Kauno apygardos teismo nutartis

9. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. nuteistas ir už tai, kad seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametį asmenį – savo nepilnametę dukrą M. S.. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismo nuosprendis iš esmės yra grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra duoti iš keršto.

12. Nuteistasis R. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nukentėjusiosios nepilnametės M. S. išžaginimo ir prievartavimo neigė, nurodė, kad tai nukentėjusioji išsigalvojo vedama keršto. Nuteistasis pripažino, kad M. S. buvo taikomos įvairios bausmės, t. y. neleisdavo išeiti į lauką ir susitikti su draugais, buvo atimamas telefonas, parfumerija, buvo vartojamas ir fizinis smurtas (mušama su diržu), buvo prirakinta prie radiatoriaus antrankiais. Jis taip pat neneigė, kad 2020 metų vasarą važiavo su M. skinti braškių, tačiau buvo sustojęs tik trumpam, nes skambino asmeniui, pas kurį vyko braškių, jokių lytinių santykių nebuvo. 2021 m. sausio-vasario mėnesiais buvo išėjęs kartu su M.. ji ėjo pas močiutę, o jis pas meistrą, pakeliui užsuko į rūsį pasiimti dalies automobiliui, bet nepamena ar M. ėjo su juo į rūsį. Neigė, kad yra ėjęs pas M. S. į vonią, tik patikrindavo duris, ar yra kas vonioje, jeigu dega šviesa, kad taupytų elektros energiją ar be priežasties neleistų vandens. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo teisme duotus parodymus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendė, kad vadovautis nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir laikyti juos patikimai paneigiančiais nuteistojo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nėra pagrindo, nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka.

13. Nuteistajam R. S. inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios M. S., liudytojų A. L., J. P., D. P. parodymai, apžiūros protokolai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), globos namų „U.“ nepilnametės M. S., galimai nukentėjusios nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, 2021 m. kovo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios M. S. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių.

14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

15. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tuo tarpu BK 149 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas išžagino nepilnametį.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vienu pagrindinių R. S. kaltės įrodymų pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios nepilnametės M. S. parodymus, kuriuose, priešingai apelianto teiginiams, esminiai prieštaravimai nebuvo nustatyti ir kurie atitinka kitus bylos įrodymus, tarp jų iš dalies ir paties nuteistojo R. S. parodymus.

