Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, teistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 164 straipsnį paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui, kuri Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi atleidus nuteistąjį nuo bausmės pakeista į baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent: nuo 2014-02-04 iki 2016-08-10, nuo 2018-03-07 iki 2018-10-24 pagal 2007-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą nuo 2007-07-19 išlaikyti savo nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), t. y., mokant J. P. periodines išmokas po 300 litų (89,01 eurų) kas mėnesį iki jo pilnametystės, žinodamas, kad privalo mokėti lėšas vaikui išlaikyti, nemokėjo teismo nustatytų periodinių išmokų, neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikui, dėl ko nuo 2014-02-04 iki 2018-10-24 susidarė 4929,60 eurų įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad pripažįsta kad vengė išlaikyti savo sūnų A. P.. Galvos traumų neturėjęs, psichiatro, narkologo įskaitose neįrašytas, šiuo metu yra blaivus, neapsvaigęs jokiomis narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis. Paaiškina, kad turi sūnų A. P. gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto teismo sprendimu yra priteisti alimentai A. išlaikymui. Alimentų suma buvo 300 litų. Jis su šiuo sprendimu yra susipažinęs, sprendimo kopiją jis turi kažkur namuose, supranta, kad kiekvieną mėnesį turi pervesti pinigėlius vaiko išlaikymui, tačiau buvo laikas, kai tikrai neturėjo jokių galimybių padėti išlaikyti vaiką. Kai jis galėdavo, turėdavo pajamų tikrai pervesdavo į sąskaitą vaiko išlaikymui. Su J. išsiskyrė 2007 m. rudenį. Po skyrybų jis su J. bendravo tik dėl vaiko A., lankydavo sūnų. Šiuo metu bendravimas su vaiku ir su J. išvis „nutrūkęs“. Nebendrauja jau daug metų su vaiku. Pamena, kad 2018 m. buvo iškviestas į Kupiškio teismą dėl to, kad J. prašė padidinti alimentus, prašė padidinti iki 200 eurų vaiko išlaikymui. Dalyvavo dviejuose teismuose Kupiškyje. Apie Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimą nežinojo nieko, iki dabar net nežinojo kokia suma jam buvo priteista vaiko išlaikymui. To sprendimo kopijos jis neturi, jam sprendimas nebuvo įteiktas. Kai įvyko paskutinis teismo posėdis sprendimas nebuvo priimtas iš karto, jam paaiškino, kad bus po savaitės priimtas sprendimas ir gaus sprendimą paštu jo nurodytu adresu. Jis nurodė savo gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini). Bet iki šiol nėra gavęs jokio sprendimo iš Kupiškio teismo. Nuo 2018 m. liepos 30 d. jis yra įsidarbinęs oficialiai (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, dirba iki šiol. Jam nuo atlyginimo kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui nuskaičiuoja pinigus, sumos būna įvairios, nes jo atlyginimas kiekvieną kartą yra kintantis, priklauso nuo išdirbtų valandų. 2014 m. jis buvo nuteistas Molėtų teismo dėl vengimo išlaikyti vaiką. Jam buvo paskirta bausmė viešieji darbai ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka (10 MGL) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jis atidirbo ir viešuosius darbus ir sumokėjo įmoką. Susitvarkęs reikalus jis išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją. Tuo metu buvo vedęs antrąją žmoną ir turėjo bendrą vaiką su antra žmona. Antrą kartą vedė 2008 m. balandžio mėn. Jam įsikūrus Norvegijoje, atvyko pas jį gyventi ir jo šeima antroji žmona su vaikais. Pamena, kad galbūt 2016 m. vėl pradėjo mokėti alimentus savo sūnui A. P.. Pinigus pervesdavo iš Norvegijos į nurodytą sąskaitą. Alimentus mokėjo nenutrūkstamai kas mėnesį apie pusantrų metų. Pravesdavo Šiaulių teismo sprendimu jam priteistą sumą, t. y., 89 eur. Grįžus į Lietuvą vėl kurį laiką neturėjo darbo ir todėl neįstengė nors ir norėjo padėti išlaikyti vaikus. Dar būdamas Norvegijoje išsiskyrė su savo antrąja žmona, kuri vėliau taip pat prisiteisė alimentus vaiko išlaikymui. Tai šiuo metu jis moka dviem vaikams alimentus ir jam iš atlyginimo nuskaičiuoja tam tikras sumas. Kai jis bandė pasiteirauti kokios sumos vaiko išlaikymui kuriam vaikui tenka, jam buvo paaiškinta, kad yra antstolių vykdomieji raštai ir jam iš atlyginimo atskaičiuoja pusę atlyginimo sumos. Šiuo metu gyvena su sugyventine ir jų bendru vaiku, kuriam suėjo nesenai penki mėnesiai. Sugyventinė turi dar du mažamečius vaikus. Šiuo metu dar turi išlaikyti ir esamą šeimą. Tikrai visą laiką kiek gali tiek moka alimentus. Santaupų piniginių tikrai neturi. Jokio turto taip pat neturi. Supranta, kad turi pareigą išlaikyti vaiką. Jis kiek gali tiek išlaiko. Nuoširdžiai gailisi, kad buvo laikotarpių, kai negalėdavo mokėti pinigų vaiko išlaikymui. Jis visus tuos laikotarpius, kai nemokėjo alimentų nesiregistravo darbo biržoje, bet nuolat ieškojo darbo. Stengsis ir toliau padėti išlaikyti savo vaiką. (b. l. 116-119)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2007 m. ji yra išsiskyrusi su savo vyru