- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- eII-453-517/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00056-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- A. J.
- Advokatai
- Rūta Malevskytė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 88-ANR_O1902-2024 (ROIK: 24252785423).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Virgilijaus Komičiaus 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 88-ANR_O1902-2024 (ROIK: 24252785423), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio pagrindu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. J. (toliau ir – Pareiškėjas) 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimą.
Teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24252785423); 2) atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo A. J. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimą; 3) perduoti pareiškėjo A. J. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo nagrinėti kitam Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Skunde teigiama, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (toliau – Medžiotojų būrelis, medžiotojų būrelis) narys, o jo valdybos pirmininkas – M. V. (toliau – Pirmininkas), kuris taip pat yra ir Komisariato pareigūnas (komisaras inspektorius). 2024 m. rugpjūčio 12 d., 20 val. 50 min., Pareiškėjui ir dar dviem medžiotojams (ilgalaikiams grupės svečiams M. L., D. M.) vykstant į iš anksto suplanuotą Medžiotojų būrelio medžioklę, jų automobilį sustabdė to paties Medžiotojų būrelio A. Č. bei G. Ž.. Šie asmenys dviem automobiliais užblokavo Pareiškėjui kelią taip pat, darydami psichologinį spaudimą, liepė Pareiškėjui bei jo kolegoms atidaryti automobilio bagažinę ir kratė Pareiškėjo daiktus, be to, grasino ateityje susidoroti, o Pareiškėją ir kartu buvusius medžiotojus vadino „brakonierių šutve“. Pažymėtina, kad paskutiniu metu tarp Medžiotojų būrelio narių nuolat kyla konfliktų ir kitokių nesutarimų. Pareiškėjas, būdamas medžiotoju ir medžiojantis jau daugiau nei keturiasdešimt metų, neturėjo ir neturi jokių drausminių nuobaudų. Be to, po A. Č. ir G. Ž. veiksmų, kai jie sustabdė Pareiškėjo automobilį, jį kratė ir patį Pareiškėją vadino brakonieriumi, Pareiškėjo sveikatos būklė dėl patirto didžiulio streso ir įtampos pablogėjo, jį pradėjo kamuoti nemiga, o pats Pareiškėjas psichologiškai jaučiasi pažemintas, kaip nusikaltėlis. Nors, kaip minėta, Pareiškėjas nėra pažeidęs medžiotojo elgesiui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad Medžiotojų būrelio nariai A. Č. ir G. Ž. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, taip pat Pareiškėjas mano, kad šie asmenys galimai ir savavaldžiavo. Kadangi Skundžiamas nutarimas yra be motyvų, jame nenurodyti argumentai, kodėl nutarta nutraukti administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat neaišku, kokios Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo tirtos ir ar apskritai jos buvo ištirtos, kokie įrodymai ir kita tyrimui svarbi medžiaga buvo (ir ar apskritai buvo) surinkta, todėl toks Skundžiamas nutarimas nelaikytinas pagrįstu, teisėtu ir dėl to naikintinas (el. b. l. 13-18).
Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas nurodė, kad pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog medžiotojų būrelio nariai A. Č. ir G. Ž. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ar savavaldžiavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašoma Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (el. b. l. 41-42).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad pareiškime nurodyti vyrai yra medžiotojai, jie kartu medžioja, yra to paties medžiotojų būrelio nariai. Minėti vyrai neteisėtai sustabdė, pareiškė, kad Pareiškėjas su kitais medžiotojais yra sekami, su jais bus susidorota. Buvo filmuojama, minėta medžiaga pateikta tyrimą atlikusiems pareigūnams, tačiau, kaip supranta, tik pažymėjo, kad yra pateiktas įrašas, tačiau jo nežiūrėjo. Atliekant pareiškimo tyrimą, įvyko vienas pokalbis ir viskas, jokių papildomų tyrimo veiksmų neatlikta. Daugiau jokių veiksmų su Pareiškėju nebuvo atlikta, akistatos tarp jo ir kitų medžiotojų nebuvo padaryta. Pažymi, kad vadovas medžiotojų būrelio yra policijos pareigūnas M. V.. Jis puikus vadovas. Įvykio metu, Pareiškėjas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pamačius, kad prie jų artėja kitas automobilis, kartu su Pareiškėju buvę asmenys išlipo iš automobilio, prasidėjo apsižodžiavimas. Tuomet Pareiškėjas taip pat išlipo iš automobilio, pasisveikino su A. Č. ir G. Ž.. Visą laiką daugiausiai kalbėjo A. Č., kuris liepę atidaryti bagažinę, minėjo, kad tiek Pareiškėjas, tiek kartu su juo buvę asmenys yra sekami, kad su jais bus susidorota. Pareiškėjas, nenorėdamas konfliktuoti, sutiko