16.1. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė nukentėjusioji M. S. parodė (kalba netaisyta), kad <...> atvyko apklausai dėl to, jog tėvas prie jos priekabiavo ir santykiavo. Tai buvo pusę metų atgal, jai tuo metu buvo 15 metų – vieną kartą rūsyje, du kartus vonioje ir daugiau nei du kartus pas ją kambaryje ant lovos. Jis anksčiau parašydavo žinutę ir paklausdavo ar „nori“, tai tiesiai jis nerašydavo ko, ji negalėdavo atsisakyti ir turėdavo jam duoti. Jis norėdavo ten to, nori pasakyti savo žargonu, jis norėdavo ,,p****“ arba prašydavo švelniai pamasažuoti. Neatsimena pirmojo karto, pirmas kartas įvyko pas ją ant lovos. Jis atėjo tiesiog ir pradėjo liesti krūtinę, pradėjo lysti prie apačios ir paskui sako ,,ar švelniai, ar grubiai“. Jis pradėjo kaišioti pirštus jai, taip darė iki 5 minučių kažkur, paskui klausė ar ,,aš galiu“, pasakė jam, kad ne. Tada jis išėjo ir pasakė, kad ją atsimins. Jis buvo su kelnėm ir ,,maike“ jai atrodo. Jis lindo prie jos, mamos nebuvo namuose, buvo darbe, sesė ir brolis buvo užimti. Ji sėdėdavo namuose ir telefone būdavo įlindus, jis atėjęs lindo prie jos, ji jo bijojo ,,kaip velnias kryžiaus“. Jis ją mušdavo, dėl gėrimo buvo prirakinęs su antrankiais prie radiatoriaus, dėl to ji jo bijojo. Dar buvo jis jai su diržu praskėlęs nugarą, buvo likęs randas, dabar jo nėra, jis tiesiog ją mušdavo.<...> Tai vyko vasario 26 d., gerai nepamena, jis jai kišo ta šaltą daiktą. Ji miegojo, jis atėjo tiesiog į jos kambarį, pradėjo kaišioti, ji nesuprato kas vyksta, ji atsisėdo, pasakė ,,ką tu čia darai“, jis atsakė „pakentėk“, prašė tai nedaryti, bet jis vis tiek jį kaišiojo. Jis tiesiog jai pakaišiojo, pakaišiojo ir vėl buvo tie patys jo žodžiai ,,ar nori, kad aš įeičiau“, jam atsakė ne, tai jam sakydavo visada, bet jis jos nuomonės neklausydavo ar ji leidžia, ar ne <...>Tai buvo jos kambaryje ant lovos, yra jos kambarys, jos lova, prie jos lovos langas ir tai vyko pačioje lovoje, ji gulėjo ant šono, o jis klūpėjo ant lovos, kai užlenki kojas, nežino kaip paaiškinti. Buvo su šortais ,,Adido“ ir puikiai atsimena kur jis nuleido, paskui jis išėjo iš kambario. Ji tiesiog buvo be emocijų ir buvo telefone, ji negalėjo nieko padaryti. Rūsyje – ėjo pas močiutę, jai buvo leidžiama pas ją nakvoti ir tėtis ėjo kartu su ja. Jie sustojo prie rūsio ir jis pasakė jai, kad ,,einam kartu į rūsį“, ji suprato ko, paklausė ar nori pinigų gauti, prie rūsio buvo skalbimo mašina, nuėjo į rūsį, durų neužrakino, jis jai liepdavo tai pasilenkti, tai atsitūpti ir prasidėjo pagal jį, kad įkištų geriau. Jis kokias 5 min. kišo jai savo varpą, paskui jis jai davė pinigų, nupirko kebabą ir ji nuėjo pas močiutę. <...> Vonioje vieną kartą atsimena, ji maudėsi, mama žiūrėjo serialus, brolis žaidė, ji buvo užsikabinus kabliuku, jis jai parašė žinutę ,,atkabink duris“. Ji parašė, kad nereikia, tada jis neįėjo į vonią, o įėjo tada kai valėsi savo makiažą ir prasidėjo vėl tas pats. Tai buvo kitas kartas, ne tada kai maudėsi. Ji tada buvo ant ,,triusikų“ ir ,,liemenuko“, jis ją visaip pradėjo liesti, per ,,triusikus“ pradėjo liesti ir vėl padarė tą patį, kišo vėl.<...> Pirmai pasakė mamai. Ji grįžo, jis ją pasiėmė iš močiutės, grįžo apie 10 valandą, jis ją pasiėmė iš močiutės. Jis jai kažką sakė, bet neatsimena ką. Grįžus pasakė mamai, kad jis ją masturbavo ir pasakė mamai apie rūsį. Mama tada jo paklausė ,,ką veikei su M. rūsyje“. Mamai pasakė, kad jis su ja taip elgiasi, kitą dieną ji išėjo iš namų, mama pasiūlė atsisėsti ir pasikalbėti apie tai. Pasakė draugei A. L. apie tai, kaip tėvas su ja elgiasi. Ji klausė ,,kas buvo pas Jus“, sakė, kad tėvas išėjo iš namų. Ji paklausė ,,dėl ko“, pasakė, kad papasakojo mamai, kad jis lytiškai su ja santykiavo, visą tą situaciją, tai, kad jis lytiškai su ja santykiavo <...> Norėjo seniai pasakyti, tėčiui buvo sakius, kad pasakys mamai. Jis atsakė, kad ja nieks netikės ir ji neatsakė už jo veiksmus, nes nežinojo ką jis jai gali padaryti. Visus kartus tėtis lytiškai santykiavo su ja blaivas. <...> Neatsimena, bet dažnai sakydavo, kad jeigu jam neduos, jis jos neišleis į lauką, kiek kartų jam nedavė, tiek kartų tai sakydavo, o kiek kartų - neatsimena. Ne visą laiko grasindavo, kai per prievartą jis ją pasiima jis jai nieko nesako, o jei nepasiima, tai sakydavo, kad į lauką neleis. Su grasinimais buvo 4-5 kartai, o be grasinimų santykių buvo daugiau, daugiau negu 5. Apie braškiavimą, buvo vasara, buvo susitarę, kad lygtai (duomenys neskelbtini) ar prie (duomenys neskelbtini) leido braškių prisiskinti. Jis ją pasiėmė prisiskinti braškių, su juo važiavo, sustojo prie užtvankos kažkokios. Sustojus ir vėl prie to pačio, jis pradėjo lįsti prie jos, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), išvažiavus nuo užtvankos, jis paskambino žmogui kur randasi braškėsi, prisiskynė. Prie upelio kai sustojo, tėtis pradėjo prie jos lįsti, pradėjo liesti papus, užpakalį, viską savo pirštais čiupinėti. Paskui patį galą nuėjo, ji sėdėjo priekyje, jis priėjęs prie jos pasakė, kad eitų į galą. Jam atsakė ne, ne. Jis numovė jai kelnes ir pradėjo kišti savo pimpaliuką, neįkišo, paskui atsisėdo priekyje, jis pasakė, kad reikia paskambinti tam vyrui. Jis jai įkišo savo pimpaliuką <...> Jis po lytinių santykių apsimesdavo tiesiog, kad nieko nebūdavo, sakydavo su kuo čia susirašinėji. Vieną kartą jai nupirko sidro bonkutę, daugiau nieko nepirkęs <...> (1 t., b. l. 126–132 ). Tokie M. S. parodymai yra gana nuoseklūs ir informatyvūs, detalūs, o juos patvirtinta ir kita bylos rašytinė medžiaga, taip pat ir kitų asmenų parodymai.

