- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-22-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06699-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.2.2.2.4Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa (BPK 186 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 10 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK140 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 4 d. – 2020 m. lapkričio 6 d. veika) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pridedant dalį švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskiriant už šias veikas subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės paskirtos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskiriant galutinę subendrintą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 4 d. 14.05 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 13.22 val. (viena para).
Iš R. S. priteista 488,42 eurai proceso išlaidų susijusių su nukentėjusios atstovavimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2020 m. sausio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė savo dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus į nugaros sritį, tokiu būdu sukeldamas M. S. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. 4 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė savo dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą į nugaros sritį, tokiu būdu sukeldamas M. S. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. Be to, jis nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametį asmenį, o būtent laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. vidurio iki 2021 m. vasario 26 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas savo nepilnametės dukters M. S., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu bei panaudodamas psichologinę prievartą prieš M. S., t. y. grasindamas žodžiu, kad jei nesutiks geranoriškai lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti jo lytinę aistrą, tai neduos pinigų, neišleis į kiemą, neišleis pas draugus, taip atimdamas galimybę priešintis, prieš nukentėjusiosios M. S. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. rankomis lietė M. S. krūtinę, kišo savo pirštus į M. S. makštį ir ne mažiau kaip tris kartus lytiškai santykiavo su M. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, įvedęs savo lytinį organą į M. S. makštį, lytiškai santykiavo su M. S. prieš jos valią, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje „C. T. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiosios M. S. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. rankomis lietė M. S. krūtinę, sėdmenis, kišo savo pirštus į M. S. makštį, po to, įvedęs savo lytinį organą į M. S. makštį, lytiškai santykiavo su M. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiosios M. S. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą kišo į M. S. makštį ir tokiu būdu seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametę M. S.
Šiais veiksmais R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors R. S. savo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje padarymo, neigė, tačiau jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikų įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir visų šių aplinkybių pagrindu paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei 5 dalies 2 punkto pagrindu.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir išteisinti jį dalyje dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje padarymo, nes jo veiksmuose nėra šių nusikaltimų sudėties, o dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
5.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį. Jo teigimu apylinkės teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nepateikė įtikinamų ir neprieštaringų motyvų dėl veikų kvalifikavimo ir pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Kaltininko kaltė, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nėra preziumuojama ir privalo būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis turi nekelti jokių abejonių.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad apeliantas dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, savo kaltės neginčijo ir pripažino savo nepilnametės dukros atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, t. y. sudavęs jai diržu. Gailisi dėl tokio savo elgesio, tačiau kitaip su dukra nebegalėjo susitvarkyti dėl jos netinkamo elgesio. Dukra ne kartą yra dingusi iš namų, susidėjusi su bloga kompanija, vartojo alkoholį ir negrįždavo naktimis namo. Ne kartą kreipėsi ir į policiją dėl dukros paieškos ir ji būdavo randama kitame rajone, neblaivi. Byloje yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
5.3. Skunde teigiama, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje padarymo, apeliantas viso proceso metu neigė savo kaltę. Jis niekada seksualiai neprievartavo ir nežagino savo dukros, tokie jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tėra kerštas tėvui, nes jis yra vartojęs fizinį smurtą jos atžvilgiu. Apie tai, kad ketina atkeršyti dukra jam yra minėjusi ne kartą. Jo paties iniciatyva dukros mama J. P. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apelianto atžvilgiu, nes norėjo, kad policija viską ištirtų, patikrintų dukros žodžius, nes yra tikras, kad tai tėra melas. Dukra jau seniai gyveno aktyvų lytinį gyvenimą ir dėl to jis taip pat ant jos labai pyko.
5.4. Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas rėmėsi telefonų išklotinėmis, žinutėmis ir susirašinėjimais, tačiau jie nėra informatyvūs ir iš jų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad R. S. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje požymių. Pažymėtina, kad buvo apklaustas ne vienas ir nukentėjusiajai artimas liudytojas. Liudytoja A. L. patvirtino, kad M. S. nuolatos vartojo alkoholį, narkotikus, yra susidėjusi su bloga kompanija, agresyvi ir grubi. Patvirtino, kad M. S. turėjo draugą Arną, su kuriuo lytiškai santykiavo ir savo namuose. Dukros mama J. P. taip pat patvirtino, kad su dukra nesusikalbėdavo, ji buvo nepaklusni, grįždavo į namus išgėrusi, R. S. niekada jos nemušė be reikalo. Ne kartą yra girdėjusi, kaip dukra minėjo tėvui, kad jis kentės. M. S. niekada jai nėra sakiusi, kad tėvas ją seksualiai prievartauja ar žagina, ji to neįtarė. Liudytoja D. P. (nukentėjusiosios močiutė) taip pat nurodė, kad anūkė ne kartą pas ją yra atėjusi girta, bet nei karto nėra sakiusi, kad tėvas ją prievartauja.
5.5. Skunde teigiama, kad nuteistojo versiją, jog jis neprievartavo ir nežagino savo dukros, patvirtina ir iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta medžiaga, kad M. S. elgesys į blogąją pusę pasikeitė gerokai anksčiau nei kaltinime nurodytas laikotarpis, kada galimai nukentėjusioji buvo prievartaujama ir žaginama. 2020 m. sausio 10 d. gautas pranešimas policijoje apie agresyvų M. S. elgesį galimai pavartojus narkotinių medžiagų, ji kabinėjosi prie praeivių, agresyviai elgėsi, buvo pristatyta į policijos komisariatą kur jai nustatytas 0,75 promilių neblaivumas. Taigi, iš esmės apylinkės teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Remiantis teismų praktika, draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir juos pagrindžiančius argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nuteistojo R. S. apeliacinio skundo, jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo jo atžvilgiu dėl minėtų nusikalstamų veikų priimti išteisinamąjį nuosprendį.
8. Nagrinėjamu atveju R. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas, pripažindamas, kad R. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, taip pat prašoma paskirti švelnesnes bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl bylos įrodymų vertinimo ir R. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį
9. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. nuteistas ir už tai, kad seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametį asmenį – savo nepilnametę dukrą M. S.. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismo nuosprendis iš esmės yra grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra duoti iš keršto.
10. Sprendžiant klausimą dėl apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus, turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018).
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad naikinti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, buvo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, bei aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju tiki būtent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo nagrinėjant bylą teisme pateikiama įvykių versija. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl R. S. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje.
12. Nuteistasis R. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nukentėjusiosios nepilnametės M. S. išžaginimo ir prievartavimo neigė, nurodė, kad tai nukentėjusioji išsigalvojo vedama keršto. Nuteistasis pripažino, kad M. S. buvo taikomos įvairios bausmės, t. y. neleisdavo išeiti į lauką ir susitikti su draugais, buvo atimamas telefonas, parfumerija, buvo vartojamas ir fizinis smurtas (mušama su diržu), buvo prirakinta prie radiatoriaus antrankiais. Jis taip pat neneigė, kad 2020 metų vasarą važiavo su M. skinti braškių, tačiau buvo sustojęs tik trumpam, nes skambino asmeniui, pas kurį vyko braškių, jokių lytinių santykių nebuvo. 2021 m. sausio-vasario mėnesiais buvo išėjęs kartu su M.. ji ėjo pas močiutę, o jis pas meistrą, pakeliui užsuko į rūsį pasiimti dalies automobiliui, bet nepamena ar M. ėjo su juo į rūsį. Neigė, kad yra ėjęs pas M. S. į vonią, tik patikrindavo duris, ar yra kas vonioje, jeigu dega šviesa, kad taupytų elektros energiją ar be priežasties neleistų vandens. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo teisme duotus parodymus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendė, kad vadovautis nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir laikyti juos patikimai paneigiančiais nuteistojo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nėra pagrindo, nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka.
13. Nuteistajam R. S. inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios M. S., liudytojų A. L., J. P., D. P. parodymai, apžiūros protokolai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), globos namų „U.“ nepilnametės M. S., galimai nukentėjusios nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, 2021 m. kovo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios M. S. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių.
14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.
15. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tuo tarpu BK 149 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas išžagino nepilnametį.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vienu pagrindinių R. S. kaltės įrodymų pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios nepilnametės M. S. parodymus, kuriuose, priešingai apelianto teiginiams, esminiai prieštaravimai nebuvo nustatyti ir kurie atitinka kitus bylos įrodymus, tarp jų iš dalies ir paties nuteistojo R. S. parodymus.