R. P., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Su R. P. turi sūnų A. P., kuriam šiuo metu 15 metų, sūnų iki dabar augina pati. Su R. P. ji išsiskyrė 2007 m. rugsėjo mėnesį. Iš pradžių galvojo, kad R. P. pats savo valia mokės pinigus dėl A. P. išlaikymo, todėl kelis mėnesius dėl to nesikreipė. Tačiau 2008 m. pradžioje negavus iš R. jokių pinigų ji kreipėsi į antstolės I.Bakšienės kontorą dėl išlaikymo išieškojimo. Tuo metu suma buvo 6300 litai. Ši suma tokio dydžio, nes dar prieš išsiskiriant su R. P., ji su R. nebegyveno apie 1,5 metų ir R. jokių pinigų dėl vaiko išlaikymo nemokėjo. Kadangi tuo metu R. P. dirbo oficialiai kelis mėnesius buvo mokamas išieškojimas, tačiau R. nustojus dirbti oficialiai, mokėjimas buvo nutrauktas. 2010 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos. Iki tol jokių pinigų dėl vaiko išlaikymo negavo. Po to, kai kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą jai iš valstybės buvo mokama po 195 litus, nors alimentų dydis priteistas iš R. P. buvo 300 litų. Likusi suma, kurios nepadengė valstybė augo į skolą. I vaikų išlaikymo fondo gavo pinigus iki 2016-08-24, nes 2016-09-12 R. P. pats sumokėjo alimentus, t. y. 87 eurus. R. P. mokėjo alimentus iki 2018 m. vasario mėnesio paskutinė išmoka kurią gavo 2018 m kovo 6 d. už tų pačių metų sausio ir vasario mėnesius. Tuo metu iki 2018 m. spalio mėnesio jokių pinigų iš R. P. negavo. Taip pat jokių pinigų negavo ir iš vaikų išlaikymo fondo. 2018 m. rugsėjį R. P. pradėjus dirbti oficialiai per antstolę N. V. priimtas dėl išlaikymo išieškojimo. 2018-10-25 ir 2018-11-16 gavo išmokas iš (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu dirba R. P.. 2018-10-08 įsiskolinimo dydis yra 8928 eur, tačiau gavus įmokas įsiskolinimo suma yra mažesnė. Ji mano, kad R. P. yra finansiškai pajėgus susimokėti įsiskolinimą, bet sąmoningai vengia mokėti įsiskolinimą. Ji pati su R. P. nebendrauja. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką. (b. l. 25-26) Papildomai apklausta J. P. parodė, kad ji su R. P. visai nebendrauja. Tik per teismus matosi. R. P. su vaiku taip pat visai nebendrauja. Per 14 metų R. P. buvo atvykęs aplankyti savo vaiką du kartus tai yra 2016 m. vasarą ir 2017 m. vasarą. Nemano, kad tai yra normalus bendravimas su vaiku. 2016 m. vasarą R. buvo pasiėmęs vaiką savaitgaliui trims dienos, buvo nusivežęs pas savo motiną. Kiek jai žinoma A. kartais susirašydavo per „Messenger“ programėlę, bet kaip supranta ten A. iniciatyva, nes sūnus visada pirmasis tėvui rašydavo. Paskutiniu metu jų bendravimas visai nutrūko, kai R. P. atsisakė savo tėvystės teisių. Tarp jų jokio ryšio nebėra. Alimentus R. tai mokėdavo, tai nemokėdavo. Yra pateikta visa informacija apie tai jos prašyme. 2019 m. pateikia mokėjimo nurodymus, kuriuose matosi kiek yra jai sumokėjęs R. P. alimentų. Tiksliau kadangi R. šiuo metu dirba oficialiai (duomenys neskelbtini) pinigai yra nuskaičiuoja nuo atlyginimo per antstolę. Šių metų kovo mėnesį jai nebuvo į sąskaitą pervesta už alimentus pinigų. Ji paskambinusi į R. darbovietę sužinojo, kad R. P. vasario mėnesį buvo išėjęs nemokamų atostogų vaikui gimus, todėl atlyginimas nebuvo mokamas. Balandžio mėnesį vėl gavo už alimentus bet tik 51,62 eur. Už sausį buvo pervesta 120,35 Eur, o už vasarį -145.41 Eur. (b. l. 27-30) Papildomai apklausta J. P. parodė, jog R. P. jau buvo teisiamas už vengimą išlaikyti vaiką 2014 m. Tada buvo Molėtų rajono policijos komisariate parašiusi pareiškimą, kad R. P. vengia išlaikyti vaiką ir nemoka alimentų, Molėtuose buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirti viešieji darbai. Kadangi ir toliau R. P. taip pat elgėsi ir toliau vengė išlaikyti savo vaiką A. P. ji vėl kreipėsi į teisėsaugos įstaigas. Patikslina laikotarpius, kai R. P. vengė išlaikyti vaiką A. P. ir nemokėjo alimentų. Laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2016-08-10 R. P. nemokėjo alimentų, 2016-08-11 gavo po ilgo laiko pinigų pervedimą vaiko A. P. išlaikymui iš R. P.. R. nuo tada nereguliariai ir skirtingomis sumomis pervesdavo pinigus skirtus vaiko A. P. išlaikymui į jos sąskaitą. Kartais pinigus R. pervesdavo iš kitų asmenų sąskaitų. 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais ji negavo pinigų vaiko išlaikymui iš R. P.. 2018-03-06 R. P. pervedė 206,69 eur vaiko išlaikymui iš svetimos sąskaitos. R. P. turėjo pervesti mėnesiui 87 eur, o paskaičiavus pervedė už tris mėnesius, bet turėjo pervesti didesnę sumą. 2018-03-07 iki 2018-10-24 vėl buvo laikotarpis kai R. P. nepervedinėdavo už vaiko išlaikymą alimentų. 2018-10-25 gavo iš R. P. darbovietės pervedimą pagal vykdomąjį dokumentą. Ir nuo tos dienos iš jo darbovietės yra gaunami pinigai vaiko išlaikymui. Pervedimai padaromi skirtingomis sumomis ir skirtingomis dienomis. Iki dabar ji gauna iš R. darbovietės pinigus vaiko išlaikymui. Pateikia visus savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nuo 2014-01-01 dienos. (b. l. 31-34)