16.2. Iš nukentėjusiosios M. S. draugės A. L., mamos J. P. ir močiutės D. P. parodymų matyti, kad iš esmės tokias pat seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir joms. Liudytoja A. L., parodė, kad yra M. S. draugė. M. 2021 pavasarį paskambino verkdama ir pasakė, kad papasakojo mamai, kad prie jos lindo tėtis, kad ją išprievartavo. Paklausus kada pasakė „Kažkada tai“. Ji sakė, kad tai buvo ne vieną kartą ir ji ne tik verkė, bet buvo susijaudinusi. <...> M. sakė, kad brolis buvo pastebėjęs, jog tėvas verždavosi pas ją į vonią, kai M. buvo vonioje. Buvo dar vienas vakaras kai M. pasakojo, jog tėvas drausdavo kalbėti telefonu su draugais, atimdavo telefoną, neišleisdavo į lauką. Iš jos pasakojimų buvo galima suprasti, kad ją išprievartavo tėvas ne vieną kartą <....> Yra ir anksčiau girdėjusi, kaip M. kalbant telefonu, tėvas užeidavo į kambarį sakydavo „turi 15 min. kalbėti, paskui aš pas tave ateisiu, arba tu ateisi pas mane“ <...> (5 t., b. l. 35–36). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde apie seksualinę prievartą M. S. buvo pasakojusi ir kitiems asmenis dar gerokai anksčiau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

16.3. Nukentėjusiosios mama J. P. apklausta apylinkės teisme paaiškino, kad R. S. jos sugyventinis, su kuriuo gyvena 18 metų ir kartu turi 3 vaikus. <...> M. yra pasakojusi, kad kai ji sugrįždavo namo girta tėvas ją mušdavo. <...>. R. S. smurtą M. atžvilgiu pavartojo, kai ji negrįžo namo, o jos ieškojo su policija, tai gavo diržu. Tuomet pagrasino tėvui, kad „tėvai kentėsi“. Vieną kartą sugrįžusi namo yra pasakiusi, „varyk tėvą iš namų“, bet kodėl neaiškino. O kai sekantį kartą sugrįžo girta, tai galėjo būti 2021m. vasario mėnesis, tai ji klaupė ant kelių ir pasakė, kad „vyk tėvą iš namų, nes jis mane užmuš, jis prie manęs lenda. <...> Atsikėlusi ryte M. papasakojo 5 atvejus, kur tėvas prie jos lindo. Kalbėjo apie įvykį, kai važiavo skinti braškių. Tėvas sustojo prie tvenkinio ir viskas įvyko mašinoje. Paklausus kodėl nieko nesakė, atsakė, kad nežino. Pasakojo apie rūsį. Tą dieną ji buvo namuose, o M. išėjo pas močiutę. R. S. ėjo mašinai dalies į (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko rūsyje, kodėl M. ėjo į rūsį nežino. Kodėl M. nieko jai nepasakojo, tai pastaroji atsakė, kad tėvas duodavo pinigų, išleisdavo į lauką pas draugus <...> Dar ji pasakojo, kad santykiai vyko ir namuose vonioje ir lovoje, tuomet kai ji būdavo darbe, o kiti vaikai namuose. Ji skaitė R. S. rašytas žinutes, nežino kaip jas paaiškinti. Iš žinučių turinio susidarė tokia nuomonė, kad R. S. prie jos lindo. Vonios duryse yra kabliukas, kuriuo užkabinamos iš vidaus durys. Sūnus A. yra pasakojęs, kad kai M. būdavo vonioje, tai R. S. dažnai lenkdavo durų rankeną ir tikrindavo <...> (5 t., b. l. 20–22). Šie liudytojos parodymai esminėse detalėse sutampa su jos parodymais duotasi ikiteisminio tyrimo metu kai ji parodė, kad „<...> 2021 m. vasario 26 d. M. turėjo nakvoti pas jos mamą, savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. M. su savo drauge išėjo iš močiutės namų ir apie 22.00-22.30 val. grįžo kažkiek išgėrusi. <...> Grįžusi į namus su tėvu, M. priklaupė prie jos ir verkdama patylomis prašė, kad išvytų tėvą iš namų. R. tuo metu buvo koridoriuje, nežino, ar girdėjo M. žodžius. Klausiant kodėl jį išvyti iš namų, M. atsakė, kad tėvas prie jos lenda. M. ne kartą yra prašiusi išvyti tėvą iš namų, tačiau nenurodydavo konkrečios priežasties iki 2021 m. vasario 26 d.<...> M. papasakojo, kad tėvas prie jos lenda, priekabiauja, siunčia žinutes, grasina, kad pasakys jai, ką jis daro, grasino, kad įtikins ją, jog M. jai viską meluoja. Paklausus, ar duktė turi kokių įrodymų dėl žinučių, M. sakė turi jas išsisaugojusi telefone. Sekmadienį M. parsinešė savo telefoną iš draugės, telefone ji pamatė R. siųstas žinutes dukrai. Žinutėse perskaitė, kaip R. siūlo M. pinigus, grasina neišleisti į lauką, neduoti pinigų ,,ant kebabų“, dukrai maudantis prašė atkabinti vonios duris, buvo žinučių, kuriose R. kvietė M. ateiti, jai atsisakius, vadino ją tingine, jei ji neateis – jis ateis, R. rašė, kad „tu gali gulėt, aš nelaužysiu rankų“. Pagal žinučių turinį ji suprato, kad tai jos sugyventinio siųstos žinutės, nes panašias žinutes jis siųsdavo ir jai. Pamačiusi šias žinutes ji pradėjo klausinėti M., kas čia vyksta, ir dukra jai papasakojo, kad viskas tęsiasi apie metus laiko, kad tėvas „ne vieną kartą buvo įkišęs“, t. y. ji su tėvu lytiškai santykiavo ne mažiau kaip šešis kartus. Vieną kartą lytiškai santykiavo jų buto rūsyje. Apie rūsį M. pasakojo, kad tą dieną ji ruošėsi eiti pas močiutę, o tėvas į statybinių medžiagų parduotuvę. Pati buvo namie ir prisimena šitą atvejį. R. pasisiūlė M. eiti kartu, nes pakeliui ir jie kartu išėjo. Po to, M. pasakojimu, R. siūlė užsukti į rūsį, neva jam reikėjo kažką pasiimti, o nuėjus – lytiškai santykiavo, tačiau kokiu būdu – nesakė. Šis atvejis buvo 2020 m. vasarą, kuomet vaikams nereikėjo į mokyklą, iš namų išėjo apie pietus, R. grįžo vakare, o M. liko nakvoti pas močiutę. Ne mažiau kaip du kartus R. lytiškai santykiavęs su M. jos kambaryje. Tai atvejai, kada jos nebūdavo namuose, kai ji dirbdavo naktinėje pamainoje. R. ateidavo pas M. į kambarį, paklausdavo „ar nori“, atsiguldavo pas dukrą į lovą ir atlikdavo lytinį aktą. M. sakė, kad ji ,,nedasileisdavo“, todėl atsigulęs į jos lovą R. tik liesdavo jos krūtinę, lytinius organus. Bandydavo priešintis sakydama „nenoriu“, o tėvas grasindavo, kad neišleis į lauką. Ne mažiau kaip du kartus, R. buvo užėjęs į vonią, kuomet M. maudėsi. Maudantis jis pasiprašydavo įsileisti, o įleidus pradėdavo su ja lytiškai santykiauti. Į jos klausimą, kodėl ji įsileisdavo tėvą, dukra atsakė: „jei aš jam neduosiu, jis neišleis manęs į lauką“. Tuo metu jos namuose nebūdavo. 2020 m. vasarą, tikslaus mėnesio neprisimena, pirko braškių, tačiau reikėjo patiems prisiskinti (duomenys neskelbtini), todėl M. ir R. išvažiavo jų skinti. M. pasakojo, kad tą dieną, R. sustojo kažkur prie vandens telkinio ir „įvyko visas reikalas“, t. y. jie lytiškai santykiavo. Po lytinio akto R. paskambino braškių savininkui pasitikslinti, kur tiksliau reikia atvažiuoti. Aiškiai M. prisimena tik šiuos epizodus, tačiau dukters kambaryje ir vonioje buvę ir daugiau atvejų, kurių skaičiaus ji neprisimena. Klausiant kodėl sutikdavo ir jam nesipriešindavo, kodėl nepapasakojo jai, t. y. mamai, M. atsakė, kad tėvas jai grasindavo neduoti pinigų, neišleisti į lauką, o jei papasakos jai, tai ji nepatikės dukra, jis įtikins, kad M. melagė. Dėl to M. bijojo ir tėvui nesipriešino <...>„ (1 t., b. l. 134–138). Tokie liudytojos J. P. parodymai visiškai atitinka ir pačios M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes bei teisėjų kolegijos nuomone, kitų įrodymų kontekste neginčijamai patvirtina buvusius seksualinės prievartos prieš nepilnametį asmenį faktus.