16.1. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė nukentėjusioji M. S. parodė (kalba netaisyta), kad <...> atvyko apklausai dėl to, jog tėvas prie jos priekabiavo ir santykiavo. Tai buvo pusę metų atgal, jai tuo metu buvo 15 metų – vieną kartą rūsyje, du kartus vonioje ir daugiau nei du kartus pas ją kambaryje ant lovos. Jis anksčiau parašydavo žinutę ir paklausdavo ar „nori“, tai tiesiai jis nerašydavo ko, ji negalėdavo atsisakyti ir turėdavo jam duoti. Jis norėdavo ten to, nori pasakyti savo žargonu, jis norėdavo ,,p****“ arba prašydavo švelniai pamasažuoti. Neatsimena pirmojo karto, pirmas kartas įvyko pas ją ant lovos. Jis atėjo tiesiog ir pradėjo liesti krūtinę, pradėjo lysti prie apačios ir paskui sako ,,ar švelniai, ar grubiai“. Jis pradėjo kaišioti pirštus jai, taip darė iki 5 minučių kažkur, paskui klausė ar ,,aš galiu“, pasakė jam, kad ne. Tada jis išėjo ir pasakė, kad ją atsimins. Jis buvo su kelnėm ir ,,maike“ jai atrodo. Jis lindo prie jos, mamos nebuvo namuose, buvo darbe, sesė ir brolis buvo užimti. Ji sėdėdavo namuose ir telefone būdavo įlindus, jis atėjęs lindo prie jos, ji jo bijojo ,,kaip velnias kryžiaus“. Jis ją mušdavo, dėl gėrimo buvo prirakinęs su antrankiais prie radiatoriaus, dėl to ji jo bijojo. Dar buvo jis jai su diržu praskėlęs nugarą, buvo likęs randas, dabar jo nėra, jis tiesiog ją mušdavo.<...> Tai vyko vasario 26 d., gerai nepamena, jis jai kišo ta šaltą daiktą. Ji miegojo, jis atėjo tiesiog į jos kambarį, pradėjo kaišioti, ji nesuprato kas vyksta, ji atsisėdo, pasakė ,,ką tu čia darai“, jis atsakė „pakentėk“, prašė tai nedaryti, bet jis vis tiek jį kaišiojo. Jis tiesiog jai pakaišiojo, pakaišiojo ir vėl buvo tie patys jo žodžiai ,,ar nori, kad aš įeičiau“, jam atsakė ne, tai jam sakydavo visada, bet jis jos nuomonės neklausydavo ar ji leidžia, ar ne <...>Tai buvo jos kambaryje ant lovos, yra jos kambarys, jos lova, prie jos lovos langas ir tai vyko pačioje lovoje, ji gulėjo ant šono, o jis klūpėjo ant lovos, kai užlenki kojas, nežino kaip paaiškinti. Buvo su šortais ,,Adido“ ir puikiai atsimena kur jis nuleido, paskui jis išėjo iš kambario. Ji tiesiog buvo be emocijų ir buvo telefone, ji negalėjo nieko padaryti. Rūsyje – ėjo pas močiutę, jai buvo leidžiama pas ją nakvoti ir tėtis ėjo kartu su ja. Jie sustojo prie rūsio ir jis pasakė jai, kad ,,einam kartu į rūsį“, ji suprato ko, paklausė ar nori pinigų gauti, prie rūsio buvo skalbimo mašina, nuėjo į rūsį, durų neužrakino, jis jai liepdavo tai pasilenkti, tai atsitūpti ir prasidėjo pagal jį, kad įkištų geriau. Jis kokias 5 min. kišo jai savo varpą, paskui jis jai davė pinigų, nupirko kebabą ir ji nuėjo pas močiutę. <...> Vonioje vieną kartą atsimena, ji maudėsi, mama žiūrėjo serialus, brolis žaidė, ji buvo užsikabinus kabliuku, jis jai parašė žinutę ,,atkabink duris“. Ji parašė, kad nereikia, tada jis neįėjo į vonią, o įėjo tada kai valėsi savo makiažą ir prasidėjo vėl tas pats. Tai buvo kitas kartas, ne tada kai maudėsi. Ji tada buvo ant ,,triusikų“ ir ,,liemenuko“, jis ją visaip pradėjo liesti, per ,,triusikus“ pradėjo liesti ir vėl padarė tą patį, kišo vėl.<...> Pirmai pasakė mamai. Ji grįžo, jis ją pasiėmė iš močiutės, grįžo apie 10 valandą, jis ją pasiėmė iš močiutės. Jis jai kažką sakė, bet neatsimena ką. Grįžus pasakė mamai, kad jis ją masturbavo ir pasakė mamai apie rūsį. Mama tada jo paklausė ,,ką veikei su M. rūsyje“. Mamai pasakė, kad jis su ja taip elgiasi, kitą dieną ji išėjo iš namų, mama pasiūlė atsisėsti ir pasikalbėti apie tai. Pasakė draugei A. L. apie tai, kaip tėvas su ja elgiasi. Ji klausė ,,kas buvo pas Jus“, sakė, kad tėvas išėjo iš namų. Ji paklausė ,,dėl ko“, pasakė, kad papasakojo mamai, kad jis lytiškai su ja santykiavo, visą tą situaciją, tai, kad jis lytiškai su ja santykiavo <...> Norėjo seniai pasakyti, tėčiui buvo sakius, kad pasakys mamai. Jis atsakė, kad ja nieks netikės ir ji neatsakė už jo veiksmus, nes nežinojo ką jis jai gali padaryti. Visus kartus tėtis lytiškai santykiavo su ja blaivas. <...> Neatsimena, bet dažnai sakydavo, kad jeigu jam neduos, jis jos neišleis į lauką, kiek kartų jam nedavė, tiek kartų tai sakydavo, o kiek kartų - neatsimena. Ne visą laiko grasindavo, kai per prievartą jis ją pasiima jis jai nieko nesako, o jei nepasiima, tai sakydavo, kad į lauką neleis. Su grasinimais buvo 4-5 kartai, o be grasinimų santykių buvo daugiau, daugiau negu 5. Apie braškiavimą, buvo vasara, buvo susitarę, kad lygtai (duomenys neskelbtini) ar prie (duomenys neskelbtini) leido braškių prisiskinti. Jis ją pasiėmė prisiskinti braškių, su juo važiavo, sustojo prie užtvankos kažkokios. Sustojus ir vėl prie to pačio, jis pradėjo lįsti prie jos, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), išvažiavus nuo užtvankos, jis paskambino žmogui kur randasi braškėsi, prisiskynė. Prie upelio kai sustojo, tėtis pradėjo prie jos lįsti, pradėjo liesti papus, užpakalį, viską savo pirštais čiupinėti. Paskui patį galą nuėjo, ji sėdėjo priekyje, jis priėjęs prie jos pasakė, kad eitų į galą. Jam atsakė ne, ne. Jis numovė jai kelnes ir pradėjo kišti savo pimpaliuką, neįkišo, paskui atsisėdo priekyje, jis pasakė, kad reikia paskambinti tam vyrui. Jis jai įkišo savo pimpaliuką <...> Jis po lytinių santykių apsimesdavo tiesiog, kad nieko nebūdavo, sakydavo su kuo čia susirašinėji. Vieną kartą jai nupirko sidro bonkutę, daugiau nieko nepirkęs <...> (1 t., b. l. 126–132 ). Tokie M. S. parodymai yra gana nuoseklūs ir informatyvūs, detalūs, o juos patvirtinta ir kita bylos rašytinė medžiaga, taip pat ir kitų asmenų parodymai.
