Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo P. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nubaustas vieno tūkstančio litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 23 d. 8.40 val. ties Šilutės pl. 31, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,45 prom.). Tokiais savo veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. ginčija faktą, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tvirtina, kad jo neblaivumas buvo išmatuotas nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijoje išdėstytų taisyklių, o grįsti jo kaltę ne byloje esančia įrodymu visuma, o tik ekspertizės aktu pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.

Tačiau išanalizavęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamos abejonės dėl matuoklio, naudoto jo neblaivumui patikrinti, bei ekspertizės akto, kuriame konstatuota, jog P. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patikimumo nepagrįstos.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1622473 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti (b. l. 13). P. M. šiuo alkoholio matuokliu 8.55 val. buvo nustatytas 0,45 prom. girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš neblaivumo patikrinimo kvito, P. M. ant alkotesterio kvito pasirašė, nenurodė, jog nesutinka su tikrinimo rezultatu (b. l. 7). Policijos pareigūnams duodamas paaiškinimą iš karto po įvykio P. M. nurodė, kad gėrė alaus, jautėsi blaivus (b. l. 4). Nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo P. M. savo noru kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo jo kraujyje. Kadangi 2014 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 247 buvo konstatuota, jog P. M. yra blaivus, t. y. 9.45 val. iškvėptame ore buvo nustatytas 0,29 prom., 10.10 val. – 0,25 prom. neblaivumo laipsnis, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7746/14(01) buvo nustatyta, kad P. M. kraujyje rasta 0,35 prom. etilo alkoholio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei pašalinti byloje esančius prieštaravimus dėl P. M. neblaivumo įvykio metu, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Atlikus ekspertizę, ekspertizės akte Nr. EG 2153/14(03) konstatuota, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2014 m. rugpjūčio 23 d. 8.55 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ atlikto P. M. blaivumo testo tikrinimo rezultato – 0,45 prom. etilo alkoholio ir gydymo įstaigoje alkotesteriu „Lion Alcolmeter“ atlikto P. M. blaivumo testo rezultato – 2014 m. rugpjūčio 23 d. 9.45 val. jo iškvėptame ore nustatyta 0,29 prom. etilo alkoholio, pakartotinio blaivumo testo rezultato – 10.10 val. iškvėptame ore nustatyta 0,25 prom. etilo alkoholio bei P. M. kraujo mėginio tyrimo rezultato – 2014 m. rugpjūčio 23 d. 9.50 val. paimtame kraujyje rasta 0,35 prom. etilo alkoholio, kadangi alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Ekspertas konstatavo, kad policijos pareigūnams sustabdžius P. M. ir alkotesteriu atliekant blaivumo testą 2014 m. rugpjūčio 23 d. 8.55 val., jo kraujyje turėjo būti atitinkamai 0,5 prom. ir 0,49 prom. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Taigi P. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, o per laikotarpį nuo 8.40 val. iki 9.50 val. alkoholio kiekis P. M. organizme natūraliai dėsningai sumažėjo dėl alkoholio redukcijos (oksidacijos) procesų (b. l. 33–34).

Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 8.40 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ekspertizės aktu buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Nesiremti šiuo ekspertizės aktu ir vadovautis paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sugalvotais skaičiavimais ir samprotavimais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi eksperto padarytos išvados paremtos moksliškai pagrįstais skaičiavimais, kurie atlikti remiantis byloje esančiais duomenimis, o tai, kad pats P. M. įvykio metu vairuodamas automobilį jautėsi blaivus ir buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro, neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad P. M. kaltė buvo grindžiama ne byloje esančia įrodymų visuma, o tik vieninteliu įrodymu byloje – ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad ekspertizės akte pateikta eksperto išvada priimta vadovaujantis išsamiu ir visapusišku visų bylos duomenų vertinimu, įvertinus ir ištyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą, alkotesterio duomenis, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 247 duomenis, specialisto išvadą Nr. T-A 7746/14 (01), ir tai aiškiai atsispindi pačioje ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (b. l. 34).

P. M. kvestionuodamas savo kaltę apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nustatant jo girtumo laipsnį, buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, kadangi policijos pareigūnai turėjo įvertinti tai, kad sustabdymo metu jis rūkė, todėl privalėjo palaukti penkiolika minučių nuo jo sustabdymo. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad P. M. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 8.40 val. Alkotesterio neblaivumo kvitas patvirtina, jog duomenys apie P. M. neblaivumą paimti 8.55 val., t. y. praėjus 15 min. nuo automobilio sustabdymo. Tai rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Kartu pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas nenurodė, jog vartojo alkoholį prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos alkotesterio parodymams. Priešingai, P. M. patvirtino, kad alkoholį vartojo vakare. Taigi akivaizdu, kad P. M. iškelta versija, jog rūkoma cigaretė galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, byloje surinktais duomenimis nepasitvirtino ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kaip gynybinė jo pozicija.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog transporto priemonės vairavimo metu P. M. buvo neblaivus, ekspertizės aktu jam nustatytas lengvas girtumas (0,49–0,53 prom.), kuris viršija įstatymo nustatytą leistiną 0,40 prom. ribą. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš jų ir minėtą ekspertizės aktą, bei pagrįstai P. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo

Apeliaciniu skundu P. M. prašo pritaikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis teismų praktika, apygardos teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą P. M. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors apeliantas teigia, kad gailisi dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo, tačiau akivaizdu, jog toks gailėjimasis – kaltės kvestionavimas, negali būti traktuojamas kaip apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, kadangi P. M. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. P. M. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 7–12). Todėl apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – kad jis charakterizuojamas teigiamai, aplinkiniams pavojaus nesukėlė ar išklausė teisės aktuose nustatytą programą apie alkoholio žalą, nesudaro pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai atsižvelgė į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. P. M. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.