16.4. Liudytoja D. P. apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad M., būdama išgėrusi, pasakė, kad tėvas prie jos „lenda“. Po ko rodė žinutes, rašytas tėvo į jos telefoną, kur buvo R. S. rašoma: įleisk“, „ateisiu“, „aš tau rankų nelaušiu“.<...> Be to anūkas A. yra pasakojęs, kad tėvas pastoviai braudavosi į vonią, kai M. maudydavosi. <...> Kai dukra parašė pareiškimą policijai, tai M. klausiau ar taip tikrai buvo, tai ji pasakė, kad „jo“.<...> M. yra sakiusi, kad tėvo yra mušama, kad buvo ne prirakintas prie radiatoriaus (5 t., b. l. 30–32). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymus liudytoja juos patvirtino ir parodė, kad dukra pasakojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. lindimo prie M. Šia tema ji susirašinėjo su anūke, netikėjo, kad gali taip būti. M. pasidalino susirašinėjimų su tėvu vaizdas, kurie pateikti policijai. Pamačiusi žinutes, kad R. siūlosi eiti į vonią nuplauti M. nugarą, ji susirašė su R. ,,M.“ programoje. Klausė, kodėl lindo pas M. į vonią mergaitei plauti nugarą, kad tai turi daryti mama, R. atrašė, kad čia nieko tokio.<...> M. pasakė tik tiek, kad ,,jis žino ir aš žinau ką darė“, daugiau detalių nepasakojo, o ji neklausinėjo. <...>Dėl M. elgesio pastebėjo tik tiek, kad paskutiniais metais ji pasidarė uždaresnė, mažiau bendraujanti. 2021 m. kovo 14 d. anūkas A. buvo pas ją atėjęs ir pasakojo, kad M. grįžus vėlai į namus, R. norėdamas ją nubausti, kažkur prirakino su antrankiais. Prieš tai, M. yra pasakojusi, kad jai parėjus vėlai namo ar tai kažką padarius, tėvas R. su diržu sudavė jai per nugarą, dėl ko trūko net oda. <...> Apie tai, kad M. buvo prirakinta, kad R. ją mušė su diržu, patvirtino ir dukra J. po to, kai buvo pradėtas šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 160–163). Taigi, ir šios liudytojos apklausa neleidžia daryti priešingos išvados dėl R. S. veiksmų be jo kaltės, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

