Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-66-549/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-07
Bylos Nr.: e2-66-549/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00482-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krušienė
Ieškovas: R. Č.
Atsakovas: A. U., J. G., I. G., J. B., R. B., V. P., M. V., M. Š., A. Ž., E. A., G. B., A. D., Č. J., D. J., A. T., D. K., K. J., S. B., M. B., D. V., S. J., D. P., J. Š., D. B., V. N., E. N., L. J., J. D., N. J., A. Š., UAB „S.“, K. C., I. C., A. R., B. Š., R. J., A. K., UAB „X“, E. R.
Advokatai: Rolandas Tamašauskas, Antanas Paulauskas

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-66-549/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00482-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.3.8. (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė

Sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei,dalyvaujant ieškovės R. Č. atstovui advokatui Antanui Paulauskui,

atsakovui A. U., J. G., I. G., J. B., atsakovo R. B. atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams V. P., M. V., M. Š., A. U., A. Ž., E. A., G. B., A. D., Č. J., D. J., A. T., D. K., K. J., S. B., M. B., S. B., D. V., S. J., R. B., D. P., M. V., J. Š., D. B., V. N., E. N., L. J., J. D., D. K., J. B., N. J., A. Ž., A. Š., UAB „S.“, K. C., I. C., A. R., B. Š., R. J., A. K., I. G., J. G., UAB „X“, E. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. Č. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. 3, Palanga, tvarką pagal vieną iš O. K. įmonės parengtų žemės sklypo planų M 1:500, numatant, t. y.

a) 1. ieškovė R. Č. turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A;

2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu;

3. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, išskirta ir pažymėta raide A, kiek tai būtina jiems įgyvendinant jų turimą nuosavybės teisę į šioje žemės sklypo dalyje esančius kitus nekilnojamojo turto objektus (pvz., inžinerinius statinius, dujotiekio, vandentiekio, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų inžinerinius ir komunikacijų tinklus), taip pat bendrojo naudojimo objektus, esančius pastate – poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. 3A, Palanga;

4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro

naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu;

b) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a) punkte pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą netinkamu, nustatyti naudojimosi žemės sklypu, tvarką pagal parengtą žemės sklypo planą Nr. 2, numatant, jog:

1. ieškovė R. Č. turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A;

2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu;

4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu;

c) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a) ir b) punkte pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus netinkamais, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal planą Nr. 3, numatant, jog:

1. ieškovė R. Č. turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A;

2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu;

4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu;

d) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a), b) ir c) punktuose pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus netinkamais, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, numatant, jog:

1. ieškovė R. Č. turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A;

2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu;

4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu.

e) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a), b), c) ir d) punktuose pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus netinkamais nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal teismo iniciatyva nustatytą geriausią naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad kelia reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. 3, Palanga (toliau – Žemės sklypas), tvarkos nustatymo. Ieškovė ir visi anksčiau nurodyti atsakovai valdo Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklype yra eksploatuojami pastatas – poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. 3, Palanga, ir pastatas – poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. 3A, Palanga. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2297/51610 Žemės sklypo dalis ir negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, kurios unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g. 3A, Palanga. Ieškovė patalpas ir minėtą Žemės sklypo dalį įsigijo iš AB SEB banko skolintomis lėšomis. Tuo tikslu ieškovė ir bankas 2013-11-27 sudarė kredito sutartį Nr. 0361318211928-84, kurios specialiosios dalies 7.1. punktu ir 9.5. punktu, ieškovė įsipareigojo bankui ne vėliau kaip iki 2018-11-27 įkeisti jos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypo dalį. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 6 dalimi, įkeisti Žemės sklypo dalį yra galima tik tuo atveju, jeigu ši dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje. Atsižvelgiant į tai bei pačios ieškovės norą, jog būtų nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, ieškovė inicijavo naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymą, pagal O. K. įmonės 2018-06-04 parengtą Žemės sklypo planą su jo naudojimosi tvarkos projektu, pagal kurį buvo nustatyta tiksli ieškovės naudotina Žemės sklypo dalis, išskirta prie ieškovės nuosavybės teise valdomų Patalpų ir Žemės sklypo plane pažymėta raide A, taip pat nustatyti naudojimosi visu Žemės sklypu principai. Ieškovė 2018-08-02 išsiuntė visiems atsakovams prašymą „Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo“, juo prašydama Atsakovų iki 2018-08-09 pritarti O. K. įmonės 2018-06-04 parengtame Žemės sklypo plane pateiktam naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektui. Tačiau į ieškovės prašymą atsiliepė tik keletas atsakovų, kurių pozicijos dėl siūlomos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projekto buvo skirtingos. Atsižvelgiant į atsakovų skaičių bei nuomonių skirtumą, akivaizdu, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nėra galimybės nustatyti CK 4.171 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu, t. y. notarine tvarka sudarant naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, todėl ieškovė kreipiasi į teismą.

