Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intershop LT“ ieškinį atsakovei N. T. dėl šmeižto, paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos (dezinformacijos) ir įmonės reputaciją žeminančių žinių pripažinimo, jų panaikinimo ir paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės UAB „Intershop LT“ atstovas D. Ž. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsakovė, reikšdama savo nuomonę įžeidė jo įmonę, komentaras yra apie visos įmonės veiklą, prekes, jis neatitinka tikrovės, skleidžia negerą informaciją. Dėl šios neigiamos informacijos įmonė patyrė ir patiria nuostolių, sumažėjo prekių pirkimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. 16.33 val. UAB „Intershop LT“ priklausančios internetinės svetainės www.stilingai“ socialinio tinklo www.facebook“ paskyroje, skiltyje „atsiliepimai“ ieškovė patalpino tokio turinio komentarą – „Labai prasta kokybė, o kainos drabužiams per didelės. Medžiagos ir pasiuvimas tragiški. Pinigus grąžina tik per 14 dienų. Nerekomenduoju“ (b. l. 6). Ieškovė UAB „Intershop LT“ 2016 m. rugsėjo 30 d. 14.19 val. elektroniniu paštu atsakovei pasiūlė per tris darbo dienas geranoriškai pašalinti jos patalpintą informaciją (b. l. 6). Atsakovei nesutikus pašalinti komentaro, ieškovė kreipėsi į teismą dėl šmeižto ir paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos (dezinformacijos) ir įmonės reputaciją žeminančių žinių pripažinimo, jų panaikinimo ir paneigimo.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčijamą informaciją patalpino internetinės svetainės www.stilingai“ socialinio tinklo www.facebook“ paskyroje, kuri laikytina visuomenės informavimo priemone, todėl siekaint nustatyti, ar atsakovės patalpinta informacija iš tiesų yra tikrovės neatitinkanti ir įmonės reputaciją žeminanti informacija, tikslinga remtis Visuomenės informavimo įstatymu, o vertinant, ar paskleista informacija yra duomenys (žinia), ar nuomonė, turi būti vadovaujamasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (2016 m. sausio 7 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. įstatymo redakcija, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (2 straipsnio 86 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskriami fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apibojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Iš teismo posėdžio metu išsakytų atsakovės argumentų dėl patalpintos informacijos matyti, kad atsakovės tekstas „labai prasta kokybė, o kainos drabužiams per didelės. Medžiagos ir pasiuvimas tragiški. Pinigus grąžina tik per 14 dienų. Nerekomenduoju“, ieškovės internetinės svetainės www.stilingai“ socialiniame tinkle www.facebook“ skiltyje „atsiliepimai“ buvo patalpintas nesiekiant apšmeižti ieškovę ar paskleisti apie ją tikrovės neatitinkančius faktus, o siekiant informuoti būsimus ieškovės klientus (pirkėjus) apie atsakovės įsigytų prekių kokybę. Šis tekstas buvo patalpintas ne bet kokioje visuomenės informavimo priemonėje, o būtent ieškovei priklausančiame socialinio tinklo www.facebook“ skiltyje „atsiliepimai“, kur, kaip nurodo ieškovė, pateikiama pirkėjų nuomonė apie jų įsigytas prekes. Pabrėžtina, jog vien skilties pavadinimas „atsiliepimai“ suponuoją pagrindą išvadai, jog šioje skiltyje pateikiama informacija gali būti traktuojama kaip pirkėjų nuomonė apie įsigytas prekes ir ši nuomonė gali būti ne vien tik teigiamo pobūdžio. Todėl, įvertinus visą patalpintos informacijos kontekstą, o ne atskirus atsakovės teiginius, tokio teksto patalpinimo aplinkybes, spręstina, jog šiame tekste pateikta tik subjektyvi atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nėra absoliuti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, jog jo parduodamoje produkcijoje pasitaiko nekokybiškų prekių, tačiau pabrėžė, jog ne visos prekės yra nekokybiškos, todėl mano, jog atsakovės pateiktas tekstas yra šmeižiančio pobūdžio, neatitinka tikrovės ir gadina įmonės reputaciją. Tačiau, vien ta aplinkybė, jog atsakovės patalpinta nuomonė apie įsigytas prekes neatitinka ieškovės nuomonės ar vizijos, kokia turėtų būti skleidžiama informacija skiltyje „atsiliepimai“, savaime nereiškia, jog ši nuomonė yra šmeižianti ir gali būti laikoma tikrovės neatitinkančia informacija. Paminėtina, jog internetinės svetainės www.stilingai“ socialiniame tinkle www.facebook“ skiltyje „atsiliepimai“ atsakovė patalpino savo nuomonę įvertinusi ieškovės prekių kokybę. Dalį daiktų, kurie atsakovės nuomone buvo nekokybiški, ji grąžino ieškovei (b. l. 6, 8–10), tą patvirtinto ir ieškovės atstovas. Todėl spręstina, kad atsakovė, kaip vartotoja, turėjo pakankamą faktinį pagrindą jos pareikštai nuomonei susidaryti ir tokiai nuomonei patalpinti ieškovės socialinio tinklo www.facebook.lt skiltyje „atsiliepimai“. Be to, atsakovės išsakyta nuomonė, nors ir yra neigiamo pobūdžio, tačiau pateikta etiškai, nevartojant necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių, todėl objektyvios kritikos patalpinimas nesudaro teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę panaikinti šią informaciją ar įpareigoti patalpinti paneigimą atitinkamu komentaru.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovės pateikta informacija yra jos nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas ir kurios pateikimo tikslas buvo informuoti kitus pirkėjus apie įsigytų prekių kokybę, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovės išreikšta nuomonė nėra šmeižianti, neatitinkanti tikrovės informacija ir įmonės reputaciją žeminanti žinia, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovės UAB „Intershop LT“ turėtų būti priteistos atsakovės N. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Intershop LT“ ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.