- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2-409-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00024-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Zgo“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Zgo“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Zgo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė, VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Zgo“ (toliau – ir atsakovė). Nurodė, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė. Ieškovės apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 13 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 109 794,91 Eur, kurį sudarė: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skola – 105 168,09 Eur (PVM mokestis – 58 794,37 Eur, bauda – 23 704 Eur, delspinigiai – 22 669,72 Eur), pelno mokesčio (toliau – PM) skola – 4 536,56 Eur (PM mokestis – 2 474 Eur, bauda – 1 092 Eur, delspinigiai – 970,56 Eur), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) skola – 90,26 Eur (GPM mokestis – 85,30 Eur, delspinigiai – 4,96 Eur). Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2025 m. lapkričio 24 d., tačiau išieškoti mokestinės priemokos nepavyko.
2. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Pagal VĮ Regitros duomenis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Priverstinis išieškojimas vykdomas 1 vykdomojoje byloje VMI naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis pas atsakovę 2026 m. kovo 13 d. nedirbo nė vienas darbuotojas, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 25,43 Eur. Pagal paskutinės atsakovės pateiktos metinės finansinės atskaitomybės, t. y. 2024 metų finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis atsakovės įsipareigojimai 2024 metais sudarė 263 623 Eur, o turtas – 344 246 Eur. Vertinant atsakovės nemokumą, turi būti atsižvelgta į faktiškai jos turimą turtą ir galimybę išieškoti skolas. Nors atsakovės turtas viršijo įsipareigojimus, tačiau VšĮ „Zgo“ yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė atsakovei VšĮ „Zgo“ nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Stinkoma“.
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad atsakovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla. VMI įvykdė JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo VšĮ „Zgo“.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės nemokumą patvirtina byloje VMI pateikti duomenys apie tai, jog taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, atsakovė nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, darbuotojų neturi, turi 25,43 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomas 109 156,90 Eur mokestinės prievolės išieškojimas VMI naudai.
6. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad atsakovė 2025 metais patyrė 6 808 Eur nuostolius, 2024 metų nuostoliai – 173 654 Eur. Atsakovės nuosavo turto ir įsipareigojimų suma 2025 m. gruodžio 31 d. buvo 115 100 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 219 441 Eur, sukauptas veiklos rezultatas – 121 309 Eur nuostoliai. Atsakovės pateiktoje pirkėjų skolų suvestinėje apskaityta 5 779,05 Eur pirkėjų skola, o skolų tiekėjams suvestinėje – 1 120,28 Eur atsakovės skola tiekėjams. Iš pateiktų balansų teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams beveik du kartus viršija jos apskaitomo 115 100 Eur turto, kurį sudaro trumpalaikis turtas, vertę.
7. Teismas pažymėjo, kad iš esmės visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, tačiau nesant priešingų duomenų, toks turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinėms prievolėms vykdyti.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė VšĮ „Zgo“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, realiai nebevykdo ūkinės komercinės veiklos, iš kurios tikėtinai gautų pajamų būtų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai labai dideli – 219 441 Eur, o likvidaus turto neturi, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė VšĮ „Zgo“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės VMI pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei VšĮ „Zgo“ atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovė informavo teismą, kad dėl 109 156,90 Eur mokestinės nepriemokos VMI yra pateikusi skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) ir tuo pagrindu teikė prašymą antstoliui sustabdyti išieškojimą kol EŽTT priims galutinį sprendimą. Teismas nepagrįstai atsakovės ginčijamos sumos (109 156,90 Eur) neeliminavo iš atsakovės mokėtinų sumų ir dėl to padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams beveik du kartus viršija jos turto vertę.
9.2. Nors EŽTT procesas formaliai nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) prasme „kita byla“, tačiau šiuo atveju jo baigtis tiesiogiai lemia ginčijamo reikalavimo pagrįstumą. Jei EŽTT nustatys Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimą, tai reikš, kad prievolė atsakovei buvo nustatyta ir vykdyta neteisėtai. Tokiu atveju bankroto bylos iškėlimas būtų ne tik perteklinis, bet ir sukeltų negrįžtamų žalingų pasekmių atsakovei. Taikyti tokią negrįžtamą priemonę skundo EŽTT nagrinėjimo metu yra neproporcingas ir neatidėliotinos gynybos priemone nepateisinamas sprendimas.
9.3. Iškėlus bankroto bylą ir ją vykdant, EŽTT sprendimo įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas arba labai apsunkintas – taip būtų pažeista atsakovės teisė į veiksmingą gynybą. Bankroto bylos iškėlimas, kol EŽTT dar nėra išsprendęs klausimo dėl skolos teisėtumo, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos Protokolui Nr. 1.
9.4. Atsakovė yra moki ir gyvybinga. Iš atsakovės mokėtinų sumų atėmus atsakovės EŽTT ginčijamą 109 156,90 Eur mokestinę nepriemoką VMI, atsakovė turi pakankamai turto prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.