Atsiliepimas

Ieškovė, susipažinusi su atsakovų atsiliepimais bei siekdama, jog būtų maksimaliai suderinti visų Žemės sklypo bendrasavininkų interesai, ne kartą tikslino savo ieškinio dalyką, atsižvelgdama į atsakovų išreikštą poziciją. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tokiose kaip ši bylose, nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Šių paminėtų bylų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ypatumai lemia, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva nustatytą geriausią naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu variantą. Tą yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-09-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009.

Atsakovas R. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, prašė ieškovės R. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, į kokio ploto žemės sklypo dalį prašoma nustatyti teisę jai naudotis, tačiau kadangi ieškovė reikalauja pakeisti vieną iš registruotinų žemės sklypo duomenų – priskirti ieškovei naudotis tam tikro ploto žemės sklypo dalį – šiuos duomenis ieškovė nurodyti privalo. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymi, kad NTR išrašo 2.1 papunktyje nustatyta, kad Žemės sklypas yra rekreacinė teritorija – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija. Žemės sklypo pagrindinė ir tikslinė naudojimosi paskirtis yra visų bendraturčių visavertis fizinis bei dvasinis poilsis. Todėl siekiant išlaikyti Žemės sklypo rekreacinį potencialą visiems bendraturčiams Žemės sklypas valdomas ir juo naudojamasi bendrai. Nustačius ieškovės siūlomą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planuose nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, būtų pažeistos (apribotos) bendraturčių teisės ir teisėti interesai į visavertį fizinį ir dvasinį poilsį bendrojoje nuosavybėje bei kiltų grėsmė tinkamam Žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Ieškovei bendrąja daline nuosavybe kartu su atsakovais priklausančiame Žemės sklype yra keli statiniai (t. y. poilsio patalpų kompleksas), kuriuose suformuoti butai, priklausantys skirtingiems savininkams. Ieškovės pateiktame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planuose numatyta, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti Žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide „A“, tačiau ši sklypo dalis patenka šios poilsio komplekso bendro naudojimo erdvės: kiemas, žalioji veja su dekoratyviniais augalais. Šie objektai yra skirti bendram poilsio komplekso savininkų naudojimui ir poreikių įgyvendinimui. Todėl siekdama minėtus objektus naudoti savo nuožiūra, ieškovė ignoruoja bei apriboja kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atsakovas nesutinka su ieškiniu įrodinėjama faktine aplinkybe, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjęs ieškovės nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas ir kad ieškovė prižiūri prašomą jai priskirti naudotis žemės sklypo dalį tokiu būdu, kad tariamai didinama šios žemės sklypo dalies vertė. Ieškiniu faktiškai siekiama neteisėtai pakeisti pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties pastatą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastato paskirtis – poilsio, t. y. pastate esančios patalpos neskirtos žmonių nuolatiniam gyvenimui. Tokios paskirties pastatui taikomi mažesni ploto ir funkcionalumo reikalavimai, netaikoma dalis higienos normų, atsižvelgiant į tai, kad patalpos pritaikytos ne nuolatiniam gyvenimui. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10., 10.4., p. gyvenamosios paskirties pastato žemės sklype privalo būti įrengti želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Kadangi pastatas yra poilsio paskirties, šie reikalavimai nebuvo vykdomi. Tačiau minėtus gyvenamųjų pastatų reikalavimus privalo kompensuoti žemės sklypo išplanavimas ir jo sutvarkymo estetinės savybės. Projektuojant pastatą jo išdėstymo žemės sklype sprendiniai buvo parinkti tokiu būdu, kad pastato gyventojams sudarytų didesnės erdvės pojūtį. Ieškovė ieškiniu siekia šias žemės sklypo sutvarkymo savybes panaikinti, pakeičiant pastato dalies paskirtį į butą su asmeninio naudojimo žemės sklypo dalimi. Tačiau jei projektuojant pastatą būtų buvęs numatytas toks žemės naudojimo būdas, kokio prašo ieškovė, statybos leidimas negalėtų būti išduotas. Nuo pastato projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo momento jokios esminės aplinkybės nepasikeitė. Ieškovė prieš įgydama nuosavybės teisę į patalpas susipažino su pastato statybos techniniu projektu ir pastato kadastro duomenimis ir su šiomis pastato naudojimo sąlygomis sutiko, todėl neturi jokio pagrindo keisti anksčiau išreikštą savo valią. Ieškovė ieškiniu siekia išvengti statinio statybos ir naudojimo reikalavimų, kurie įgyvendinant savininko teises administracine tvarka Ieškovei būtų privalomi. Žemės sklypo suskirstymas rėžiais, jų aptvėrimas, naudojimas ūkinėms reikmėms yra nesuderinamas su pastato poilsio paskirtimi ir žemės sklypo rekreaciniu naudojimo būdu. Kita vertus, jei ieškovė neketina aptverti jai prašomos priskirti žemės sklypo dalies ir naudoti jos ūkinėms reikmėms, tai ieškiniu nesiekiama sukurti teisinių pasekmių, neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimo. Pabrėžia, kad ieškovės pateiktame naudojimosi žemės sklypu projekte neproporcingai išplečiama ieškovei tenkančio turto dalis, siekiant įgyvendinti tik ieškovės interesus, t. y. nustatant jai tenkančią Žemės sklypo dalį siekiant asmeninės naudos, parenkant konkrečią Žemės sklypo dalį patogią Ieškovės naudojimuisi. Ieškovei neproporcingai būtų nustatytas naudojimasis Žemės sklypo dalimi „A“, kuri yra net didesnė nei numatyta nuosavybės dokumentuose, tačiau ir būtų leidžiama naudotis visais Žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį. Akivaizdu, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos planuose ieškovės siūloma tvarka nepagrįstai suteikia pirmenybė ieškovei, išskiriant ją iš kitų bendraturčių; paskirtos naudotis dalys akivaizdžiai skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių jiems priklausančių Žemės dalių dydžių. Nustačius tokią tvarką ir atsižvelgiant į visų bendraturčių teisę naudotis bendro naudojimo objektais, taptų nebeįmanoma nustatyti kitų bendraturčių turimų žemės sklypo dalių, kurios atitiktų nuosavybės dokumentuose numatytas dalis. Tokiu būdu akivaizdžiai būtų pažeidžiami sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planuose nustatyta tvarka iš esmės neefektyvi ir neracionali: Žemės sklypo bendraturčių interesai nėra užtikrinami, nes siūloma tvarka iš esmės apribojama galimybė naudotis dalimi Žemės sklypo bendrojo naudojimosi teritorijomis, taip apsunkinant bendraturčių galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę. Nurodytos aplinkybės taip pat suponuoja, kad patvirtinus ieškovės pateiktu Naudojimosi žemės sklypo tvarkos projektus būtų daroma prielaida tolesniems bendraturčių konfliktams.

Atsakovė D. P. atsiliepimu nesutinka su ieškovės ieškiniu ir patikslintu ieškiniu. Nurodo, kad pirmiausia, ieškinio reikalavimai turi būti ieškovės suformuluoti konkrečiai, o siūlyti teismui pačiam pasirinkti ieškinio dalyką neleistina bei prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Be to, savo ieškiniu ieškovė bando paveikti teismą pažeisti asmenų lygybės įstatymui principą, reikalaudama sau išskirtinių teisių dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė E. R. atsiliepimu neprieštarauja ieškovės pateiktam ieškiniui, kuriuo ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal O. K. įmonės 2018-06-04 žemės sklypo plane pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovė R. J. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinku ir prašo juos atmesti, nes tai pažeistų jos ir visų atsakovų bei visų žemės sklypo 64 bendraturčių kurie visi net nėra įtraukti kaip atsakovai, interesus. Bendraturčiai ruošiasi įkurti bendriją. Pasiūlyti ieškovės visi žemės sklype tvarkos projektai parengti išimtinai tik ieškovės naudai ir jos interesams tenkinti, jai nesvarbu koks tvarkos projektas, o noras, kad galėtų apsitverti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A bendrojoje nuosavybėje.

Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad O. K. įmonės pateiktas pirmasis planas (kuriuo prašoma R. Č. skirti 230 m2 žemės sklypą) yra nesąžiningas, kadangi juo siekiama pasisavinti kitiems gyventojams priklausantį žemės plotą. Iš pateiktų kiekvienam butui priklausančio bendro ploto matyti, kad jų visų suma atitinka bendrą sklypo plotą, tai reiškia, kad į R. Č. priklausantį žemės sklypo plotą turi būti įtrauktas ir jos buto plotas. Reikalaudama priskirti 230m2, jį bando pasisavinti svetimą turtą. Taigi pasitikėti O. K. įmone visai negalima ir pati R. Č. irgi už tai yra atsakinga. Kiti jos planai be detalių skaičiavimų neturi prasmės būti nagrinėjami, kadangi įmonė praradusi pasitikėjimą. Turi būti pateikti labai detalūs skaičiavimai, įtraukiant visus bendrus plotus. Taipogi nesutinka su reikalavimu skirti jai būtent jos nurodytą aikštelę automobiliui, nes tuo atveju kitiems gyventojams bus palikta daugiau bendrojo ploto, kadangi pravažiavimų , t. y. bendros dalys yra skirtingos ir niekas negalės sukontroliuoti, kur ji stato automobilį. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienam automobiliui tenka po 40 m2, taigi tas plotas turi būti išskaičiuotas iš skaičiuojamo jai ploto, atimant visus takus, šaligatvius (namo teritorijoje, padalinant iš butų skaičiaus), buto plotą, bendrųjų patalpų, įskaitant ir transformatorines ir t.t.

Atsiliepimas

Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovės S. B., A. D. atsiliepimuose į pradinį ieškinį neprieštaravo ieškovės reikalavimams ir prašė juos tenkinti. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovai D. B. ir J. B., A. R., D. V., A. U., K. J., V. P. atsiliepimuose į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes atsakovės pateikti naudojimosi bendru žemės sklypo planai neatitinka įstatymų ir pažeidžia visų bendraturčių teises.

Atsakovams teismo šaukimas į 2020 m. sausio 22 d., 9.30 val., teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu.

Atsakovės K. J. ir D. P. prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, kiti atsakovai jokių prašymų nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. P. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad yra siūlomi 4 prioritetiniai žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantai. Jeigu teismas nuspręstų, kad nei vienas iš pasiūlymų netiktų, ieškovė prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką. 2014-01-07 ieškovė įgijo žemės sklypą su poilsio patalpomis, finansavo kredito lėšomis. Pagal kreditavimo sutartį, ji turėjo įkeisti jos valdomą žemės sklypą bankui. Civilinio kodekso nuostatos numato, jog įkeisti žemės sklypo dalį galima tik tada, jeigu ši dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje. Banko įkeitimo terminas jau yra suėjęs. Tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra leistina, pirmiausia yra atsižvelgiama į nusistovėjusią tvarką tarp bendrasavininkų. Bendrasavininkai yra apsitvėrę tvorelėmis, šienauja tam tikras pievos dalis. Tokį įsivaizdavimą turi ieškovė ir nubraižė jį grafiškai. Ieškovė neprašo neracionalių sprendimų. Kiti principai - racionalumas, patogumas, proporcingumas yra išlaikyti. LAT yra paminėjęs, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti atsižvelgiama į visų bendrasavininkų norus, todėl ieškovė ir tikslino ieškinį. Pagal brėžinius, teritorija yra išskirta į A ir B dalis. Konkrečių skaičiavimų byloje nėra.

