ir žemės sklypo bendraturtė, atsiliepime atskirąjį skundą prašė atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atskirojo skundo pagrįstumas vertinamas trimis aspektais: ar atsakovas Š. S. buvo ginčo objekto – tvoros – savininkas ir tinkamas atsakovas, ar ginčą buvo galima išspręsti nesikreipiant į teismą, ar priteistų bylinėjimosi išlaidų suma atitinka rekomendacijose nustatytus kriterijus.
Atsakovas tvirtina, kad įsigydamas žemės sklypą iš trečiųjų asmenų, jis tvoros nepirko ir ginčo tvora nėra jo nuosavybė. Tačiau atsakovo atstovas 2013-01-09 parengiamojo posėdžio pripažino aplinkybę, kad atsakovo nusipirktame sklype stovėjo ginčo tvora, tačiau posėdžio metu tvora buvo nugriauta. Atsakovas pripažįsta, kad tvorą jis nugriovė, leidus ankstesniems žemės sklypo ir pastatų savininkams. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis nėra tvoros savininkas ir yra netinkamas atsakovas. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo atlikti ginčo tvoros kadastriniai matavimai ir tvora 2010-02-24 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su žemės sklypu nebuvo nurodyta kaip parduodamas turtas, nesudaro pagrindo pripažinti, atsakovas nebuvo tvoros savininkas. Daiktinės teisės prasme tvora yra pagrindinio daikto (pastato) priklausinys ir paprastai negali būti pripažįstama savarankišku civilinės apyvartos objektu (CK 4.19 str.). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str.).
Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nes į bylą prie ieškinio pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškinio pateikimo dienai ginčo tvora egzistavo (foto nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Byloje nustatyta, kad 2012-07-24 ieškovo advokatas L. J. registruotu laišku kreipėsi į atsakovą su prašymu nesikreipiant į teismą išspręsti ginčą (t.1 b.l. 75-76), tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, todėl ieškovas 2012-10-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teismas ieškovo elgesį vertina kaip sąžiningą. Terminas nuo pasiūlymo iki ieškinio padavimo atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Ieškovas patyrė fiksuotas bylinėjimosi išlaidas, kurių mažinti teismas neturi teisinio pagrindo: 143 Lt žyminio mokesčio (75 procentai - 107,25 Lt ieškovui grąžinti), 484,02 Lt už žemės sklypo ribų nustatymą ir pažymėjimą, 300 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, surašant 2012-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 10,15 Lt pašto išlaidų už pretenzijos atsakovui siuntimą - iš viso 829,92 Lt. Tačiau ieškovas patyrė ir 3025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismas, priteisiamas bylinėjimosi išlaidas mažindamas nuo 3926,42 Lt iki 3300 Lt (626,42 Lt suma) faktiškai priteisė tik dalį ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 2398,58 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose yra numatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai ir priteisiant šalies išlaidas rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę ir t.t. (CPK 98 str. 2 d.). Apeliantas nepateikė jo nurodytos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos paskaičiavimo (pagrindimo). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo paruoštų procesinių dokumentų bei posėdžių skaičių konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už nustatytą rekomendacijose, kurią galėjo priteisti teismas. Pirmos instancijos teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ir posėdžių trukmę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažino priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.