17. Aukščiau išdėstytų asmenų parodymų tyrinys patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės buvo nuoseklūs ir niekuo neprieštaringi, o juos netiesiogiai patvirtina liudytojų A. L., J. P. ir D. P. parodymai. Nors šios liudytojos tiesiogiai nematė apelianto nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų, tačiau jų turinys patvirtina, kad būtent nukentėjusiosios M. S. parodymai yra patikimi ir nekintantys viso proceso metu, be to detalūs dėl kiekvieno iš įvykių. Nors apelianto teigimu nukentėjusioji viską išsigalvojo kerštaudama jam, nes jis neleisdavo susitikti su draugais ir vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu kai ji neklausydavo jo ir mamos, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019 ir kt.). Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodytas esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji M. S. papasakojo ir globos namuose „U.“ psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Taigi, apelianto kaltė patvirtinta ir rašytiniais bylos įrodymais.

17.1. Iš nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad globos namuose „U.“ 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. kovo 31 d. buvo atliktas nepilnametės M. S. psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto bei teikta psichologinė pagalba. Išvadoje nurodyta, kad <...> M. S. teigė, jog atvyko dėl tėvo, nes jis ją išprievartavo ir priekabiavo („noriu, kad mano tėtis būtų kaip tėtis, o ne pedofilas“, „mano tėtis yra durnas“), daugiau spontaniškai šia tema mergina nesidalina. Kalbant apie tėvą stebimos intensyvios pykčio reakcijos. Mergina teisingai diferencijuoja atviras ir privačias kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Ji nurodė, kad jos pačios pirmoji intymi patirtis buvo su tėvu, pernai metų kovo mėnesį. Taip pat nurodo, kad palaiko intymius santykius su dabartiniu savo vaikinu. Pokalbis lytiškumo tema merginai sukelia priešiškumą nei negatyvias reakcijas – ji pradeda šaipytis iš užduodamų klausimų, skystis nuoboduliu, kalbėti pakeltu tonu. Išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą apie patiriamus emocinius išgyvenimus (vienišumą, nuoskaudas, nesaugumą, poreikį būti pripažintai), sietinus su tarpasmeninėmis patirtimis artimoje aplinkoje. Mergina kartotinai išsako apie nuoskaudas tėvo atžvilgiu dėl patirto fizinio smurto bei tėvo praeities (,,tėvas su lazda mušė, su antrankiais buvo prirakinęs“, „neleidžia eiti į kiemą“, jis broliui ir sesei leidžia, man neleidžia <...>„, „mano pirma kelionė iš namų buvo į Pataisos namus pas tėvą, kai gimiau“). M. kalbant apie tėvą stebimos intensyvios pykčio reakcijos – mergina pradeda kalbėti pakeltu tonu, gniaužyti rankas. Iš vertinimo metu surinktų duomenų kyla įtarimų, kad mergina galėjo patirti seksualinę prievartą, tačiau išsamesniam merginos būsenos įvertinimui tikslinga būtų atlikti teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę <...> (2 t., b. l. 162–164).