Atsiliepimas

Atsakovo R. B. atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, argumentai nurodyti atsiliepime. Atsakovas įsigijo patalpas poilsio tikslu. Su prašoma nustatyti tvarka ieškovė turės galimybę keisti aplinką: tverti tvorą, sodinti augalus, keisti dangą ir pan., dėl to sumažės atsakovo turimo turto vertė. Kadangi tai yra poilsio patalpos, nebuvo vykdomi statybos techniniai reglamentai, nėra žaidimų aikštelių, todėl žalia veja gali bėgioti ir žaisti vaikai. Ieškovė be kitų bendrasavininkų sutikimo prašo leisti valdyti žemės sklypo dalį, o tai neatitinka įstatymų reikalavimų. Ieškovės atstovas negali garantuoti, jog ieškovė nestatys tvorų, nesodins augalų, tai tik patvirtina, jog žemės sklypo dalį ieškovė naudos kaip, galimai, asmeninę atsakomybę. Jokių ženklų, kad būtų nusistovėjusi žemės sklypo tvarka, nėra. Ieškovė įsigydama patalpas ir žemės sklypo dalį, sutiko su nustatyta tvarka, išplanavimu, takeliais, bendro naudojimo zona ir pan. Dėl teritorijos tvarkymo, kiek jam yra žinoma, ji yra tvarkoma bendru sutarimu ir epizodiškai. Bendrasavininkai prižiūri dalis, kurios nėra aiškiai apibrėžtos. Automobiliams vietų atskiriems bendrasavininkams nėra suplanuota. Atsakovas R. B. su jokiu planu nesutinka, kadangi tai sudarkys bendrą vaizdą. Atsakovo manymu, turi būti erdvės, kuriose atvažiavus poilsiauti, bendrasavininkai galėtų leisti laiką esančioje teritorijoje.

Atsakovas J. G. teismo posėdyje siūlė ieškinį atmesti, nurodė, kad nesutinka nei su vienu iš pasiūlytų variantų. Jis turi butą antrame aukšte. Jo šeimai patiko, jog yra erdvės, kuriose gali bėgioti mažamečiai vaikai. Ieškovė turi užslėptą norą susitvarkyti savo teritoriją. Variantas būtų, jeigu būtų nustatyta visiems bendrasavininkams naudojimosi tvarka. Reiškiamu reikalavimu bus pažeidžiamas bendraturčių interesas – laisvo žmogaus judėjimo tvarka. Jeigu teismas priims sprendimą atskirti žemę, tikrai atsiras daugiau norinčių tą padaryti.

Atsiliepimas

Atsakovas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Naudojimosi tvarka man nėra aiški ir nėra lygiateisiška. Ieškovė galės eiti į teritoriją, esančia šalia jo būsto, o jis bus apvaržytas ir į ieškovės dalį negalės eiti. Dėl 2,5 metro išskyrimo dėl privatumo jis sutiktų, bet šiuo atveju nemato konkretumo ir paskaičiavimo, kad visiems būtų sąžininga. Reikėtų daug diskutuoti, gal ir rastų bendrą sprendimą. Jie nusipirko tokiomis sąlygomis būstą ir yra tuo patenkinti. Nesutinka su visais 4 pasiūlytais variantais. Jeigu pritrūktų žemės dalinantis, būtų negerai. Jis ten gyvena nuolat, buvo metas, kai tik jis nupjaudavo visą teritoriją. Tikisi rasti sprendimą, kaip visą teritoriją tvarkys bendrai. Apšvietimo ten nėra, nes nėra bendrijos, nėra kam siųsti sąskaitų. Augalai yra pagrinde tik pušelės, jas prižiūri bendrai. Sniegą žiemą nukasa jis. Pasiūlymai turėtų būtų aiškiai surašyti, tada reikėtų svarstyti.