9.5. Atsakovė šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą pagal esamas galimybes, deda pastangas, kad kuo greičiau atsiskaitytų su kreditoriais bei nedidintų esamų įsiskolinimų. Šiuo metu atsakovė veda derybas su potencialiu investuotoju, kuris, įvertinęs atsakovės ilgametę patirtį ir kontaktų bazę, yra suinteresuotas prisidėti prie atsakovės veiklos. Tikimasi, kad šios derybos padės atsakovei užtikrinti tolesnį veiklos tęstinumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
9.6. Atsakovei nemokumo bylos iškėlimas tokiomis aplinkybėmis, kai atsakovė vykdo komercinę veiklą ir yra didelė tikimybė, jog netolimoje ateityje gaus pajamų, būtų nuostolingas visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant ieškovę.
Atsiliepimas
10. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
10.1. Apeliantės pateikta informacija apie kreipimosi į EŽTT faktą nepanaikina galiojančių bei vykdytinų mokestinių prievolių valstybei pareigos iki kol nėra priimtas galutinis EŽTT sprendimas ir (ar) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios sustabdyti konkrečius veiksmus. Apeliantė, nors ir nurodė bendro pobūdžio informaciją apie EŽTT pateiktą skundą, tačiau įrodymai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui apie EŽTT pateikto skundo priėmimą nepateikti.
10.2. Atsakovė tiek su atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie siekį sumažinti įsiskolinimą, todėl teiginiai apie dedamas pastangas, kad kuo greičiau atsiskaitytų su kreditoriais bei nedidintų esamų įsiskolinimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
10.3. Nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama, kad atsakovė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus VMI, nes pradelstos skolos nėra dengiamos nuo 2025 m. lapkričio mėnesio, išieškojimas neefektyvus, atsakovė skolos nedengia. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikimo dieną atsakovės skola valstybės biudžetui buvo 109 794,91 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dieną atsakovės skola valstybės biudžetui sudaro 110 619,13 Eur. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes dėl VšĮ „Zgo“ veiklos pelningumo, ypač vertinant aplinkybę, kad atsakovė neturi likvidaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
10.4. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių, todėl negali būti laikoma mokia ir gyvybinga. Tai, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, patvirtina faktas, jog atsakovė su ieškove nuo 2025 m. lapkričio 24 d. nesugebėjo atsiskaityti, o priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad ji vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokaus juridinio asmens būsenos. Ieškovės vertinimu, atsakovės finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, ji negali vykdyti turtinių prievolių. Apeliantė neįrodė, kad ji yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, todėl atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir jai pagrįstai iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei VšĮ „Zgo“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą
13. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad bankroto byla jai iškelta nepagrįstai, nes ji nėra nemoki. Teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, neįvertino jos nurodytos faktinės aplinkybės dėl kreipimosi į EŽTT, ginčijant ieškovės nurodomą mokestinę nepriemoką. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, deda pastangas, jog kuo greičiau atsiskaitytų su kreditoriais, veda derybas su potencialiu investuotoju, atsakovę ištikę finansiniai sunkumai yra laikini. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau išdėstomų motyvų.
14. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
15. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Taigi pripažįstamas viešojo intereso bankroto byloje buvimas neatleidžia apeliantės nuo pareigos įrodyti jos mokumą ir gyvybingumą.
19. Apeliantė atskirajame skunde, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl jai nemokumo bylos iškėlimo, neįvertino atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės – ji kreipėsi EŽTT, siekdama apginti savo pažeistas teises dėl ieškovės apskaičiuotos mokestinės nepriemokos. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės mokumą, turėjo eliminuoti atsakovės EŽTT ginčijamą ieškovės mokestinį įpareigojimą iš atsakovės įsipareigojimų masės. Kol nėra priimtas EŽTT sprendimas dėl atsakovės skundo (peticijos), bankroto bylos iškėlimas būtų neproporcinga priemonė, kuri pažeistų atsakovės teises ir interesus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nors ir nurodė bendro pobūdžio informaciją apie EŽTT pateiktą skundą, tačiau įrodymai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui apie EŽTT pateiktą skundą ir jo priėmimą nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateikta pozicija, kad kreipimosi į EŽTT faktas nepanaikina galiojančių bei vykdytinų mokestinių prievolių valstybei pareigos iki kol nėra priimtas galutinis EŽTT sprendimas ir (ar) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios sustabdyti konkrečius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią atsakovės mokestinę prievolę vertino kaip jos turimų įsipareigojimų dalį.