17.2. 2021 m. liepos 28 d. – 2021 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimą individualaus pokalbio metu M. S. apie patirtą seksualinę prievartą kalba itin nenoriai, lig tol, neutraliomis temomis kalbėjusi kiek laisviau, tiriamoji vėl užsisklendžia, stiprėja jos nerimas, pasireiškiantis per pagausėjusius kūno judesius, veide atsispinti gėdos ir pasišlykštėjimo reakcijos. „Dėl bylos kažkokios“, kyla ilgoka tylos pauzė, ,,mano tėvas žagino mane, tai mama parašė pareiškimą“, išrausta, užsidengia delnais veidą ir nutyla. Apie tiriamus tėvo veiksmus ,,mamai pasakiau senokai, gal prieš 3 mėnesius, pavasarį gal; nebeprisimenu jau“; tėvas dabar ,,gyvena kažkur (duomenys neskelbtini)“; „jis domisi labai, galėtų jis išvis nesidomėti manim“, net nusipurto, susiraukia, užsidengia veidą delnais. Rinkdamasi iš emocijų paveikslėlių, apibūdina savo savijautą: ,,neapykanta, susierzinimas, nuoskauda, pyktis, gėda, pasibjaurėjimas“. Apie tiriamus tėvo veiksmus: „žaginimas nuo 15 iki 16 metų“. Iki to laiko viskas gerai buvo. Lepino, pirkdavo viską, leisdavo daugiau nei mama. O kas paskui jam susisuko, net nežinau“. Tiriamoji nebenorinti tęsti šios temos. Ekspertizės akte nurodyta, kad apie byloje tiriamus įvykius (tariamojo R. S. veiksmus) tiriamoji kalba nenoriai, susijaudinusi, nusiminusi, disforiškos (piktai liūdnos) nuotaikos. Kyla adekvačios neigiamos emocinės reakcijos (susierzinimas, pyktis, gėda), labiau pasireiškiančios per elgesį: sukiojasi, muistosi, delbia akis, dengiasi veidą delnais, kyla ilgokos tylos pauzės. Tiriamosios pasakojimu, po byloje tiriamų įtariamojo veiksmų, palaipsniui ji vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, negrįžti į namus, jai kildavo suicidinės mintys. Toks destruktyvus tiriamosios elgesys sietinas su jos bandymais nuslopinti emocinį skausmą. Apibendrintai, stebėtos emocinės reakcijos liudija apie byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį tiriamajai: t. y. palaipsniui ryškėjo neadaptyvus, savidestrukcinis tiriamosios elgesys. Tiriamosios žodžiais, prieš tai, kai tėtis pirmą karta ją išžagino, ji jau buvo turėjusi lytinių santykiu su savo vaikinu A., todėl žinojo, kas yra laisvanoriški lytiniai santykiai ir kuo jie skiriasi nuo seksualinės prievartos. M. taip pat suprato, jog nesisaugojant galima pastoti, tačiau jos žodžiais apsisaugojimo priemonių įtariamasis nenaudodavęs: ,,Tėtis nieko nesisaugojo, jis nebaigdavo į mane, jis nueidavo į tualetą, nežinau, kur ta sperma būdavo. Jei jis jaučia, kad jau, tai išeina. Kažkada, prieš visą šitą bylą, ant patalynės biškį buvo prisperminęs“. Tiriamoji paaiškina, jog tai, ką jai darė įtariamasis, buvo prievarta: ,,Nes aš nenorėjau, o jis vis tiek lindo“. Ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgus į konkretesnį jos mąstymą, menkiau sukauptas faktines žinias ir silpną socialinį supratingumą, M. geriau supranta konkretesnius klausimus apie galimą seksualinio išnaudojimą žalą, pvz., paklausta, ką gali išgyventi mergaitės/paauglės, kai jas seksualiai išnaudoja jų tėvai, ji atsako: „Kai tėvas taip daro, tai Jėzus Marija, bijai, nori bėgti, esi blogos nuotaikos, agresyvi, bandai tuos prisiminimus į šoną padėti“. Paklausta, ar ir ji būna agresyvi, M. susigėdusi nudelbia akis ir nurausta: ,,Būna, rėkiu ant mamos, išvadinu ją visaip“. Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę, tačiau kalbėti apie tai vengia, nes jai kyla stiprūs jausmai: ji ima nervingai judėti, jos akių žvilgsnis laksto, pasišlykštėjusi ji susiraukia ir nusipurto, iš gėdos ji rausta ir delnais dangstosi veidą, iš nerimo ji stengiasi kuo greičiau viską pasakyti, kad nebereikėtų apie tai galvoti, jai yra sunku emociškai ištarti tokius žodžius kaip žaginimas ar išprievartavimas. Iš M. atsakymų ekspertei: „Tėvas yra kaltinamas, kad mane žagino. Man buvo apie 15 metų, kai jis taip pradėjo elgtis. Jis pradėjo žinutes rašyti, kad ten ateinu į vonią, ar apsiskutus (nustoja kalbėti, nudelbia akis). Ateidavo į kambarį, sakydavo, ar nori ten. Jis nerašydavo tiksliai, bet klausdavo, ar nori, per žinutę rašydavo, ar švelniai, ar grubiai. Aš supratau, kad jis nori lytinių santykių, nes dar prieš žinutes jis prie manęs jau lindo. Pvz., plaunu indus, jis ateina, tai prie šiknos, tai prie papo lenda. Sakau jam nelįsk, jis sako tai aš biškį. Bijojau mamai sakyti, nes po to, kai jau pasakiau, jis ten pradėjo sakyti, ką tu ten padarei, tu šeimą sugriovei. Pradėjo jis prie manęs lįsti, kai man buvo apie 15 metų. Kai rašydavo, ar nori, aš bandydavau ,,mazint“, kad nenoriu, kad ranką skauda, tai jis rašė tada, kad rankos nenaudos. Aš kartais nebežinodavau, kaip „nusimazint“, nes jis tiesiog ateidavo į mano kambarį. Pirmas kartas (kuomet žagino) buvo pas mane kambary. Aš žiūrėjau „(duomenys neskelbtini)“, jis atėjo, liesti pradėjo už šiknos, kojų, klausia, ar noriu. Klausiu, ko noriu. Aš gulėjau ant nugaros, jis išskėtė mano kojas. Man nebuvo tada pirmieji (lytiniai santykiai), anksčiau jų turėjau su draugu A., nebuvo daug laiko praėję. Kai tėvas taip elgėsi pirmą kartą, aš norėjau greičiau mamai pasakyti, bet bijojau, nes galvojau, kad bus amen. Jis man grasino, kad neleis pas draugus. Kai jam sakydavau, kad mamai pasakysiu, tai jis sakydavo, ką tu jai pasakyti, netikės tavimi. Kai pasakiau mamai, tai jis grasino, kad pasigausiu, snukį apdaužysiu ar kažką. Jam net apribojimai yra. Pamenu, kad dėl jo elgesio naktimis verkdavau. Aš jam nieko negalėdavau pasakyti, jam tai reiškė nulį, nes jis nesustodavo. Aš jam tiesiog sakydavau ne, bet jis vis tiek tai daro, sako tu tik palauk, ir aš nieko negaliu padaryti. Aš bijojau jo, nes jis žiaurus. Jis mušdavo. Aš prisidirbdavau. Vieną kartą su draugais buvau, grįžau kitą dieną, tai jis prirakino mane su antrankiais prie lovos, diržu yra mušęs. O kaip man jį sustabdyti? Jis tada (kumščiu daužia sau į delną), jis staugdavo, Dieve, negaliu (susijaudina). Jis sakydavo, kad į lauka neisi, pas draugus neisi, jei pasakysi mamai, arba jei aš jam neduodavau. Jis mane žagino kelis kartus vonioj, sklepe, buvo vienas kartas, ėjau tada pas močiutę, jis ėjo kartu, sako einam, padėsi išnešti ir prasidėjo. Mano kambary dar buvo daug kartų. Nežinau, kiek iš viso - gal daugiau nei 10 kartų. Vonioje gal du kartus buvo. Aš užsikabindavau duris, bet kartą buvo išlaužta, kur yra užraktas, jis įeidavo ir pradeda liesti, pamenu, vonioj turėjau muilo burbulų. Jis tada liečia lytinius organus. Klausia ar nori, sakau, kad ne. Pamenu, jis man rašė atkabink, sakau ne, jis tada rašo, kad gal į lauką nenori, tada atrakinau. Vonioje jis mane žagindavo taip, kad aš stovėdavau, o jis pasilenkti man liepdavo. Dar buvo (žaginimas), kai turėjom važiuoti pas kažkokį vyrą braškių: sustojom prie ežero, tada jis lindo ir vėl tas pats buvo kelnes nusimovė, sako eik į mašinos galą. Prieš važiuojant braškių sakau jam brolį pasiimk, jis sako važiuojam, ką čia veiksi. Jis lįsdavo prie manęs tada, kai mama dirbdavo. Būdavo, kad lįsdavo kas savaitę. Jis ateidavo į kambarį ir sako ar nori, kad švelniai pamasažuočiau (lytinius jos organus). Negalėjau jam pasakyti ne (nudelbia akis ir tyli). Vieną kartą aš miegojau jis atėjo, ir tada aš pajaučiau kažką šalto - ten buvo vibratorius. Aš apsimečiau, kad miegu, nes mane nervuoja, kad nieko jam negalėjau pasakyti, jis nesiklauso“. Ekspertizės akte konstatuota, kad nagrinėjamų įvykių metu M. S. suprato su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį (kas tai yra) bei turėjo bendrų (nors ir paviršutiniškų) žinių apie jų reikšmę (pavojingumą, žalingas pasekmes). Nors M. S. ir bandė priešintis įtariamajam (sakydavo jam ne arba bandydavo išsisukti, pvz., sakydavo, kad skauda ranką), tačiau ji negalėjo jam pasipriešinti aktyviau, nes jis yra jos tėtis, nuo kurio ji buvo priklausoma. Taip pat, jos žodžiais, nepaklususi ji sulaukdavo grasinimų, kad ji negalės susitikti su draugais, bei gąsdinimų, jog ja netikės. M. S. sunkumą aktyviai priešintis įtariamajam (savalaikiai atsiskleisti mamai, kreiptis į teisėsaugą ir pan.) palaikė ir baimė įtariamajam (jos žodžiais, jis būdavęs agresyvus, už netinkamą elgesį taikydavęs fizines bausmes). Tęsiantis galimam seksualiniam išnaudojimui, M. S. darėsi vis sunkiau tai ištverti, todėl apie įtariamojo elgesį ji galiausiai pasisakė mamai. M. S. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Ekspertizės metu M. S. pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Jos parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, tačiau juos duoti M. S. yra emociškai sunku, nes galimai seksualiai ją išnaudojęs asmuo yra jos tėtis. M. S. parodymų apie galimą seksualinį jos išnaudojimą realistiškumą ypatingai sustiprina emocinė jos būsena, kuomet ji kalba apie tėčiui pareikštus įtarimus: ji susijaudina, įsitempia, gėdijasi ir šlykštisi. Nenustatyta, jog M. S. parodymai nebūtų paremti realia jos patirtimi. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad mąstymo sutrikimų, dėl kurių M. S. negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jai nenustatyta, ji skiria vaizduotės turinį nuo realios patirties, nėra linkusi fantazuoti. M. S. šiuo metu konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas (F92.0). Šio sutrikimo išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais įtariamojo R. S. veiksmais nėra galimybių, tačiau išgyventa emocinė įtampa bei fizinis skausmas byloje tiriamų įvykių metu M. S. veikė traumuojančiai ir vis stipriau trikdė jos psichikos būklę, t. y. vis labiau ryškėjo tiriamosios savidestrukcinis elgesys. Pažymėtina, kad tiriami įtariamojo R. S. veiksmai turėjo ir turės ateityje reikšmingos įtakos jos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai. (3 t., b. l. 74–86).