Iš J. P. pareiškimo matyti, kad ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką, pagal LR BK 164 str. Pagal 2007-09-14 sprendimą civilinėje byloje R. P. priteisti alimentai vaiko A. P. išlaikymui. Nuo 2018 m. kovo mėnesio R. P. nemoka alimentų A. P.. Realią galimybę P. mokėti alimentus turi, nes yra darbingas. Būdamas Norvegijoje iki 2016 m. nemokėjo alimentų A. P., vėliau mokėjo, bet liko įsiskolinimas 8928 Eur. (b. l. 5)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė sąskaitų išrašų kopijas, kuriuose matosi laikotarpiai, kada R. P. mokėjo alimentus. (b. l. 50-59)

Iš 2007-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo patvirtinta J. P. ir R. P. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3-iame punkte numatyta, kad sūnaus A. P. išlaikymui R. P. mokės po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2007-07-19 iki sūnaus pilnametystės. (b. l. 43)

Iš 2019-07-08 antstolės N. V. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. alimentų skola J. P. už laikotarpį 2014-02-04 - 2018-10-24 yra 4929,60 Eur. (b. l. 69)

Iš SODRA pažymų matyti, kad R. P. nuo 2018-07-30 dirba (duomenys neskelbtini). (b. l. 93-94).

Iš 2019-05-21 darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad R. P. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2013-01-11 iki 2013-05-08. (b. l.92)

R. P. sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip bausmę paskiriant laisvės apribojimą. (b. l. 127)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-238/2011). Byloje užfiksuoti įrodymai patvirtina, kad R. P. neteikė išlaikymo savo vaikui A. P. dėl ko nuo 2014-02-04 iki 2018-10-24 susidarė 4929,60 eurų įsiskolinimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis negalėtų dirbti ir teikti išlaikymą dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip sunki liga ar neįgalumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

R. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be R. P. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina liudytojos J. P. parodymai bei baudžiamajame įsakyme aptarti rašytiniai įrodymai.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas (b. l. 84-85), administracine tvarka nebaustas (b. l. 95), dirba (b. l. 93).

Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam R. P. turi būti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę įpareigoti jį per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu. Teismas išnagrinėjęs bylą nemato pagrindo kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę skirti prokuroro siūlomą įpareigojimą, kadangi minėtas įpareigojimas niekaip nesusijęs, nei su padaryta veika, nei su bausmės tikslų pasiekimu šiuo konkrečiu atveju. Teismo nuomone yra tikslinga kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti tęsti darbą, tokiu būdu užtikrinant, kad kaltinamasis ateityje turės pajamų teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes sprendžia, kad R. P. yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos sumokėjimo terminą 5 mėnesiams. Ši baudžiamojo poveikio priemonė leis kaltinamajam pajusti savo netinkamo elgesio finansines pasekmes bei paskatins ateityje susilaikyti nuo netinkamų veiksmų.

Būtent tokios rūšies bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad R. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metais, įpareigojant bausmės vykdymo metu įpareigoti tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią R. P. privalo įmokėti per penkis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. P. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.