atidaryti automobilio bagažinę, taip pat stengėsi bendrauti kaip galima taikiau. Jeigu A. Č. buvo atsiprašęs, nieko nebūtų buvę. Kaip medžiotojų būrelio nariai, jie yra suskirstyti į tris grupes. Jie yra (duomenys neskelbtini) grupės nariai. Šios grupės vadovai yra A. Č. ir A. V.. Santykiai tarp A. Č. ir A. V. nėra geri. Gal čia to priežastis. Santykiai mūsų visų medžiotojų yra draugiški. M. V. yra viso būrelio vadovas, su juo susitinka rečiau, tačiau santykiai yra geri. Teismo prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokatė Rūta Malevskytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su skundu buvo ir garso ir vaizdo įrašas padarytas. Bet ta medžiaga nebuvo pareikalauta, nebuvo ištirta. Iš M. L. padaryto garso įrašo girdisi, kaip yra prašoma ne tik bagažinę atidaryti ir tikrinti, bet yra ir patys ginklai tikrinami, ko civiliai asmenys negali daryti. Ir šioje vietoje jau galima įžvelgti pažeidimą, bet matosi, kad labai atmestinai buvo vertinta policijos pareigūnams pateikta medžiaga. Skundžiamas nutarimas yra be motyvų, jame nenurodyti argumentai, kodėl nutarta nutraukti administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat neaišku, kokios Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo tirtos ir ar apskritai jos buvo ištirtos, kokie įrodymai ir kita tyrimui svarbi medžiaga buvo (ar apskritai buvo) surinkta. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad „Tyrimo metu buvo apklausti A. J., D. M., M. L., A. Č. ir G. Z.“. Atitinkamai iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. M. L. paaiškinimo yra žinoma, kad M. L. ginčą įrašinėjo diktofonu, o A. Č. – filmavo. Taip pat yra užfiksuota, kad M. L., esant reikalui, įrašą gali pateikti. Tą pačią informaciją paaiškino ir D. M. 2024 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime. Komisariato atsiliepime nurodoma, kad vyriausiasis tyrėjas nustatė visas aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus. Be to, surinkti įrodymai tariamai nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomens pakankami ir patikimi. Pareiškėjas nesutinka, kad vyriausiasis tyrėjas nustatė visas aplinkybes ir ištyrė visus surinktus įrodymus. Visų pirma, Skundžiamame nutarime apie tai, kad būtų pareikalauta M. L. ir A. Č. pateikti garso bei vaizdus įrašus, nėra. Tai reiškia, kad vyriausiasis tyrėjas nesurinko arba nepareikalavo pateikti visų įrodymų, reikšmingų tiriant pareiškimą. Taigi padaryta išvada, kad „Tyrimo metu kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimai nenustatyti“, yra nepagrįsta ir priimta vis dėlto neištyrus visų aplinkybių bei nesurinkus visų įrodymų. Visų antra, iš Skundžiamo nutarimo apskritai neaišku, kokius įrodymus vyriausiasis tyrėjas surinko, kokias aplinkybes jis tyrė ir ar apskritai jas tyrė, kadangi Skundžiamame nutarime nurodyta tik tiek, kad „konfliktas kilo dėl įtarimo vykdant neteisėtą medžioklę; tyrimo metu kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimai nenustatyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad apie 2024 m. rugpjūčio 12 d. organizuotą medžioklę buvo iš anksto pranešta viešoje programos „Viber“ grupėje, taip pat Pareiškėjas turėjo medžioklės lapą, taigi A. Č. ir G. Ž. apie teisėtą, iš anksto organizuotą medžioklę, buvo žinoma. Be to, kaip paaiškino A. J., stabdomas automobilis A. Č. ir G. Ž. buvo puikiai žinomas, todėl jie turėjo žinoti, koks asmuo tą automobilį vairuoja. Duomenų, ar ši aplinkybė buvo tirta, Skundžiamame nutarime nenurodyta. Taigi ir Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad tariamai A. Č. ir G. Ž. kilo įtarimų dėl neteisėtos medžioklės, yra nelogiška ir prieštarauja paminėtoms aplinkybėms. Be to, lieka neaišku, ar ši prieštara, atsiradusi tarp Pareiškėjo ir A. Č. bei G. Ž. teiginių, buvo įvertinta, taip pat ar buvo siekta ją pašalinti ir, jei taip, kokiomis priemonėmis, lieka neaišku. Taip pat A. Č. ir G. Ž. blokavo kelią, nors jie, kaip civiliai, įgaliojimų viešoje vietoje stabdyti automobilio neturėjo, taip pat neturėjo įgaliojimų tikrinti automobilyje esančių ginklų, atidarinėti ginklo dėtuvės. Aplinkybės, susijusios su automobiliu sustabdymu, bagažinės tikrinimu taip pat nėra nurodytos Skundžiamame nutarime, tad lieka neaišku, ar ši aplinkybė buvo įvertinta, jei taip, dėl kokių priežasčių ji nepatvirtina buvus administracinį nusižengimą, arba kokie kiti surinkti įrodymai šią aplinkybę paneigia. Vadinasi, ir šiuo aspektu Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas neištyrus, o galbūt ir nesurinkus visų įrodymų. Todėl teigti, kad Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas bei priimtas ištyrus visas aplinkybes bei surinktus įrodymus, neatitinka bylos medžiagos.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 41-42, 49-56).