16.2. Iš nukentėjusiosios M. S. draugės A. L., mamos J. P. ir močiutės D. P. parodymų matyti, kad iš esmės tokias pat seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir joms. Liudytoja A. L., parodė, kad yra M. S. draugė. M. 2021 pavasarį paskambino verkdama ir pasakė, kad papasakojo mamai, kad prie jos lindo tėtis, kad ją išprievartavo. Paklausus kada pasakė „Kažkada tai“. Ji sakė, kad tai buvo ne vieną kartą ir ji ne tik verkė, bet buvo susijaudinusi. <...> M. sakė, kad brolis buvo pastebėjęs, jog tėvas verždavosi pas ją į vonią, kai M. buvo vonioje. Buvo dar vienas vakaras kai M. pasakojo, jog tėvas drausdavo kalbėti telefonu su draugais, atimdavo telefoną, neišleisdavo į lauką. Iš jos pasakojimų buvo galima suprasti, kad ją išprievartavo tėvas ne vieną kartą <....> Yra ir anksčiau girdėjusi, kaip M. kalbant telefonu, tėvas užeidavo į kambarį sakydavo „turi 15 min. kalbėti, paskui aš pas tave ateisiu, arba tu ateisi pas mane“ <...> (5 t., b. l. 35–36). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde apie seksualinę prievartą M. S. buvo pasakojusi ir kitiems asmenis dar gerokai anksčiau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
16.3. Nukentėjusiosios mama J. P. apklausta apylinkės teisme paaiškino, kad R. S. jos sugyventinis, su kuriuo gyvena 18 metų ir kartu turi 3 vaikus. <...> M. yra pasakojusi, kad kai ji sugrįždavo namo girta tėvas ją mušdavo. <...>. R. S. smurtą M. atžvilgiu pavartojo, kai ji negrįžo namo, o jos ieškojo su policija, tai gavo diržu. Tuomet pagrasino tėvui, kad „tėvai kentėsi“. Vieną kartą sugrįžusi namo yra pasakiusi, „varyk tėvą iš namų“, bet kodėl neaiškino. O kai sekantį kartą sugrįžo girta, tai galėjo būti 2021m. vasario mėnesis, tai ji klaupė ant kelių ir pasakė, kad „vyk tėvą iš namų, nes jis mane užmuš, jis prie manęs lenda. <...> Atsikėlusi ryte M. papasakojo 5 atvejus, kur tėvas prie jos lindo. Kalbėjo apie įvykį, kai važiavo skinti braškių. Tėvas sustojo prie tvenkinio ir viskas įvyko mašinoje. Paklausus kodėl nieko nesakė, atsakė, kad nežino. Pasakojo apie rūsį. Tą dieną ji buvo namuose, o M. išėjo pas močiutę. R. S. ėjo mašinai dalies į (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko rūsyje, kodėl M. ėjo į rūsį nežino. Kodėl M. nieko jai nepasakojo, tai pastaroji atsakė, kad tėvas duodavo pinigų, išleisdavo į lauką pas draugus <...> Dar ji pasakojo, kad santykiai vyko ir namuose vonioje ir lovoje, tuomet kai ji būdavo darbe, o kiti vaikai namuose. Ji skaitė R. S. rašytas žinutes, nežino kaip jas paaiškinti. Iš žinučių turinio susidarė tokia nuomonė, kad R. S. prie jos lindo. Vonios duryse yra kabliukas, kuriuo užkabinamos iš vidaus durys. Sūnus A. yra pasakojęs, kad kai M. būdavo vonioje, tai R. S. dažnai lenkdavo durų rankeną ir tikrindavo <...> (5 t., b. l. 20–22). Šie liudytojos parodymai esminėse detalėse sutampa su jos parodymais duotasi ikiteisminio tyrimo metu kai ji parodė, kad „<...> 2021 m. vasario 26 d. M. turėjo nakvoti pas jos mamą, savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. M. su savo drauge išėjo iš močiutės namų ir apie 22.00-22.30 val. grįžo kažkiek išgėrusi. <...> Grįžusi į namus su tėvu, M. priklaupė prie jos ir verkdama patylomis prašė, kad išvytų tėvą iš namų. R. tuo metu buvo koridoriuje, nežino, ar girdėjo M. žodžius. Klausiant kodėl jį išvyti iš namų, M. atsakė, kad tėvas prie jos lenda. M. ne kartą yra prašiusi išvyti tėvą iš namų, tačiau nenurodydavo konkrečios priežasties iki 2021 m. vasario 26 d.<...> M. papasakojo, kad tėvas prie jos lenda, priekabiauja, siunčia žinutes, grasina, kad pasakys jai, ką jis daro, grasino, kad įtikins ją, jog M. jai viską meluoja. Paklausus, ar duktė turi kokių įrodymų dėl žinučių, M. sakė turi jas išsisaugojusi telefone. Sekmadienį M. parsinešė savo telefoną iš draugės, telefone ji pamatė R. siųstas žinutes dukrai. Žinutėse perskaitė, kaip R. siūlo M. pinigus, grasina neišleisti į lauką, neduoti pinigų ,,ant kebabų“, dukrai maudantis prašė atkabinti vonios duris, buvo žinučių, kuriose R. kvietė M. ateiti, jai atsisakius, vadino ją tingine, jei ji neateis – jis ateis, R. rašė, kad „tu gali gulėt, aš nelaužysiu rankų“. Pagal žinučių turinį ji suprato, kad tai jos sugyventinio siųstos žinutės, nes panašias žinutes jis siųsdavo ir jai. Pamačiusi šias žinutes ji pradėjo klausinėti M., kas čia vyksta, ir dukra jai papasakojo, kad viskas tęsiasi apie metus laiko, kad tėvas „ne vieną kartą buvo įkišęs“, t. y. ji su tėvu lytiškai santykiavo ne mažiau kaip šešis kartus. Vieną kartą lytiškai santykiavo jų buto rūsyje. Apie rūsį M. pasakojo, kad tą dieną ji ruošėsi eiti pas močiutę, o tėvas į statybinių medžiagų parduotuvę. Pati buvo namie ir prisimena šitą atvejį. R. pasisiūlė M. eiti kartu, nes pakeliui ir jie kartu išėjo. Po to, M. pasakojimu, R. siūlė užsukti į rūsį, neva jam reikėjo kažką pasiimti, o nuėjus – lytiškai santykiavo, tačiau kokiu būdu – nesakė. Šis atvejis buvo 2020 m. vasarą, kuomet vaikams nereikėjo į mokyklą, iš namų išėjo apie pietus, R. grįžo vakare, o M. liko nakvoti pas močiutę. Ne mažiau kaip du kartus R. lytiškai santykiavęs su M. jos kambaryje. Tai atvejai, kada jos nebūdavo namuose, kai ji dirbdavo naktinėje pamainoje. R. ateidavo pas M. į kambarį, paklausdavo „ar nori“, atsiguldavo pas dukrą į lovą ir atlikdavo lytinį aktą. M. sakė, kad ji ,,nedasileisdavo“, todėl atsigulęs į jos lovą R. tik liesdavo jos krūtinę, lytinius organus. Bandydavo priešintis sakydama „nenoriu“, o tėvas grasindavo, kad neišleis į lauką. Ne mažiau kaip du kartus, R. buvo užėjęs į vonią, kuomet M. maudėsi. Maudantis jis pasiprašydavo įsileisti, o įleidus pradėdavo su ja lytiškai santykiauti. Į jos klausimą, kodėl ji įsileisdavo tėvą, dukra atsakė: „jei aš jam neduosiu, jis neišleis manęs į lauką“. Tuo metu jos namuose nebūdavo. 2020 m. vasarą, tikslaus mėnesio neprisimena, pirko braškių, tačiau reikėjo patiems prisiskinti (duomenys neskelbtini), todėl M. ir R. išvažiavo jų skinti. M. pasakojo, kad tą dieną, R. sustojo kažkur prie vandens telkinio ir „įvyko visas reikalas“, t. y. jie lytiškai santykiavo. Po lytinio akto R. paskambino braškių savininkui pasitikslinti, kur tiksliau reikia atvažiuoti. Aiškiai M. prisimena tik šiuos epizodus, tačiau dukters kambaryje ir vonioje buvę ir daugiau atvejų, kurių skaičiaus ji neprisimena. Klausiant kodėl sutikdavo ir jam nesipriešindavo, kodėl nepapasakojo jai, t. y. mamai, M. atsakė, kad tėvas jai grasindavo neduoti pinigų, neišleisti į lauką, o jei papasakos jai, tai ji nepatikės dukra, jis įtikins, kad M. melagė. Dėl to M. bijojo ir tėvui nesipriešino <...>„ (1 t., b. l. 134–138). Tokie liudytojos J. P. parodymai visiškai atitinka ir pačios M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes bei teisėjų kolegijos nuomone, kitų įrodymų kontekste neginčijamai patvirtina buvusius seksualinės prievartos prieš nepilnametį asmenį faktus.
