- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-336-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06268-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G.
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2970-1004/2020 pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl išieškotojo (proceso šalies) pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. K. prašė pakeisti išieškotoją V. K. pagal 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1004/2017 jos teisių perėmėju pagal 2019-08-07 nuosavybės teisės liudijimą bei 2019-08-28 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Z. K. bei išduoti naujajam išieškotojui vykdomąjį raštą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos I. G. ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo.
2. Prašyme nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos I. G. pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse netenkintas ir iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui V. K. priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas ir iš pareiškėjos I. G. V. K. priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. I. G. nėra sumokėjusi suinteresuotam asmeniui V. K. priteistų sumų. (duomenys neskelbtini)V. K. mirė. Jos turtą pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo sutuoktinis Z. K..
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė suinteresuotą asmenį V. K. civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1004/2017 nauju išieškotoju jos teisių perėmėju Z. K.. Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui (naujam išieškotojui) Z. K. nutarė išduoti vykdomąjį raštą į ½ dalį bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjos I. G., kurios priklausė palikėjai V. K. pagal 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1004/2017.
4. Teismas nurodė, kad mirusios V. K. turtą pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo jos sutuoktinis Z. K.. Paveldimą turtą sudaro ½ dalis bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjos I. G., kurios priklausė palikėjai V. K. pagal 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą (liudijimo 4 dalis). Byloje vykdomasis raštas išduotas. Lietuvos antstolių rūmai pateikė duomenis, kad dėl minėtos skolos išieškojimas nėra vykdomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnis), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nėra nuginčytas ar ginčijamas, teismas darė išvadą, jog procesinių teisių perėmimas šioje byloje galimas ir pradinė išieškotoja V. K. keistina nauju išieškotoju Z. K..
5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. 2017 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas ir 2017 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėję. Pareiškėjas (naujas išieškotojas) prašo išduoti vykdomąjį raštą, todėl, atsižvelgiant į tai, teismas prašymą tenkino, tačiau iš dalies, išduodant vykdomąjį raštą į ½ dalį bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti išieškotoją V. K. nauju išieškotoju jos teisių ir pareigų perėmėju Z. K. pagal 2017-12-11 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1004/2017 į visas V. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas bei priėmė nemotyvuotą nutartį, kurioje nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl pareiškimą tenkina iš dalies ir atsisako išduoti į visą priteisiamą sumą.
6.2. Pareiškėjas teismui pateikė pagrindus, kuriais remiantis jis įgijo teisę į V. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą bei nuosavybės teisės liudijimą. Taigi, byloje yra įrodytos visos aplinkybės, kad pareiškėjas įgijo teisę į mirusiosios sutuoktinės vardu visas priteistas bylinėjimosi išlaidas ir teismas savo nutarties 8 punktu tai konstatavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1004/2017 pareiškėjos I. G. pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse netenkintas ir iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui V. K. priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-648-569/2017 sprendimas paliktas nepakeistas ir iš pareiškėjos I. G. V. K. priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
9. (duomenys neskelbtini)suinteresuotas asmuo V. K. mirė. Jos turtą pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo jos sutuoktinis Z. K.. Paveldimą turtą sudaro ½ dalis bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjos I. G., kurios priklausė palikėjai V. K. pagal 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą (liudijimo 4 dalis).
10. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, jog teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d.). nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
11. Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi teisės normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vykdomasis raštas išduotas, tačiau Lietuvos antstolių rūmai pateikė duomenis, kad skolos išieškojimas nėra vykdomas.
12. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnis). Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį, įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį. Negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
13. Kai sprendžiamas mirusio išieškotojo procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes tik priėmus palikimą jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Taigi, teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į 2019 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 4 punktą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ½ dalis bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjos I. G., kurios priklausė palikėjai V. K. pagal 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pakeisti suinteresuotą asmenį V. K. nauju išieškotoju jos teisių perėmėju Z. K. ir jam išduoti vykdomąjį raštą tik į ½ dalį bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjos I. G., kurios priklausė palikėjai V. K. pagal minėtą vykdomąjį raštą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja aukščiau minėto įstatymo nuostatoms, teismų praktikai. Išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui dėl visų palikėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pagrindo, nes 2019 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 4 punktas aiškiai nustato pareiškėjo paveldėto turto apimtį – ½ dalį. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra aiškiai motyvuota, teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl pareiškimą tenkina iš dalies ir atsisako išduoti vykdomąjį raštą į visą priteistą sumą.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančiais šalių teisių perėmimą, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.