19. Apeliantas skunde akcentuoja, kad nukentėjusiosios planą apkalbėti tėvą iš keršto patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji, gavusi pranešimą apie apskųstą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį, pasakė, kad „ <...> tai į mano planą neįeina“ ir tai girdėjo multidimensinio šeimos centro atstovė, tuo metu buvusi nukentėjusiosios namuose. Siekiant panaikinti bet kokias abejones ir išsamiai ištirti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta minėto centro specialistė I. Ž., kuri dirbo su nepilnamete nukentėjusiąja, tačiau liudytoja negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusioji pasakė, kad „tai į mano planą neįeina“. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja I. Ž. nurodė, kad „ ji yra ,,(duomenys neskelbtini)“ projekto specialistė ir dirbo su M. S. ir jos mama J. P. nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2022 m. gegužės mėnesio vidurio. <...> dirbo su M. ir jos mama ir kiek jos specialistei atskleidė šios bylos tiek ji ir žino. Šia tema M. labai mažai kalbėjo, vengė ji kalbėti, tiesiog buvo pats faktas seksualinės prievartos, apie tėtį ji vengė kalbėti. Specialistė iš M. nepastebėjo ketinimų apkalbėti tėvą, nes ji vengė kalbėti iš vis apie jį tėvą dėl patirtos skriaudos, tiesiog jai sunku buvo kalbėti. Kalbos apie kažkokį sukurptą planą nebuvo. Specialistės nebuvo namuose kai gavo pranešimą apie apeliacinį skundą. Nukentėjusioji su mama jau žinojo apie apeliacinį procesą ir jos tik apie tai kalbėjosi. M. sureagavo neigiamai, nes visą laiką kol bendravo, ji laukė pabaigos, tiesiog kad tai baigtųsi ir kadangi buvo gauta apeliacija tai dar nesibaigė, kad vėl viskas iš naujo. M. ar ką sakė, ar ji ką išreiškė sunku dabar atsiminti, nes tai buvo gegužės mėnuo, bet tikrai būčiau atsiminusi jeigu būtų sakiusi, kad mano planas ar kažkas, tiesiog tokių dalykų nebuvo išreikšta, ji tiesiog išreiškė nemalonias emocijas. Pati mama pirmo susitikimo metu įvardino prie vaiko, kad vyksta tokia byla dėl seksualinės prievartos prieš jos dukrą, kad ji pati parašė pareiškimą ir jos dukrai jai išsakė šiuos dalykus, pati kreipėsi į teismą atstovaudama savo vaiką. Specialistė kalbėjo ir su mergaite, ir po vieną ir kartu, tai mergaitė patvirtino, kad tai buvo.“ Taigi, minėtų liudytojos parodymų turinys nepatvirtina apelianto iškeltos versijos, kad aplinkybės dėl seksualinio išnaudojimo ir žaginimo tebuvo M. S. išgalvoti atvejai ar dukros kerštas. Teisėjų kolegija, byloje nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių M. S. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. S., duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma R. S., J. P. ir M. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. balandžio 10 d., tačiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo užfiksuota, tame tarpe ir duomenų, kad nukentėjusioji bando nepagrįstai apkalbėti apeliantą ar yra veikiama kitų asmenų įtakos apkalbėti R. S. dėl seksualinio prievartavimo ir žaginimo (3 t., b. l. 105–120,123–140, 141–159).