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija Skundžiamame nutarime konstatavo, kad nėra objektyvių kaltinančių įrodymų, todėl A. Č. ir G. Ž. veikoje nėra ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Institucija tiesiog konstatavo, jog tarp asmenų kilo konfliktas, manant, kad vykdoma neteisėta medžioklė. Tyrimo metu kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimai nenustatyti. Su A. Č. ir G. Ž. pravesti prevenciniai pokalbiai, asmenys įspėti ir supažindinti su administracine atsakomybe pagal ANK 481 straipsnį (el. b. l. 3-5). Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija turi ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas platus tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs Skundžiamą nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus, Pareiškėjo ir jo atstovės advokatės teismo posėdžio metu paaiškintas aplinkybes, Institucijos atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, o pats tyrimas buvo formalus ir neišsamus.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga (ROIK: 24252785423) nustatyta, kad Pareiškėjui kreipusis į Instituciją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, jis 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pripažintas nuketėjusiuoju (el. b. l. 29). Atliekant tyrimą gauti Pareiškėjo, D. M., M. L., A. Č. ir G. Ž. paaiškinimai. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Pareiškėjas kartu su D. M. ir M. L. vyko į iš anksto suplanuotą medžioklę, apie kurią pagal nusistovėjusią tvarką buvo pranešę priklausančiam medžiotojų būreliui. Tuo tarpu A. Č. ir G. Ž. paaiškinimuose nurodo, kad medžioklės plotuose pastebėję transporto priemonę, įtarė, kad gali vykti neteisėta medžioklė, todėl ėmėsi priemonių, tai išsiaiškinti, jokių duomenų apie vykdomą medžioklę negavo. Pabrėžtina, kad visi asmenys priklauso tam pačiam medžiotojų būreliui. Taigi, Institucija, nagrinėdama Pareiškėjo pareiškimą, jame nurodytas aplinkybes, turėjo jas lygiagrečiai palyginti su kitų asmenų parodymais, ištirti galimus prieštaravimus. Kad tokie veiksmai būtų atlikti administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24252785423), duomenų nėra.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykusio konflikto metu abi pusės darė vaizdo ir garso įrašus. Susipažinus su administracinio nusižengimo (ROIK: 24252785423) bylos medžiaga, nustatyta, kad Pareiškėjas ir kartu su juo buvę D. M. ir M. L. nurodė, kad A. Č. ir G. Ž. užkirto jiems kelią, neleido pravažiuoti, kaltino brakonieriavimu, įžeidinėjo. Atitinkamai, A. Č. ir G. Ž. pateiktuose paaiškinimuose šias aplinkybes kategoriškai neigė. Taigi, nėra aišku, dėl kokių priežasčių Institucija, atlikusi tyrimą, nesiėmė veiksmų, siekdama pašalinti asmenų paaiškinimuose kilusius prieštaravimus. Duomenų, kad būtų peržiūrėti ir įvertinti administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24252785423) pateikti vaizdi ir garso įrašai, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.
Teisenos nutraukimą Institucija grindė nesant administracinio nusižengimo požymių, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas ir kiti byloje esantys asmenys priklauso medžiotojų būreliui, kurio vadovas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjo skundą nagrinėjęs ir galimai ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą tyręs tyrėjas nieko nepasisakė apie galimą šališkumą. Pažymėtina, kad medžiotojų būrelio, kuriam priklauso Pareiškėjas ir kuriame svečio teisėmis medžioja D. M. ir M. L., pirmininkas yra M. V.. Pareiškėjas Skunde nurodė aplinkybę, kad du ilgalaikiai medžiotojų būrelio svečiai, kurie pareiškimais taip pat kreipėsi į policijos komisariatą, medžiotojų būrelio nario A. Č. iniciatyva jau yra pašalinti iš medžiotojų būrelio. Pirmininkas, t. y. policijos pareigūnas M. V., tam neprieštaravo, sprendimas pašalinti iš medžiotojų būrelio yra apskųstas teismui, ką patvirtina teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. rugsėjo 25 d. gautas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-14938-1104/2024). Taigi, nagrinėjamu atveju, turint duomenų apie kilusį konfliktą tarp byloje esančių asmenų, kuriame taip pat minimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas, Pareiškėjui pagrįstai kyla abejonė dėl galimai šališko sprendimo administracinio nusižengimo byloje.
Išvada, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nurodant, kad pareiškimas perduotinas nagrinėti kitam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Virgilijaus Komičiaus 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 24252785423.
Grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodant, kad bylą turi nagrinėti ne Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.