Atsakovas A. U. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinku, poziciją išsakė atsiliepime. Jo patalpos yra per du aukštus, siekia pirmą aukštą, yra šalia ieškovės patalpų. Baiminasi dėl galimų statinių – tvoros, pavėsinės ir pan., kas menkintų jo turto vertę ir didintų ieškovės. Galimi statiniai įtakotų vaizdą pro langą. Būtų apribota judėjimo laisvė. Jis ten nuolat negyvena, bet važiuoja 2-3 kartus nupjauti žolę. Pjauna žolę iki ieškovės takelio. Žiemą ten retai lankosi. Dėl kitų tvarkymo darbų tarsis su kaimynais, kitų teritorijų niekas netvarko. Kokius įstatymus pažeistų ieškovės prašoma tvarka, kadangi nėra teisininkas, atsakyti negali. Nustatyta tvarka pažeistų jo judėjimo teisę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. 3, Palangoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. Č. – 2297/51610 dalys ir atsakovams: 1152/25805 dalys M. V. ir M. V., 5618/129025 dalys M. Š. ir J. Š., 10253/516100 dalys A. Ž. ir A. Ž., 12704/516100 dalys E. A., 642/25805 dalys G. B. ir M. B., 6321/129025 dalys A. D., 43683/1032200 dalys Č. J., 17951/1032200 dalys D. J., 3288/129025 dalys A. T., 4632/129025 dalys D. K. ir D. K., 5574/129025 dalys K. J. ir S. J., 927/51610 dalys S. B., 10337/516100 dalys S. B., 20969/516100 dalys D. V., 12536/516100 dalys R. B., 10801/516100 dalys D. P., 28210/516100 dalys D. B. ir J. B., 7408/129025 dalys V. N. ir E. N., 6433/258050 dalys L. J. ir N. J., 927/51610 dalys J. D., 10287/516100 dalys A. Š., 26345/516100 dalys UAB „S.“, 12598/516100 dalys V. P., 12510/516100 dalys K. C. ir I. C., 5437/516100 dalys A. K., 10849/516100 dalys I. G. ir J. G., 21081/516100 dalys UAB „X“, 10700/516100 dalys E. R., 12410/516100 dalys A. R., 12699/516100 dalys B. Š., 5437/516100 dalys R. J., 175/5161 dalys A. U..

Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,5161 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklype stovi jo priklausiniai: poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, užstatymo plotas 691,00 m2, kuriame suformuota 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų, ir poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, užstatymo plotas 688,00 m2, kuriame taip pat suformuota 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų, kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.

Ieškovei R. Č. dviejų aukštų pastate (duomenys neskelbtini) g. 3a, Palanga, priklauso pirmame aukšte esančios poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 87,56 kv. m.

Atlikus vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini) g. 3a, Palanga, nustatyta, kad ieškovės patalpos yra Nr. 6. Į ieškovės butą galima patekti iš abiejų namo pusių. Tiek iš vienos namo pusės, tiek iš kitos prie ieškovės patalpų suformuota veja. Prie pagrindinio įėjimo veda trinkelėmis grįstas takelis. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Visoje kitoje teritorijoje nutiesti trinkelėmis grįsti takeliai, suformuoti žolynais, prisodinta dekoratyvinių augalų, pušelių, įrengti šviestuvai.

Atliekant vietos apžiūrą, buvo aptarti ieškovės pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai. Pirmame plano variante prašoma nustatyti ieškovei žemės sklypu „A“, kuris eitų nuo pastato sienos iki tvoros vienoje pusėje ir nuo pagrindinio įėjimo iki kiemo centro kitoje pastato pusėje. Pagal ieškovės atstovo paaiškinimą, šia žemės sklypo dalimi ieškovė naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką. Sodina augalus, šienauja pievelę. Plotas 2,3 kv. m. Teritorija apima bendro naudojimo takelį.

Pagal 2 planą ieškovė naudotųsi didesniu plotu iš įėjimo pusės, kas padidintų ieškovės savarankiškai naudojamo ploto dalį ir sumažina bendro naudojimo ploto dalį. Į naudojamą plotą nebepatektų takelis.

Pagal 3 planą, ieškovė savarankiškai naudotųsi 168 kv. m. pažymėtu indeksu „A“, ir 58 kv. m. bendro naudojimo plotu, kurio tik 2 metrai būtų prie įėjimo.

Pagal 4 planą, ieškovė naudotųsi dar didesniu plotu iš įėjimo pusės, o kitoje pastato pusėje ir naudotųsi plotu, esančiu nuo namo sienos iki takelio.

Byloje kyla ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ieškovė pateikė keturis naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus pagal O. K. įmonės parengtus žemės sklypo planus, pagal kurių vieną prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o teismui pripažinus, kad nei vienas šių projektų netinkamas, naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal teismo iniciatyva parinktą geriausią naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą.