16.4. Liudytoja D. P. apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad M., būdama išgėrusi, pasakė, kad tėvas prie jos „lenda“. Po ko rodė žinutes, rašytas tėvo į jos telefoną, kur buvo R. S. rašoma: įleisk“, „ateisiu“, „aš tau rankų nelaušiu“.<...> Be to anūkas A. yra pasakojęs, kad tėvas pastoviai braudavosi į vonią, kai M. maudydavosi. <...> Kai dukra parašė pareiškimą policijai, tai M. klausiau ar taip tikrai buvo, tai ji pasakė, kad „jo“.<...> M. yra sakiusi, kad tėvo yra mušama, kad buvo ne prirakintas prie radiatoriaus (5 t., b. l. 30–32). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymus liudytoja juos patvirtino ir parodė, kad dukra pasakojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. lindimo prie M. Šia tema ji susirašinėjo su anūke, netikėjo, kad gali taip būti. M. pasidalino susirašinėjimų su tėvu vaizdas, kurie pateikti policijai. Pamačiusi žinutes, kad R. siūlosi eiti į vonią nuplauti M. nugarą, ji susirašė su R. ,,M.“ programoje. Klausė, kodėl lindo pas M. į vonią mergaitei plauti nugarą, kad tai turi daryti mama, R. atrašė, kad čia nieko tokio.<...> M. pasakė tik tiek, kad ,,jis žino ir aš žinau ką darė“, daugiau detalių nepasakojo, o ji neklausinėjo. <...>Dėl M. elgesio pastebėjo tik tiek, kad paskutiniais metais ji pasidarė uždaresnė, mažiau bendraujanti. 2021 m. kovo 14 d. anūkas A. buvo pas ją atėjęs ir pasakojo, kad M. grįžus vėlai į namus, R. norėdamas ją nubausti, kažkur prirakino su antrankiais. Prieš tai, M. yra pasakojusi, kad jai parėjus vėlai namo ar tai kažką padarius, tėvas R. su diržu sudavė jai per nugarą, dėl ko trūko net oda. <...> Apie tai, kad M. buvo prirakinta, kad R. ją mušė su diržu, patvirtino ir dukra J. po to, kai buvo pradėtas šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 160–163). Taigi, ir šios liudytojos apklausa neleidžia daryti priešingos išvados dėl R. S. veiksmų be jo kaltės, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.
17. Aukščiau išdėstytų asmenų parodymų tyrinys patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės buvo nuoseklūs ir niekuo neprieštaringi, o juos netiesiogiai patvirtina liudytojų A. L., J. P. ir D. P. parodymai. Nors šios liudytojos tiesiogiai nematė apelianto nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų, tačiau jų turinys patvirtina, kad būtent nukentėjusiosios M. S. parodymai yra patikimi ir nekintantys viso proceso metu, be to detalūs dėl kiekvieno iš įvykių. Nors apelianto teigimu nukentėjusioji viską išsigalvojo kerštaudama jam, nes jis neleisdavo susitikti su draugais ir vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu kai ji neklausydavo jo ir mamos, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019 ir kt.). Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodytas esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji M. S. papasakojo ir globos namuose „U.“ psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Taigi, apelianto kaltė patvirtinta ir rašytiniais bylos įrodymais.
17.1. Iš nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad globos namuose „U.“ 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. kovo 31 d. buvo atliktas nepilnametės M. S. psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto bei teikta psichologinė pagalba. Išvadoje nurodyta, kad <...> M. S. teigė, jog atvyko dėl tėvo, nes jis ją išprievartavo ir priekabiavo („noriu, kad mano tėtis būtų kaip tėtis, o ne pedofilas“, „mano tėtis yra durnas“), daugiau spontaniškai šia tema mergina nesidalina. Kalbant apie tėvą stebimos intensyvios pykčio reakcijos. Mergina teisingai diferencijuoja atviras ir privačias kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Ji nurodė, kad jos pačios pirmoji intymi patirtis buvo su tėvu, pernai metų kovo mėnesį. Taip pat nurodo, kad palaiko intymius santykius su dabartiniu savo vaikinu. Pokalbis lytiškumo tema merginai sukelia priešiškumą nei negatyvias reakcijas – ji pradeda šaipytis iš užduodamų klausimų, skystis nuoboduliu, kalbėti pakeltu tonu. Išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą apie patiriamus emocinius išgyvenimus (vienišumą, nuoskaudas, nesaugumą, poreikį būti pripažintai), sietinus su tarpasmeninėmis patirtimis artimoje aplinkoje. Mergina kartotinai išsako apie nuoskaudas tėvo atžvilgiu dėl patirto fizinio smurto bei tėvo praeities (,,tėvas su lazda mušė, su antrankiais buvo prirakinęs“, „neleidžia eiti į kiemą“, jis broliui ir sesei leidžia, man neleidžia <...>„, „mano pirma kelionė iš namų buvo į Pataisos namus pas tėvą, kai gimiau“). M. kalbant apie tėvą stebimos intensyvios pykčio reakcijos – mergina pradeda kalbėti pakeltu tonu, gniaužyti rankas. Iš vertinimo metu surinktų duomenų kyla įtarimų, kad mergina galėjo patirti seksualinę prievartą, tačiau išsamesniam merginos būsenos įvertinimui tikslinga būtų atlikti teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę <...> (2 t., b. l. 162–164).
17.2. 2021 m. liepos 28 d. – 2021 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimą individualaus pokalbio metu M. S. apie patirtą seksualinę prievartą kalba itin nenoriai, lig tol, neutraliomis temomis kalbėjusi kiek laisviau, tiriamoji vėl užsisklendžia, stiprėja jos nerimas, pasireiškiantis per pagausėjusius kūno judesius, veide atsispinti gėdos ir pasišlykštėjimo reakcijos. „Dėl bylos kažkokios“, kyla ilgoka tylos pauzė, ,,mano tėvas žagino mane, tai mama parašė pareiškimą“, išrausta, užsidengia delnais veidą ir nutyla. Apie tiriamus tėvo veiksmus ,,mamai pasakiau senokai, gal prieš 3 mėnesius, pavasarį gal; nebeprisimenu jau“; tėvas dabar ,,gyvena kažkur (duomenys neskelbtini)“; „jis domisi labai, galėtų jis išvis nesidomėti manim“, net nusipurto, susiraukia, užsidengia veidą delnais. Rinkdamasi iš emocijų paveikslėlių, apibūdina savo savijautą: ,,neapykanta, susierzinimas, nuoskauda, pyktis, gėda, pasibjaurėjimas“. Apie tiriamus tėvo veiksmus: „žaginimas nuo 15 iki 16 metų“. Iki to laiko viskas gerai buvo. Lepino, pirkdavo viską, leisdavo daugiau nei mama. O kas paskui jam susisuko, net nežinau“. Tiriamoji nebenorinti tęsti šios temos. Ekspertizės akte nurodyta, kad apie byloje tiriamus įvykius (tariamojo R. S. veiksmus) tiriamoji kalba nenoriai, susijaudinusi, nusiminusi, disforiškos (piktai liūdnos) nuotaikos. Kyla adekvačios neigiamos emocinės reakcijos (susierzinimas, pyktis, gėda), labiau pasireiškiančios per elgesį: sukiojasi, muistosi, delbia akis, dengiasi veidą delnais, kyla ilgokos tylos pauzės. Tiriamosios pasakojimu, po byloje tiriamų įtariamojo veiksmų, palaipsniui ji vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, negrįžti į namus, jai kildavo suicidinės mintys. Toks destruktyvus tiriamosios elgesys sietinas su jos bandymais nuslopinti emocinį skausmą. Apibendrintai, stebėtos emocinės reakcijos liudija apie byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį tiriamajai: t. y. palaipsniui ryškėjo neadaptyvus, savidestrukcinis tiriamosios elgesys. Tiriamosios žodžiais, prieš tai, kai tėtis pirmą karta ją išžagino, ji jau buvo turėjusi lytinių santykiu su savo vaikinu A., todėl žinojo, kas yra laisvanoriški lytiniai santykiai ir kuo jie skiriasi nuo seksualinės prievartos. M. taip pat suprato, jog nesisaugojant galima pastoti, tačiau jos žodžiais apsisaugojimo priemonių įtariamasis nenaudodavęs: ,,Tėtis nieko nesisaugojo, jis nebaigdavo į mane, jis nueidavo į tualetą, nežinau, kur ta sperma būdavo. Jei jis jaučia, kad jau, tai išeina. Kažkada, prieš visą šitą bylą, ant patalynės biškį buvo prisperminęs“. Tiriamoji paaiškina, jog tai, ką jai darė įtariamasis, buvo prievarta: ,,Nes aš nenorėjau, o jis vis tiek lindo“. Ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgus į konkretesnį jos mąstymą, menkiau sukauptas faktines žinias ir silpną socialinį supratingumą, M. geriau supranta konkretesnius klausimus apie galimą seksualinio išnaudojimą žalą, pvz., paklausta, ką gali išgyventi mergaitės/paauglės, kai jas seksualiai išnaudoja jų tėvai, ji atsako: „Kai tėvas taip daro, tai Jėzus Marija, bijai, nori bėgti, esi blogos nuotaikos, agresyvi, bandai tuos prisiminimus į šoną padėti“. Paklausta, ar ir ji būna agresyvi, M. susigėdusi nudelbia akis ir nurausta: ,,Būna, rėkiu ant mamos, išvadinu ją visaip“. Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę, tačiau kalbėti apie tai vengia, nes jai kyla stiprūs jausmai: ji ima nervingai judėti, jos akių žvilgsnis laksto, pasišlykštėjusi ji susiraukia ir nusipurto, iš gėdos ji rausta ir delnais dangstosi veidą, iš nerimo ji stengiasi kuo greičiau viską pasakyti, kad nebereikėtų apie tai galvoti, jai yra sunku emociškai ištarti tokius žodžius kaip žaginimas ar išprievartavimas. Iš M. atsakymų ekspertei: „Tėvas yra kaltinamas, kad mane žagino. Man buvo apie 15 metų, kai jis taip pradėjo elgtis. Jis pradėjo žinutes rašyti, kad ten ateinu į vonią, ar apsiskutus (nustoja kalbėti, nudelbia akis). Ateidavo į kambarį, sakydavo, ar nori ten. Jis nerašydavo tiksliai, bet klausdavo, ar nori, per žinutę rašydavo, ar švelniai, ar grubiai. Aš supratau, kad jis nori lytinių santykių, nes dar prieš žinutes jis prie manęs jau lindo. Pvz., plaunu indus, jis ateina, tai prie šiknos, tai prie papo lenda. Sakau jam nelįsk, jis sako tai aš biškį. Bijojau mamai sakyti, nes po to, kai jau pasakiau, jis ten pradėjo sakyti, ką tu ten padarei, tu šeimą sugriovei. Pradėjo jis prie manęs lįsti, kai man buvo apie 15 metų. Kai rašydavo, ar nori, aš bandydavau ,,mazint“, kad nenoriu, kad ranką skauda, tai jis rašė tada, kad rankos nenaudos. Aš kartais nebežinodavau, kaip „nusimazint“, nes jis tiesiog ateidavo į mano kambarį. Pirmas kartas (kuomet žagino) buvo pas mane kambary. Aš žiūrėjau „(duomenys neskelbtini)“, jis atėjo, liesti pradėjo už šiknos, kojų, klausia, ar noriu. Klausiu, ko noriu. Aš gulėjau ant nugaros, jis išskėtė mano kojas. Man nebuvo tada pirmieji (lytiniai santykiai), anksčiau jų turėjau su draugu A., nebuvo daug laiko praėję. Kai tėvas taip elgėsi pirmą kartą, aš norėjau greičiau mamai pasakyti, bet bijojau, nes galvojau, kad bus amen. Jis man grasino, kad neleis pas draugus. Kai jam sakydavau, kad mamai pasakysiu, tai jis sakydavo, ką tu jai pasakyti, netikės tavimi. Kai pasakiau mamai, tai jis grasino, kad pasigausiu, snukį apdaužysiu ar kažką. Jam net apribojimai yra. Pamenu, kad dėl jo elgesio naktimis verkdavau. Aš jam nieko negalėdavau pasakyti, jam tai reiškė nulį, nes jis nesustodavo. Aš jam tiesiog sakydavau ne, bet jis vis tiek tai daro, sako tu tik palauk, ir aš nieko negaliu padaryti. Aš bijojau jo, nes jis žiaurus. Jis mušdavo. Aš prisidirbdavau. Vieną kartą su draugais buvau, grįžau kitą dieną, tai jis prirakino mane su antrankiais prie lovos, diržu yra mušęs. O kaip man jį sustabdyti? Jis tada (kumščiu daužia sau į delną), jis staugdavo, Dieve, negaliu (susijaudina). Jis sakydavo, kad į lauka neisi, pas draugus neisi, jei pasakysi mamai, arba jei aš jam neduodavau. Jis mane žagino kelis kartus vonioj, sklepe, buvo vienas kartas, ėjau tada pas močiutę, jis ėjo kartu, sako einam, padėsi išnešti ir prasidėjo. Mano kambary dar buvo daug kartų. Nežinau, kiek iš viso - gal daugiau nei 10 kartų. Vonioje gal du kartus buvo. Aš užsikabindavau duris, bet kartą buvo išlaužta, kur yra užraktas, jis įeidavo ir pradeda liesti, pamenu, vonioj turėjau muilo burbulų. Jis tada liečia lytinius organus. Klausia ar nori, sakau, kad ne. Pamenu, jis man rašė atkabink, sakau ne, jis tada rašo, kad gal į lauką nenori, tada atrakinau. Vonioje jis mane žagindavo taip, kad aš stovėdavau, o jis pasilenkti man liepdavo. Dar buvo (žaginimas), kai turėjom važiuoti pas kažkokį vyrą braškių: sustojom prie ežero, tada jis lindo ir vėl tas pats buvo kelnes nusimovė, sako eik į mašinos galą. Prieš važiuojant braškių sakau jam brolį pasiimk, jis sako važiuojam, ką čia veiksi. Jis lįsdavo prie manęs tada, kai mama dirbdavo. Būdavo, kad lįsdavo kas savaitę. Jis ateidavo į kambarį ir sako ar nori, kad švelniai pamasažuočiau (lytinius jos organus). Negalėjau jam pasakyti ne (nudelbia akis ir tyli). Vieną kartą aš miegojau jis atėjo, ir tada aš pajaučiau kažką šalto - ten buvo vibratorius. Aš apsimečiau, kad miegu, nes mane nervuoja, kad nieko jam negalėjau pasakyti, jis nesiklauso“. Ekspertizės akte konstatuota, kad nagrinėjamų įvykių metu M. S. suprato su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį (kas tai yra) bei turėjo bendrų (nors ir paviršutiniškų) žinių apie jų reikšmę (pavojingumą, žalingas pasekmes). Nors M. S. ir bandė priešintis įtariamajam (sakydavo jam ne arba bandydavo išsisukti, pvz., sakydavo, kad skauda ranką), tačiau ji negalėjo jam pasipriešinti aktyviau, nes jis yra jos tėtis, nuo kurio ji buvo priklausoma. Taip pat, jos žodžiais, nepaklususi ji sulaukdavo grasinimų, kad ji negalės susitikti su draugais, bei gąsdinimų, jog ja netikės. M. S. sunkumą aktyviai priešintis įtariamajam (savalaikiai atsiskleisti mamai, kreiptis į teisėsaugą ir pan.) palaikė ir baimė įtariamajam (jos žodžiais, jis būdavęs agresyvus, už netinkamą elgesį taikydavęs fizines bausmes). Tęsiantis galimam seksualiniam išnaudojimui, M. S. darėsi vis sunkiau tai ištverti, todėl apie įtariamojo elgesį ji galiausiai pasisakė mamai. M. S. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Ekspertizės metu M. S. pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Jos parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, tačiau juos duoti M. S. yra emociškai sunku, nes galimai seksualiai ją išnaudojęs asmuo yra jos tėtis. M. S. parodymų apie galimą seksualinį jos išnaudojimą realistiškumą ypatingai sustiprina emocinė jos būsena, kuomet ji kalba apie tėčiui pareikštus įtarimus: ji susijaudina, įsitempia, gėdijasi ir šlykštisi. Nenustatyta, jog M. S. parodymai nebūtų paremti realia jos patirtimi. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad mąstymo sutrikimų, dėl kurių M. S. negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jai nenustatyta, ji skiria vaizduotės turinį nuo realios patirties, nėra linkusi fantazuoti. M. S. šiuo metu konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas (F92.0). Šio sutrikimo išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais įtariamojo R. S. veiksmais nėra galimybių, tačiau išgyventa emocinė įtampa bei fizinis skausmas byloje tiriamų įvykių metu M. S. veikė traumuojančiai ir vis stipriau trikdė jos psichikos būklę, t. y. vis labiau ryškėjo tiriamosios savidestrukcinis elgesys. Pažymėtina, kad tiriami įtariamojo R. S. veiksmai turėjo ir turės ateityje reikšmingos įtakos jos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai. (3 t., b. l. 74–86).
18. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios M. S. parodymai apie patirtą iš R. S. seksualinę prievartą, jo atliktus veiksmus bei su tuo susijusius nukentėjusiosios išgyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu, globos namų „U.“ psichologei psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu bei ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu iš esmės nesikeitė ir buvo nuoseklūs ir detalūs. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Pažymėtina, kad ekspertizės akte papildomai atkreipiamas dėmesys ir į galimą seksualizuotą M. S. elgesį (pastangas pabrėžti savo moteriškumą, naudojant ryškų makiažą, figūrą išryškinančią aprangą), kuris taip yra vertinamas kaip vienas iš seksualinio išnaudojimo požymių.
19. Apeliantas skunde akcentuoja, kad nukentėjusiosios planą apkalbėti tėvą iš keršto patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji, gavusi pranešimą apie apskųstą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį, pasakė, kad „ <...> tai į mano planą neįeina“ ir tai girdėjo multidimensinio šeimos centro atstovė, tuo metu buvusi nukentėjusiosios namuose. Siekiant panaikinti bet kokias abejones ir išsamiai ištirti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta minėto centro specialistė I. Ž., kuri dirbo su nepilnamete nukentėjusiąja, tačiau liudytoja negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusioji pasakė, kad „tai į mano planą neįeina“. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja I. Ž. nurodė, kad „ ji yra ,,(duomenys neskelbtini)“ projekto specialistė ir dirbo su M. S. ir jos mama J. P. nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2022 m. gegužės mėnesio vidurio. <...> dirbo su M. ir jos mama ir kiek jos specialistei atskleidė šios bylos tiek ji ir žino. Šia tema M. labai mažai kalbėjo, vengė ji kalbėti, tiesiog buvo pats faktas seksualinės prievartos, apie tėtį ji vengė kalbėti. Specialistė iš M. nepastebėjo ketinimų apkalbėti tėvą, nes ji vengė kalbėti iš vis apie jį tėvą dėl patirtos skriaudos, tiesiog jai sunku buvo kalbėti. Kalbos apie kažkokį sukurptą planą nebuvo. Specialistės nebuvo namuose kai gavo pranešimą apie apeliacinį skundą. Nukentėjusioji su mama jau žinojo apie apeliacinį procesą ir jos tik apie tai kalbėjosi. M. sureagavo neigiamai, nes visą laiką kol bendravo, ji laukė pabaigos, tiesiog kad tai baigtųsi ir kadangi buvo gauta apeliacija tai dar nesibaigė, kad vėl viskas iš naujo. M. ar ką sakė, ar ji ką išreiškė sunku dabar atsiminti, nes tai buvo gegužės mėnuo, bet tikrai būčiau atsiminusi jeigu būtų sakiusi, kad mano planas ar kažkas, tiesiog tokių dalykų nebuvo išreikšta, ji tiesiog išreiškė nemalonias emocijas. Pati mama pirmo susitikimo metu įvardino prie vaiko, kad vyksta tokia byla dėl seksualinės prievartos prieš jos dukrą, kad ji pati parašė pareiškimą ir jos dukrai jai išsakė šiuos dalykus, pati kreipėsi į teismą atstovaudama savo vaiką. Specialistė kalbėjo ir su mergaite, ir po vieną ir kartu, tai mergaitė patvirtino, kad tai buvo.“ Taigi, minėtų liudytojos parodymų turinys nepatvirtina apelianto iškeltos versijos, kad aplinkybės dėl seksualinio išnaudojimo ir žaginimo tebuvo M. S. išgalvoti atvejai ar dukros kerštas. Teisėjų kolegija, byloje nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių M. S. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. S., duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma R. S., J. P. ir M. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. balandžio 10 d., tačiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo užfiksuota, tame tarpe ir duomenų, kad nukentėjusioji bando nepagrįstai apkalbėti apeliantą ar yra veikiama kitų asmenų įtakos apkalbėti R. S. dėl seksualinio prievartavimo ir žaginimo (3 t., b. l. 105–120,123–140, 141–159).
20. Nukentėjusiosios M. S. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios bei R. S. užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis teksto žinutėmis telefonu, iš kurių matyti, kad R. S. rašo žinutes nukentėjusiajai M. siūlydamas „užsidirbti“, jeigu ji sutiks su jo pasiūlymu santykiauti (2 t., b. l. 50–52, 61), taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad nukentėjusioji yra turėjusi lytinių santykių (3 t., b. l. 90–91) bei UAB ,,M.“ pateikti J. P. 2020 m. darbo grafikai, kurie patvirtina, kad nepilnametės nukentėjusiosios mama dirbo pamainomis, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad namuose vykę prievartiniai lytiniai santykiai buvo tuomet, kai J. P. nebuvo namuose (2 t., b. l. 123, 124, 128). Nors apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi telefonų išklotinėmis, žinutėmis ir susirašinėjimais, kurie nėra informatyvūs ir iš jų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje požymių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nurodomomis telefonų išklotinėmis, žinutėmis ir susirašinėjimais tarp nukentėjusiosios ir R. S., bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ekspertizės ir specialisto išvadomis, psichologinio įvertinimo duomenimis, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje byloje surinkti įrodymai vertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, bei padarytos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę.
21. Nors apeliantas apylinkės teisme neigė, kad kvietė nukentėjusiąją į rūsį ir, kad jis buvo su ja rūsyje, nurodė, kad jokių lytinių santykių su nukentėjusiąja rūsyje nebuvo, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų ji nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku išėjo iš namų kartu su tėčiu, jis ėjo į rūsį pasiimti mašinos detalės, o ji pas močiutę ir tada jie sustojo prie rūsio ir jis pasakė jai, kad einam kartu į rūsį, ji suprato ko, paklausė ar nori pinigų gauti, prie rūsio buvo skalbimo mašina, nuėjo į rūsį, durų neužrakino. Šiuos nukentėjusiosios parodymus, kad ji išėjo kartu su apeliantu, patvirtino ir nukentėjusiosios mama J. P., parodžiusi, kad minimu laiku M. S. išėjo kartu ir R. S., jis turėjo užeiti į rūsį pasiimti detalių automobiliui, o M. ėjo pas močiutę. R. S. šių aplinkybių taip pat neginčijo ir patvirtino, kad ėjo kartu su M. S. pasiimti detalės iš rūsio. Įvertinus nukentėjusiosios parodymų turinį, kai ji detaliai ir aiškiai papasakojo kokie daiktai ir kur konkrečiai yra rūsyje (skalbimo mašina, padanga), nėra pagrindo tikėti apelianto teiginiais, kad M. S. nėra buvusi rūsyje. Nukentėjusioji taip pat nuosekliai ir detaliai papasakojo kokie veiksmai su ja buvo atliekami rūsyje (jis jai liepdavo tai pasilenkti, tai atsitūpti ir prasidėjo pagal jį, kad įkištų geriau. Jis kokias 5 min. kišo jai savo varpą, paskui jis jai davė pinigų, nupirko kebabą ir ji nuėjo pas močiutę). Tai, kad nukentėjusioji tiksliai nurodė daiktus, esančius rūsyje patvirtina ir liudytojos bei nuteistojo susirašinėjimo duomenys, kad nepilnametė dukra puikiai žino, jog netoli rūsio durų stovi skalbimo mašina ir padanga (2 t., b. l. 56). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. taip pat nurodė, kad rūsio raktus R. nešiojasi su savimi. Atsarginio rūsio rakto neturi, turi tik rūsio laiptinės bendrą raktą. Todėl be R. S. niekas iš jų šeimos narių negali įeiti į jų butui priklausantį rūsį, nes tik R. S. turėjo jo raktus (1 t., b. l. 141–145). Patalpų apžiūros 2021 m. kovo 29 d. protokolo duomenimis nustatyta, kad atidarius rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), metalines duris matomas 1,248 m pločio koridorius ir betoniniai laiptai, vedantys į rūsio bendro naudojimo patalpas. Nusileidus betoniniais laiptais, dešinėje pusėje, prie laiptų matomos žalios spalvos medinės durys, priešais kurias stovi baltos spalvos skalbimo mašina, ant jos juodos spalvos automobilio padanga, baldų dalių konstrukcija <...>. Šiame patalpų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys atitinka nukentėjusiosios M. S. parodymus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad R. S. parodymai tėra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jai pagrindo tikėti nėra. Apeliantas taip pat neigė ir aplinkybes dėl nepilnametės išžaginimo vykstant skinti braškių į (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek nukentėjusioji M. S., tiek ir jos mama J. P. patvirtino, kad nukentėjusioji važiavo tik su R. S. skinti braškių. Pats apeliantas taip pat neneigė to fakto, kad vyko su dukra skinti braškių, taip pat, kad buvo sustojęs prie tvenkinio, tačiau jo teigimu tik, kad paskambintų ūkininkui pas kurį vyko. Vis dėlto, nuteistasis nesugebėjo paaiškinti kodėl skinti braškių vežėsi tik vyriausiąją dukrą, tuo tarpu nukentėjusioji nuosekliai ir detaliai viso proceso metu nurodė aplinkybes, kad vyko kartu su tėvu skinti braškių automobiliu, kad buvo sustoję prie tvenkinio, kad tėvas automobilyje tenkino savo lytinę aistrą, o po to ją išžagino. Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir apelianto teiginius, kad į vonią jis norėdavo užeiti dėl taupumo, nes vaikai leidžia daug vandens, palieka uždegtą elektros lempą, kurie iš esmės yra neįtikinami. Kaip matyti iš byloje esančio R. S. ir M. S. susirašinėjimo, nuteistasis žinutėmis prašydavo nukentėjusiosios įsileisti jį į vonios kambarį, kas rodo, kad jis žinodavo, jog nuketėjusioji ten jau yra, todėl nėra pagrindo tikėti, kad durų klebenimas ir noras užeiti į vonią buvo sąlygotas tik noro patikrinti ar nepalikta uždegta elektra ar atsuktas vandens čiaupas. Be to, kaip matyti iš liudytojų J. P. ir D. P. parodymų, nukentėjusiosios brolis A. S. ne kartą yra sakęs, kad tėvas R. S. norėdavo užeiti į vonios kambarį tik tuomet, kai jame būdavo M. S., o ne kuris kitas iš vaikų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo abejoti, kad R. S. visgi seksualiai išnaudojo ir žagino savo dukrą M. S. ir tai nebuvo dukros siekis kerštauti tėvui ar jį nepagrįstai apkalbėti. Šią išvadą sustiprina ir liudytojos J. P. parodymai, kad ji yra pastebėjusi sugyventinio seksualinio pobūdžio veiksmus vyresniosios dukros M. S. atžvilgiu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad yra pastebėjusi, jog R. lyg juokaudamas ranka trinkteldavo M. per sėdmenis, ranka per drabužius perbraukdavo M. krūtinės srityje. M. nuo tėvo tiesiog pasitraukdavo ir nueidavo. <...> Paskutinį kartą, maždaug dviejų mėnesių bėgyje, matė, kaip R. būdamas M. kambaryje ranka perbraukė M. per drabužius krūtinės srityje, o ji atsakė „nelįsk“.<...>„(1 t., b. l. 134–138). Šie parodymai atitinka ir nukentėjusiosios ekspertei nurodytas aplinkybes, kad ji suprato, jog tėvas nori lytinių santykių, nes dar prieš žinutes jis prie jos jau lindo, pvz. plaunu indus, jis ateina, tai prie šiknos, tai prie papo lenda. Sakau jam nelįsk, jis sako tai aš biški <...>„ (3 t., b. l. 74–86). Tai tik sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl nepilnametės nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Juolab, kad kaip matyti iš byloje esančių R. S. ir J. P. susirašinėjimų trumposiomis teksto žinutėmis, pats apeliantas neneigė, kad yra nukentėjusiajai ir per sėdmenis pliaukštelėjęs, ir už krūtinės juokais perbraukęs. Toks elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, nėra normalus.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios M. S. parodymais ir pagrįstai juos pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios M. S. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą pagal jos amžių, raidą buvo detalūs, logiški, realistiški, dėl esminių aplinkybių – nuoseklūs. Akivaizdu, kad nepilnametės mergaitės parodymų turinys, tiek apibūdinant nuteistojo konkrečius veiksmus jos atžvilgiu, tiek ir įvardinant konkrečias kūno vietas, pozas, atitinka būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias. Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina M. S. duotų parodymų patikimumą ir būtent šios nukentėjusiosios tiesioginiais parodymais leidžia grįsti nuteistojo R. S. kaltę. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje ištirti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusioji M. S. davė parodymus apie savo pačios išgyventas aplinkybes, šios aplinkybės yra patvirtintos ir kitais objektyviais įrodymais (ekspertizės aktu, specialisto įvertinimo išvada) bei liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, kurie neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog R. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios priklausomumu bei panaudodamas psichologinę prievartą jos atžvilgiu seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametę dukrą M. S., todėl apylinkės teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 150 straipsnio 3 dalį, įstatymą taikė tinkamai.
23. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad ne vienas liudytojas patvirtino, jog M. S. vartojo alkoholį, narkotikus, yra susidėjusi su bloga kompanija, agresyvi ir grubi, mama su ja nesusikalbėdavo, grįždavo į namus išgėrusi, tai patvirtino ir jos močiutė D. P., tačiau nukentėjusioji niekam nėra niekada sakiusi, kad tėvas ją prievartauja, todėl jos parodymai tėra kerštas tėvui už bandymą ją sutramdyti visomis įmanomomis priemonėmis. Tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ne tik dėl jau aukščiau šioje nutartyje aptartų įrodymų, tačiau ir kaip matyti iš Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), išvadų, norą bėgti iš namų ir ilgiau į juos negrįžti, taip pat sustiprėjusį alkoholio vartojimą M. S. susieja su bandymu nuslopinti emocinį skausmą, kurį teigia jautusi dėl patiriamos seksualinės prievartos. Toks neadaptyvus ir destruktyvus vaikų paauglių elgesys, tvarkantis su seksualinės prievartos trauma, kuomet juos seksualiai išnaudoja kartu gyvenantys artimi suaugusieji, nėra neįprastas ir gali būti vertinamas kaip vienas iš galimai patirto seksualinio išnaudojimo požymių. (3 t., b. l. 74–86). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusioji siekdama keršto išsigalvojo, kad tėvas ją seksualiai išnaudojo ir žagino. Nuteistojo versijos nepatvirtina ir tai, kad M. S. elgesys į blogąją pusę pasikeitė gerokai anksčiau nei kaltinime nurodytas laikotarpis, kada galimai nukentėjusioji buvo prievartaujama ir žaginama, nes jau 2020 m. sausio 10 d. buvo gautas pranešimas policijoje apie agresyvų M. S. elgesį galimai pavartojus narkotinių medžiagų, ji kabinėjosi prie praeivių, agresyviai elgėsi, buvo pristatyta į policijos komisariatą kur jai nustatytas 0,75 promilių neblaivumas. Aukščiau ekspertizės akte nurodytos aplinkybės aiškiai paneigia nuteistojo keliamas abejones dėl nukentėjusiosios M. S. parodymų patikimumo ir nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodytomis aplinkybėmis apie R. S. jos atžvilgiu atliktus seksualinės prievartos veiksmus.