20. Nukentėjusiosios M. S. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios bei R. S. užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis teksto žinutėmis telefonu, iš kurių matyti, kad R. S. rašo žinutes nukentėjusiajai M. siūlydamas „užsidirbti“, jeigu ji sutiks su jo pasiūlymu santykiauti (2 t., b. l. 50–52, 61), taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad nukentėjusioji yra turėjusi lytinių santykių (3 t., b. l. 90–91) bei UAB ,,M.“ pateikti J. P. 2020 m. darbo grafikai, kurie patvirtina, kad nepilnametės nukentėjusiosios mama dirbo pamainomis, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad namuose vykę prievartiniai lytiniai santykiai buvo tuomet, kai J. P. nebuvo namuose (2 t., b. l. 123, 124, 128). Nors apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi telefonų išklotinėmis, žinutėmis ir susirašinėjimais, kurie nėra informatyvūs ir iš jų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje požymių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nurodomomis telefonų išklotinėmis, žinutėmis ir susirašinėjimais tarp nukentėjusiosios ir R. S., bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ekspertizės ir specialisto išvadomis, psichologinio įvertinimo duomenimis, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje byloje surinkti įrodymai vertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, bei padarytos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę.

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. taip pat prašo skirti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, motyvuojant tuo, kad jis nuo proceso pradžios pripažino šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gailisi dėl tokio savo elgesio, tačiau kitaip su dukra nebegalėjo susitvarkyti dėl jos netinkamo elgesio.