21. Kreipimasis į EŽTT nepatenka nei į privalomųjų, nei į fakultatyviųjų civilinės ir (ar) vykdomosios bylos sustabdymo aplinkybių sąrašą (CPK 163–164 ir 626–627 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti civilinės bylos dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei iki bus priimtas EŽTT sprendimas. Tokia situacija būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundo argumentai dėl netinkamo faktinės aplinkybės dėl atsakovės kreipimosi į EŽTT, siekiant apginti pažeistas teises, vertinimo ir poreikio teismui spręsti dėl nemokumo bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta ši byla, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, likvidaus turto neturi ir nebevykdo ūkinės komercinės veiklos, iš kurios gautų pajamų būtų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė VšĮ „Zgo“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, nurodo, kad ji yra moki, gyvybinga, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neturi darbuotojų, jos skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 25,43 Eur, skola VMI – 109 156,90 Eur, jos atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje, neturi registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantė nekvestionuoja.
24. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2026 m. gegužės 4 d. yra 26,03 Eur, t. y. padidėjęs nuo apskųstosios teismo nutarties priėmimo, o įsiskolinimas VMI 2026 m. gegužės 3 d. duomenimis – 110 785,83 Eur – taip pat yra padidėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybė, kad atsakovės skola valstybės biudžetui nuolat didėja ir jos nepavyksta išieškoti priverstine tvarka ilgą laiką, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir jos nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022 34 punktas).
25. Remiantis aktualia teismų praktika, bendrovė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad ji nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024 36 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš paminėtų alternatyvių sąlygų, bendrovei (įmonei) gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie bendrovės mokumą spręsti įvertinus išskirtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti iš bendrovės skolas.
26. Apeliantė savo mokumą įrodinėja pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2025 metų mokestinį laikotarpį bei pagal 2026 m. kovo 15 d. duomenis. Iš 2025 metų apeliantės finansinių ataskaitų matyti, kad ji deklaruoja 2025 m. gruodžio 31 d. turėjusi turto už 115 100 Eur, o įsipareigojimų – už 219 441 Eur. Apeliantės turtą sudaro 2 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 115 098 Eur vertės trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 7 590 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos – 107 516 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – -8 Eur).
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės balanse už 2025 metus iš esmės visą turimą turtą sudaro trumpalaikis turtas (115 098 Eur iš 115 100 Eur), kuris nelaikytinas realiai egzistuojantis ir galintis būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Apeliantės turtą sudaro tik gautinos sumos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos, materialaus trumpalaikio turto (atsargų) atsakovė neturi.
28. Pastebėtina, kad, lyginant su atsakovės balanso už 2024 metus duomenimis, 2025 metais jos turto vertė sumažėjo (nuo 165 626 Eur iki 115 098 Eur), atsakovės balanse nebeliko materialaus turto (atsargų) ir atsirado ateinančių laikotarpių sąnaudos.
29. Dalį atsakovės trumpalaikio turto – 7 590 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos). Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Toks turtas kaip debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi šis turtas turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Apeliantė nenurodė, kokias realias pastangas ji dėjo, siekdama atgauti balanse nurodytas skolas iš atsakovės debitorių (skolininkų). Nustatyta, kad LITEKO nėra duomenų apie vykstančius apeliantės pradėtus teisminius procesus, siekiant susigrąžinti skolas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantės debitoriniai reikalavimai negali būti laikomi jos turtu, leidžiančiu padengti įsipareigojimus kreditoriams.
30. Į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų ir ateinančių laikotarpių sąnaudų apeliantė neturi likvidaus turto, kuris leistų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus naujausius jos finansinės atskaitomybės duomenis, konstatuoja, kad pagal balanso testą atsakovė 2025 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
31. Apeliantės finansinės būklės gerėjimo nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – tiek 2024 metais, tiek 2025 metais atsakovė veikė nuostolingai, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 15 d. pajamų negavo. Apeliantė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai, su kokiais kreditoriais ji atsiskaitė ir dėl kokių priežasčių nesumoka ieškovei – VMI. Apeliantė nepateikė duomenų apie jos veiklos sąnaudų struktūrą, vedamas derybas su investuotojais, realiai vykdomus sandorius ar kitus ekonominius rodiklius, kurie leistų įsitikinti galimo atsakovės pelno realumu ateityje ir patvirtintų galimybę iš jo atsiskaityti su kreditoriais.
32. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
34. Nagrinėjamoje byloje apeliantės dėstoma pozicija apie vykdomą veiklą yra grindžiama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, jų didėjimą ir atsakovės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo, nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos vykdymą ir tęstinumą. Kitaip tariant, atsakovė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas padaryti kitokią išvadą neturi pagrindo.
35. Tai, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, patvirtina jos vykdomos veiklos faktinį sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir negyvybingumą bei nemokumą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad apeliantė nėra pajėgi laiku vykdyti prievolių kreditoriams. Byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti atsakovės gyvybingumą, leidžiantį jai veikti efektyviai, gauti pakankamą srautą pajamų, iš kurių netolimoje ateityje būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra realių perspektyvų stabilizuoti atsakovės finansinę padėtį, tokių aplinkybių apeliantė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliantei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jų nepažeidė, atskleidė bylos esmę, o taip pat teisingai pritaikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo bylos iškėlimą, ir nusprendė, jog apeliantė VšĮ „Zgo“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl apeliantei pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nebuvo paneigtas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.