24. Nėra pagrindo tikėti ir apeliacinio skundo teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas paties apelianto iniciatyva kreipusis į policiją dėl M. S. nepagrįstų kaltinimų seksualinių prievartavimu. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. S. į policiją kreipėsi 2021 m. kovo 3 d. 20.17 val. ir pranešė, jog sugyventinė ir vaikai konfliktuoja su pranešėju žodžiu, neįleidžia jo į namus. Tuo tarpu apie seksualinę prievartą nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu pranešimas policijoje gautas tik 2021 m. kovo 4 d. 9.40 val., t. y. kad tėvas R. S. įtariamas mergaitės M. S. tvirkinimu. Su M. S. bendrauta 2021 m. kovo 4 d. 10.00 val., gyvenamojoje vietoje ir ji nurodė, kad tėtis lindo, lytiškai su ja santykiavo. Kai mama dirbdavo, tėtė būdavo namuose ir vaikus prižiūrėjo. Tokius santykius slėpė, mamai nesakė. Apie tai mamai papasakojo prieš 4–5 dienas, kad tėtė lenda prie jos. Jis ateidavo pas ją į kambarį, imdavo tai už ,,papo“, tai už ,,šiknos“. Prievarta ją imdavo (2 t., b. l. 140). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 4 d. apie 9.12 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad vyras persipjovė rankas ir apsibintavo bei parodė tai mažamečiui vaikui. Nuvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko J. P., kuri paaiškino, kad sugyventinis R. S. jų sūnui atsiuntė į telefoną vaizdo įrašą, kuriame informavo kaip save žaloja. Ji taip pat nurodė, kad sugyventinis fiziškai ir psichologiškai priekabiavo prie jų dukros M. S.. Pastaroji savanoriškai papasakojo, kad tėvas prie jos psichologiškai ir lytiškai priekabiavo, taip pat sutiko savanoriškai parodyti kokio pobūdžio žinutes tėvas jai siuntinėjo (1 t., b. l. 38). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybės dėl nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo paaiškėjo tik vėliau, atliekant tyrimo veiksmus pagal kitą pranešimą, o ne kaip teigia R. S., siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl nepagrįstų nukentėjusiosios M. S. kaltinimų.
25. Pagrįstai pripažinus nuteistąjį kaltu dėl BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, bausmės nuteistajam paskirtos ir individualizuotos nepažeidžiant BK 54, 62 straipsnio nuostatų. Paskirtos bausmės savo rūšimi (laisvės atėmimas) ir dydžiu (didesnės nei vidurkis), įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai sunkūs nusikaltimas), tai, kad nuteistasis savo kaltę neigė, nesigailėjo, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė nukentėjusio nepilnamečio artimasis šeimos narys (BK 60 straipsnio 14 punktas)), įvertinus informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus, baustumus administracine tvarka, aktyvių veiksmų pobūdį, tai, kad pasinaudojo nepilnamete dukra ir jos nepatyrimu, kuri buvo nuo jo priklausoma, taip pat tai, kad R. S. veiksmai ir ateityje turės neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichologinei būsenai, nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikaltimų pavojingumui, nuteistojo asmenybei.
Dėl R. S. paskirtų bausmių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
26. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. taip pat prašo skirti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, motyvuojant tuo, kad jis nuo proceso pradžios pripažino šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gailisi dėl tokio savo elgesio, tačiau kitaip su dukra nebegalėjo susitvarkyti dėl jos netinkamo elgesio.
27. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. už nusikalstamas veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 1 d. veika) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. lapkričio 4 d. – 2020 m. lapkričio 6 d. veika) padarymą paskirtos atitinkamai 6 (šešių) mėnesių ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
28. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
29. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas R. S. bausmės rūšį ir dydį už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir R. S. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau teistumai išnykę), ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus (važiavimas be teisių, važiavimas su automobiliu, kuriam neatlikta techninė apžiūra), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 18–42), kas rodo, kad R. S. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, buvo atsižvelgta ir į R. S. pateiktas asmenų, su kuriais jis bendrauja, teigiamas charakteristikas, tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2021 m. kovo 29 d. vykdo individualią veiklą (4 t., b. l. 9–15, 5 t., b. l. 46–48).
30. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtų bausmių pagrįstumą, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
31. Įvertinus apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo bei baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija teismas sutinka su apylinkės teismo R. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta, nuteistasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, sistemingai daro administracinius nusižengimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, R. S. elgesys ne buvo atsitiktinis, o sąlygotas neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis visuomenėje priimtinų taisyklių bei įstatymų. Be to, nebuvo nenustatyta nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors apeliantas ir nurodo, kad jis pripažino vartojęs fizinį smurtą savo dukros atžvilgiu, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybe švelninančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį prisipažinimą laikyti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nebuvo nustatytas nuoširdus kaltininko gailestis dėl fizinio skausmo sukėlimo savo nepilnametei dukrai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuojant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, apelianto parodymų turinys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme, kai jis nurodė, kad „<...> dukra gaudavo mušti su priežastimi. M. S. buvo taikomos įvairios bausmės, tai ir neleisdavo išeiti į lauką ir susitikti su draugais, buvo atimamas telefonas, parfumerija. Su diržu mušė, nes M. buvo dingusi iš namų ir buvo paskelbta jos paieška, o kai atsirado, tai buvo nubausta ir gavo diržų. Jis taikė per užpakalį, bet pataikė į nugarą kelis kartus. Ji buvo net prirakinta antrankiais prie radiatoriaus, nes sėdėjo nukorusi kojas penktame aukšte ant palangė. Kitą kartą ją mušė su diržu, nes ji laiku negrįžo namo, o po to sugrįžo iš (duomenys neskelbtini), be tėvų leidimo <...>„, neleidžia įžvelgti nuoširdaus gailesčio dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai. Priešingai, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, tokie R. S. teiginiai leidžia teigti, kad jis siekia pateisinti savo veiksmus tuo, jog tik smurtu galima paveikti M. S., kad ji klausytų savo tėvų. Šią išvadą sustiprina ir byloje esantis nukentėjusiosios ir R. S. susirašinėjimas telefonu. Iš trumpųjų tekstinių žinučių turinio matyti, kad R. S. nesigaili vartojęs fizinį smurtą dukros atžvilgiu ir nurodo, kad ji dar mažai gavo, kad dar gaus ir daugiau (,,Ačiū, kad nugarą sudaužei;)“. ,,Gryzes dar sykna suėsiu ne tik nugara“. ,,Nu su mušimu, tu nieko nepakeisi;) tik dar labiau“. Vstk už tą randą ant nugaros, aš tau niekada neatl“. ,,Bus ir snt siknos dar“. (2 t., b. l. 51)). Taigi, nors apeliantas ir pripažino nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes ir jų neneigia, tačiau jo išsakyti teiginiai tiek apylinkės teisme, tiek ir jo pozicija apeliacinės instancijos teisme („<...> nervai neišlaikė, jau buvau išbandęs ir bausmę ir telefono atėmimą.<...> neatlaikė nervai ir mušiau<...>„) rodo jo abejingumą padarytų nusikalstamų veikų pasekmėms ir neatskleidžia nuoširdaus gailesčio. Toks nuteistojo elgesys jau po nusikalstamų veikų padarymo akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina, todėl nėra pagrindo pripažinti esant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdytos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis) yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl jų nukentėjusiosios sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau R. S. pasikėsino į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą. Nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti diržu į nugaros sritį, kurį laiką matėsi randas, nukentėjusioji neabejotinai jautė fizinį skausmą.
32. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo R. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės – laisvės atėmimas, nustatant jų dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti apeliantui skirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl proceso išlaidų
33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 23 d. raštu informavo, kad parinko apeliantui R. S. gynėją advokatą E. M., 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas advokatas buvo paskirtas apelianto gynėju apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalis). 2022 m birželio 6 d. buvo gautas advokato D. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitoje byloje ir nurodyta, kad advokatas pagal susitarimą gina R. S. apeliacinėje instancijoje bei pridėtas advokato orderis (5 t., b. l. 113, 114). Į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme 2022 m. birželio 8 d. atvyko R. S. gynėjas advokatas E. M.. Paaiškėjus, kad apylinkės teisme apeliantą gynė advokatas D. G. ir su juo buvo sudarytas susitarimas dėl tolimesnio R. S. atstovavimo apeliacinėje instancijoje advokatas E. M. nuo tolesnio dalyvavimo byloje buvo atleistas. 2022 m. birželio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. S. antrinės teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje išlaidas sudaro 181,67 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
34. BPK 106 straipsnio, numatančio advokato išlaidų apmokėjimą, 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokia pat tvarka klausimas dėl advokato išlaidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
35. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal apelianto R. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Apeliantui atstovavo advokatas D. G. pagal susitarimą (orderio Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris taip pat atstovavo R. S. ir apylinkės teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtas advokatas E. M. buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad advokatas E. M. buvo paskirtas R. S. gynėju apeliacinėje instancijoje teismo iniciatyva, duomenų, kad advokatas E. M. betarpiškai būtų suteikęs teisines paslaugas (konsultavęs, padėjęs pasiruošti bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka ar pan.), teismui nebuvo pateikta, tuo tarpu nuteistasis, nors apeliacinį skundą rašė pats, tačiau procese pagal susitarimą turėjo pasikvietęs savo gynėją, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš R. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.