Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-648-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-09-12Šiaulių apygardos teismas
  2. e2VP-2970-1004/2020Nutartis · 2020-02-18Šiaulių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
2A-648-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06268-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
I. G.
Suinteresuotas asmuo
V. K., Z. K., A. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-648-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06268-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., Z. K., A. Z. ir išvadą teikiančiai institucijai viešajai įstaigai Šiaulių centro poliklinikai dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. G. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama paskirti V. K. teismo psichiatrijos ekspertizę ir pripažinti ją neveiksnia, inicijuojant bylą dėl globėjos ir turto administratorės I. G. jai paskyrimo. Nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės jos mama V. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, o kartu gyvenantis sutuoktinis Z. K. netinkamai ją prižiūri, laiko izoliuotą, todėl jos fizinė ir psichinė būklė negerėja. Paaiškino, kad ji ketina rūpintis mama ir būti jos globėja bei turto administratore, nes V. K. viena pati nesugeba išspręsti paprasčiausių buitinių klausimų, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra.Suinteresuotas asmuo, kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, V. K. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra psichiškai sveika ir nėra pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, kas žeidžia jos garbę ir orumą. Suinteresuotas asmuo Z. K. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, kad nėra jokio pagrindo apriboti V. K. veiksnumą.Suinteresuotų asmenų V. K. ir Z. K. atstovė advokatė I. M. prašė pareiškėjos prašymo netenkinti ir pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Nurodė, kad yra paneigtos visos abejonės dėl V. K. sumušimo prieš jos insultą ir abejonės dėl jos psichinės ligos. V. K. negalia yra tik fizinė, ja tinkamai rūpinasi sutuoktinis Z. K., todėl ji yra davusi išankstinį nurodymą, pasirašiusi sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.Suinteresuotas asmuo A. Z. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko.Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog V. K. psichikos sutrikimo požymiai yra panašūs į demencijos, tačiau šiuo metu nėra tikslinga vertinti jos neveiksnumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškimo netenkino, taip pat netenkino suinteresuotų asmenų prašymo skirti pareiškėjai baudą dėl aiškiai nepagrįsto pareiškimo padavimo, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims ir valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2017 m. kovo 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog teismo psichiatrijos ekspertizę V. K. dėl jos neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo skirti netikslinga, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo vertinti V. K. veiksnumą ir ją pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse.Nustatęs, kad nėra pagrindo apriboti V. K. veiksnumo tam tikrose srityse, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ir siūlyti sudaryti jai sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, nes jau sudaryta sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus ir išankstinis nurodymas tuo atveju, jei teisme būtų sprendžiamas klausimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo.Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad Z. K. būtų įtakojęs V. K. valią išreiškiant jai poziciją raštu ar suvaržęs bei apribojęs jos judėjimą namuose.Išanalizavęs visumą įrašų V. K. ligos istorijoje, teismas konstatavo, kad pateikti pareiškėjos vertinimai dėl nesančių puslapių neatitinka tikrovės. Teismas nesivadovavo G. S. liudijimo raštu ir A. Z. paaiškinimu pareiškėjos atstovei, kadangi nustatė, jog jie neatitinka įstatymo keliamų leistinumo reikalavimų.Teismas nevertino raštu išsakytos V. K. pozicijos dėl tam tikrų liudytojų liudijimo, nes jis nurodytame teismo posėdyje nedalyvavo.Teismas netenkino suinteresuotų asmenų pareikšto prašymo skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą, kadangi nenustatė, jog pareiškėja būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis, o teismas jos pareiškimo netenkino tokį sprendimą motyvuodamas, tačiau ne kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėja I. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neužtikrino galbūt neveiksnaus asmens prioritetinės teisių gynybos, kadangi realiai V. K. procese nebuvo atstovaujama, nes ji neturėjo galimybės būti išklausyta be Z. K. įtakos ir jos neatstovavo atskiras advokatas.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė skirti V. K. psichiatrijos ekspertizę.Teismas neteisingai vertino, kad mamos ir dukros interesai byloje yra priešingi. Teismas be pagrindo vertino, kad į bylą pateiktas V. K. laiškas su pareikštais priekaištais Z. K. nėra susijęs su civilinėje byloje sprendžiamu neveiksnumo klausimu, kadangi šis laiškas atspindi V. K. nuostatas sutuoktinio atžvilgiu, buvusias iki ligos, ir dar kartą patvirtina, kad valingai mąstantis žmogus negalėtų tokių nuostatų pamiršti arba turėtų logiškai paaiškinti, kodėl jos pasikeitė.Teismas skundžiamu sprendimu užkirto kelią V. K. gauti valstybės globą, apsaugą nuo rizikos, susijusios su jos veiksmais, sudaromais sandoriais ir kt.Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K., atstovaujama advokatės I. M., prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, paskirti pareiškėjai I. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Jokių duomenų, tiek teikdama pareiškimą teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu, pareiškėja apie V. K. psichinę ligą, iš kurių būtų pagrindas spręsti dėl jos veiksnumo ribojimo ar pripažinimo neveiksnia, nėra pateikusi.Šioje byloje buvo pakankamai užtikrintas atskiras V. K. atstovavimas tiek teikiant procesinius dokumentus, tiek teikiant paaiškinimus teisme, be to, V. K. neturi tokių psichikos sutrikimų, kokius nurodo pareiškėja, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika neveiksnių asmenų bylose.Teismui išsamiai išklausius proceso šalis ir išnagrinėjus civilinės bylos medžiagą, buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta skirti psichiatrinę ekspertizę.Pareiškėjos argumentai, kad Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus eksperto pateikta išvada yra sąlyginė, nepagrįsti, kadangi šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėja per visą teisminį procesą ir su apeliaciniu skundu nėra pateikusi priešingų medicininių dokumentų, kurie patvirtintų byloje specialistų pateiktas išvadas bei paaiškinimus.Liudytojų, kurie neturi specialių žinių, nėra medikai, parodymai negali būti pagrindas V. K. skirti psichiatrinę ekspertizę, be to, jie turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi juos davė suinteresuoti asmenys, t. y. pareiškėjos draugai ir dukra. Visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl V. K. sutuoktinio Z. K. netinkamo elgesio su V. K., jos nepriežiūros ir sumušimo yra paneigtos šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl asmens, kurį siekiama pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, prioritetinės teisės į gynybą tinkamo užtikrinimo, teismo psichiatrinės ekspertizės neskyrimo pagrįstumo ir su tuo susijusių įrodymų teisinio vertinimo.Bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 str. 3 p.), dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (CPK 443 str. 3, 4 d.). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad pažeidžiamas asmuo (dėl psichikos sutrikimo), taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 464 str. 1 d.), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių teismo procese gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007). Prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, ir Civilinio proceso kodekse, kuriame nustatyta, kad, teismui sprendžiant dėl globos paskyrimo pažeidžiamam asmeniui (dėl psichikos sutrikimo), bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai, jei šiam tikslui pasiekti reikalinga, imtis šias bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 491 str. 2 d., 443 str. 8 d., 467 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012). Be to, tinkamam tokio asmens prioritetinių teisių į gynybą užtikrinimui įstatyme numatytas ir būtinas advokato atstovavimas (CPK 466 str. 2 – 3 d., 467 str. 6 d.).Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartyje asmeniui, kurį buvo prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje V. K., buvo išaiškinta teisė pačiai pasirinkti advokatą. Ši nutartis išsiųsta ir įteikta tinkamai V. K.. 2016 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas V. K., atstovaujamos advokatės I. M., atsiliepimas į pareikštą pareiškimą dėl V. K. pripažinimo neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Kartu su atsiliepimu pateiktas išrašas iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo, iš kurio matyti, kad nuo 2016 m. liepos 29 d. V. K. atstovė byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje yra advokatė I. M.. Pažymėtina, kad byloje esantis 2016 m. liepos 19 d. išrašas iš susitarimo dėl teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 29 d. suinteresuoto asmens Z. K. atsiliepimas į pareiškėjos I. G. pareiškimą, patvirtina aplinkybes, jog pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje V. K. sutuoktinio Z. K. interesus atstovavo advokatas A. M.. Taigi šioje byloje nenustatyta, kad būtų pažeisti CPK 466 straipsnio reikalavimai esant pasirengimo nagrinėti bylą stadijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prioritetinės V. K. teisės į gynybą buvo tinkamai užtikrintos ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Byloje esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu V. K. atstovavo advokatė I. M., be to, teismo posėdyje dalyvavo ir buvo išklausyta pati V. K.. Aplinkybė, kad teismo posėdžio metu suinteresuotus asmenis V. K. ir jos sutuoktinį Z. K. atstovavo ta pati advokatė, nesudaro pagrindo konstatuoti esant CPK 467 straipsnio 6 dalies pažeidimui, kadangi nenustatyta esant minėtų asmenų priešingiems interesams, be to, jie laikėsi iš esmės vienodos pozicijos viso proceso metu, tiek esant pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, nesutiktina su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis dėl suinteresuoto asmens Z. K. daromos įtakos V. K., nuteikiant ją prieš dukrą, pareiškėją I. G., nes nurodyta aplinkybė yra spėjamo pobūdžio, nėra pagrįsta į bylą teikiamais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl galbūt neveiksnaus asmens prioritetinės teisių gynybos pažeidimo kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė skirti V. K. psichiatrijos ekspertizę.CPK II skirsnis reglamentuoja bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tvarką. Šio skirsnio 466 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti.Teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą. Taigi, pagal įstatymą net teismo teisė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra saistoma atitinkamų reikalavimų, nustatytų CPK 465 straipsnyje. Svarbu tai, kad sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, kyla pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamai asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugai, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį.Atkreiptinas dėmesys, kad neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, tai gi asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 41, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas 3). Vertinant asmens veiksnumą, turėtų būti atsižvelgiama į pakankamą šio asmens supratimą dėl sprendimo pasekmių svarbos. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriškas elgesys ar elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų, taip pat nėra reikšmingi bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007).Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė reikšmingus bylai spręsti faktus, kad 2012 m. gruodžio 18 d. V. K. patyrė savaiminį hemoraginį insultą, tačiau jos protinės būklės mini tyrimai (MMSE) jau 2013 m. gegužės 27 d. atitiko lengvo pažinimo sutrikimo ribą (21-24 balai) ir nesiekė demencijos lygmens, kad 2013 m. gegužės 21 d. V. K. staiga prasidėjusios kraujagyslinės demencijos diagnozė buvo vos šešias dienas, t. y. iki 2013 m. gegužės 27 d., kad 2013 m. liepos 31 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centras pateikė išvadą, jog V. K. yra psichiškai sveika, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. V. K. protinės būklės įvertinimas buvo 27 balai, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centras pateikė išvadą, jog tuo metu V. K. pažintinių funkcijų sutrikimo nestebima ir nėra pagrindo vertinti jos veiksnumą, kad 2017 m. kovo 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog teismo psichiatrijos ekspertizę V. K. dėl jos neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo skirti netikslinga. Be to, teismas, siekdamas išsiaiškinti V. K. gebėjimą palaikyti prasmingą verbalinį kontaktą, teismo posėdyje išklausė ir pačią V. K.. Teismo posėdžio metu apklaustoji davė paaiškinimus ir teismui nekilo abejonių dėl V. K. psichinės sveikatos būklės. Dėl V. K. psichinės sveikatos būklės savo poziciją išdėstė ir teikiančios išvadą byloje – VšĮ Šiaulių centro poliklinikos atstovė, kuri nurodė, kad šiuo metu nėra tikslinga vertinti V. K. neveiksnumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas tokius duomenis, ir byloje nesant kitų duomenų, tvirtinančių V. K. psichinės sveikatos pablogėjimą, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir neskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės pareiškėjos motinos psichinei būklei nustatyti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ar jų netyrė apskritai. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo vertinama ne tik teismo eksperto išvada dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslingumo V. K. atžvilgiu, bet ir V. K. bei gydytojos – psichiatrės V. F. ir gydytojo – neurochirurgo A. D. paaiškinimai, liudytojų D. Ž., J. G., S. Š., G. G. ir J. K. parodymai. Duodama paaiškinimus V. K. pažymėjo, kad yra psichiškai sveika ir nėra pagrindo spręsti klausimo dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, kas žeidžia jos garbę ir orumą. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo pakankamai aktyvus ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 str.).Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, jos elgesį viso civilinės bylos proceso metu, nepripažino, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdama aiškiai nepagrįstą pareiškimą, todėl netenkino suinteresuotų asmenų prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi tik tuo atveju, jei konstatuojama, kad asmuo pareiškė aiškiai nepagrįstą pareiškimą, pareiškėjui gali būti paskirta bauda (CPK 463 str. 4 d.), tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Iš pareiškėjos I. G. suinteresuotam asmeniui V. K. priteistina 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d., 463 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Lina Muchtarovienė