Dauguma savo pozicijas byloje išreiškusių atsakovų nei su vienu iš ieškovės pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų nesutinka, nes jie apriboja kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, iš esmės yra neefektyvi ir neracionali: žemės sklypo bendraturčių interesai nėra užtikrinami, nes siūloma tvarka iš esmės apribojama galimybė naudotis dalimi žemės sklypo bendrojo naudojimosi teritorijomis, taip apsunkinant bendraturčių galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę, žemės sklypo suskirstymas rėžiais, jų aptvėrimas, naudojimas ūkinėms reikmėms yra nesuderinamas su pastato poilsio paskirtimi ir žemės sklypo rekreaciniu naudojimo būdu, o jei ieškovė neketina aptverti jai prašomos priskirti žemės sklypo dalies ir naudoti jos ūkinėms reikmėms, tai ieškiniu nesiekiama sukurti teisinių pasekmių, neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimo. Atsakovai pabrėžia, kad ieškovei neproporcingai būtų nustatytas naudojimasis žemės sklypo dalimi „A“, kuri yra net didesnė nei numatyta nuosavybės dokumentuose, tačiau ir būtų leidžiama naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį. Nustačius tokią tvarką ir atsižvelgiant į visų bendraturčių teisę naudotis bendro naudojimo objektais, taptų nebeįmanoma nustatyti kitų bendraturčių turimų žemės sklypo dalių, kurios atitiktų nuosavybės dokumentuose numatytas dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Taigi, teismas negali parinkti ir nustatyti, tinkamiausio naudojimosi žemės sklypo tvarkos projekto, net ir tuo atveju, jei nei vienas iš šalių pateiktų projektų pripažįstamas netinkamas.

Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

Prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta ir įregistruota, ir visas ginčo žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendrai.

Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 0,5161 ha (5161 kv. m.), jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklype stovi jo priklausiniai: poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, užstatymo plotas 691,00 kv. m, kuriame suformuota 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų, esantis (duomenys neskelbtini) g. 3, Palanga, ir poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, užstatymo plotas 688,00 kv. m, kuriame taip pat suformuota 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų, (duomenys neskelbtini) g. 3a, Palanga, kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, kurios plotas 1791,76 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 1 379 kv. m. žemės sklypo užima pastatai. Dar 1791,76 kv. m., užima kiemo aikštelė, kuri ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise VĮ Registrų centro duomenimis nepriklauso. Vadinasi, bendras žemės sklypo užstatymo plotas yra 3170,76 kv. m.

Iš pateikto žemės plano matyti, kad teritorijoje, be kiemo aikštelės, yra įrengti takai, kuriais patenkama į pastatus, žaliosios vejos, teritorija apsodinta dekoratyviniais augalais. Iš atsakovų atsiliepimų ir paaiškinimų teismo posėdyje bei atliekant vietos apžiūrą, nustatyta, kad pastatai yra poilsio paskirties, todėl pastatų aplinka suformuota ir sutvarkyta bei naudojama taip, kad būtų patogi poilsiavimui ir ja galėtų naudotis visi bendraturčiai, o ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pažeidžia kitų bendraturčių teises. O būtent, visose parengtose tvarkose nurodoma, jog ieškovė savarankiškai galės savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir bendrai su kitais savininkais sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, ieškovei priskirtino ploto dalis bet kuriame iš variantų yra 230 kv. m, įskaitant patalpų plotą, o tai, atsakovų paskaičiavimais, yra daugiau už ieškovei nuosavybės teise tenkančią žemės sklypo dalį. Be to, į numatoma ieškovei tenkančią sklypo dalį patenka inžineriniai statiniai ir komunikacijų tinklai, per jos sklypą eina bendro naudojimo takelis, kuris būtinas norint patekti į kitam bendraturčiui priklausančias patalpas ir kurį tvarkoje „a)“ ieškovė netgi įtraukia į jai priskirtino žemės sklypo dalį.

Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Be to, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Esant šalių pasiūlymams keisti, nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei R. Č. dviejų aukštų pastate (duomenys neskelbtini) g. 3a, Palanga, priklauso pirmame aukšte esančios poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 87,56 kv. m. Todėl ieškovei, proporcingai jos turimai nuosavybei pastate, tenka 87,56 kv. m. po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis. Kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ieškovės pateiktuose planuose nenurodyta ir neišskiriama, taip pat ieškovė nėra nurodžiusi ir kokią žemės ploto dalį užima inžineriniai statiniai ir komunikacijų tinklai, nors šios žemės sklypo dalys turėtų būti paliekamos bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys, tuo labiau, kad pastatas yra dviejų aukštų, o ieškovės butas pagal VĮ Registrų duomenis, yra pirmame aukšte, todėl neabejotinai tam tikra indeksu „A“ pažymėto sklypo dalis yra būtina statiniui naudoti pagal paskirtį. Pagal ieškovės siūlomas tvarkas, atsakovams tektų kiekvieną kartą prašyti leisti patekti į ieškovės sklypo dalį, kad galėtų prieiti prie atsakovams ir antrame pastato aukšte esančių patalpų savininkams tenkančių statinio sienų, langų antrame aukšte, stogo, antžeminių ir požeminių komunikacijų. Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė siekia privatumo, todėl tikėtina, kad ji ateityje gali siekti savo sklypo dalį atriboti tvora, kas be abejonės trukdys laisvai patekti į jai tenkančią teritoriją, o tai, kad šalys jau nesutaria dėl naudojimosi tvarkos, visai tikėtina, jog ateityje kels dar daugiau problemų vykdant statinio priežiūrą ar esant reikalui pasinaudoti komunikacijomis. Be to, ieškovė nurodo, kad indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalimi naudosis visi bendraturčiai, tarp jų, ir ji pati, tačiau pažymėtina, kad visas žemės sklypas yra privati nuosavybė, atitinkamomis dalimis nuosavybės teise priklausantis kiekvienam bendraturčiui, todėl toks ieškovės siekis pažeistų kitų bendraturčių interesus, nes ji pati jai priskirtu žemės sklypu naudotųsi, juo disponuotų ir valdytų savarankiškai, o kiti bendraturčiai privalėtų ieškovei leisti naudotis savo nuosavybe. Kaip jau minėta, žemės sklype įrengti trinkelėmis grįsti takai, kurie būtini patekti į patalpas, tai yra, objektai, kurie be abejonių sudaro bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Ieškovė autonominio būdo patekti, įvažiuoti į jai prašomą priskirti sklypo dalį neturi. Nei viename ieškovės pateiktame plane taip pat nėra numatyta, kokiu būdu ieškovė pateks į savo patalpas ir prašoma priskirti teritoriją. Ieškovės atstovas vietos apžiūros metu patvirtino, kad ieškovė naudosis jau įrengtais takais, bendru įvažiavimu, automobilių stovėjimo aikštele. Tačiau ieškovė pateiktuose planuose Nr. 1, 2, 3 ieškovei priskirtinas indeksu „B“ pažymėto žemės sklypo dalis nurodo skirtingai ir visiškai neaišku, kas į plotą įskaičiuojama, ar jis atitinka kitiems bendraturčiams tenkančio bendrų teritorijų ploto dalį, nes bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis visiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų asmeniškai naudotis savo turtu. Be to, patvirtinus vieną iš ieškovės pateiktų žemės sklypu naudojimosi tvarkų, bet kada gali kilti ginčas su kitais bendraturčiais, kai šie tokiu pat būdu, kaip ir ieškovė, sieks nusistatyti naudojimosi sklypu tvarką, taip pat neatsižvelgdami į tai, kad į jiems tenkančias sklypo dalis įeina ir bendro naudojimo žemės sklypo plotai. Taigi patvirtinus bet kurią ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nebus užtikrinta socialinė taika, tai bus galimų tolesnių ginčų priežastimi.

Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Taigi, naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra.

Nors pagal ieškovės siūlomose tvarkas prašomo priskirti žemės ploto dydis tik nežymiai viršija jai pagal VĮ Registrų centro duomenis priklausančio 229,7 kv. m, dydį, tačiau visais siūlomais naudojimosi žemės sklypu variantais ieškovė siekia patenkinti tik savo interesus ir nei viename jų neatsižvelgia į kitų bendraturčių interesus, nusistovėjusią faktinę žemės naudojimo tvarką, žemės sklypo naudojimo būdą, todėl visi jie yra ydingi, neracionalūs ir pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus, todėl nei viena jų negali būti tvirtinama.

Teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. Č. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė