- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- eI-2348-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00332-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Petras Selilioniuibė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams B. V. ir advokatui Petrui Selilioniui bei atsakovo atstovui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Bankroto administratorius UAB „Vantolina“ (toliau – ir pareiškėjas arba Administratorius) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr.V4-61 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei UAB „Vantolina“ skyrimo“.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos direktorius 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V4-61 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei UAB „Vantolina" skyrimo" (toliau – ir skundžiamas įsakymas) skyrė pareiškėjui nuobaudą - viešą įspėjimą, kurį grindė 2016 m. rugpjūčio 10 d. išvada Nr. D4-1044 (toliau – ir Išvada).
Išvadoje, kuria grindžiamas skundžiamas įsakymas, nurodoma, kad nuobauda Administratoriui skirta už Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 15, 20 punktų bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintą profesinės kompetencijos principo pažeidimus. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus, nes neteikė informacijos bei ataskaitų teismui, nevykdė teismo įpareigojimo teikti informaciją. Administratorius yra pateikęs visą teismui teiktiną informaciją apie administruojamą įmonę UAB „2G ir KO": kreditorių susirinkimų protokolus, informaciją apie Administratoriaus inicijuotas ir nagrinėjamas bylas, teismo posėdžių datas ir pan.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. B2-3703-450/2016 nepagrįstai nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. Administratorius neatliko jokių veiksmų bankroto byloje, tačiau juos turėjo atlikti. Teismas nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus Administratorius turėtų atlikti.
Administratorius dar iki 2015 m. birželio 1 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui visą bankroto procedūrų medžiagą, iš kurios matyti, jog visi einamieji klausimai įmonės bankroto byloje jau atlikti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. rašto Nr. B2-3703-450/2016 pateikimo Administratoriui metu liko tik sulaukti galutinio teismo sprendimo Administratoriaus inicijuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-199-202/2016 ir šio sprendimo (nuosprendžio) pagrindu išieškoti bei paskirstyti gautas lėšas tarp kreditorių. Lietuvos apeliacinis teismas tik 2016 m. kovo 7 d. priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-199-202/2016 atmetė nuteistojo buvusio UAB „2G ir KO" savininko K. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. O. pripažintas kaltu ir nuteistas bei iš jo priteista 26 645 Eur UAB „2G ir KO" turtinei žalai atlyginti. Todėl nagrinėjamoje UAB „2G ir KO" bankroto byloje beliko tik išieškoti nurodytas teismo priteistas pinigines lėšas. Tačiau Administratorius išieškojimą turi teisę pradėti ne anksčiau kaip po metų nuo Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. kovo 7 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-199-202/2016 įsiteisėjimo, t.y. ne anksčiau kaip pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Greitesnis piniginių lėšų išieškojimas įmonės naudai, o vėliau jos likvidavimo ir išregistravimo procedūrų vykdymas nėra įmanomas.
Įmonėje atlikus visas pirmines bankroto procedūras, nesant jokio turto, išskyrus priteistą minėtu teismo nuosprendžiu, nėra klausimų, kuriuos būtų tikslinga, prasminga spręsti kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimo nuolatinio šaukimo neįpareigoja įstatymas, susirinkimų šaukimas nėra savitikslis ir jų skaičius pats savaime neparodo bankroto procedūrų efektyvumo, juo labiau, kad pageidavimo sušaukti kreditorių susirinkimą neišreiškė nė vienas šią teisę pagal ĮBĮ nuostatas turintis subjektas. Susirinkimai šaukiami tik esant jų sušaukimo poreikiui ir/arba jų sušaukimą inicijavus tokią teisę turinčiam subjektui. Tačiau nė viena iš dviejų nurodytų sąlygų nagrinėjamuoju atveju nebuvo išpildyta. Todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Administratorius nuo 2015 m. birželio 1 d. privalėjo šaukti UAB „2G ir KO" kreditorių susirinkimus ir teikti informaciją apie juose priimtus nutarimus ar juose patvirtintas ataskaitas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „2G ir KO" turi vos kelis kreditorius, kuriems, kaip ir teismui, sudarytos sąlygos gauti visą pageidaujamą informaciją. Kreditoriai turi galimybę sužinoti apie Administratoriaus atliktus veiksmus, kreipdamiesi į Administratorių tiesiogiai. Jeigu toks informacijos teikimo būdas jų netenkina, jie gali inicijuoti kreditorių susirinkimą ir pareikalauti pateikti ataskaitą, tačiau to padaryta nebuvo. Faktas, jog nuo 2015 m. birželio 1 d. UAB „2G ir KO" nebuvo šaukiami kreditorių susirinkimai, nesudaro pagrindo teigti, jog Administratorius slepia kokią nors informaciją nuo teismo, stabdo piniginių lėšų išieškojimą ir paskirstymą tarp kreditorių ar kitaip vilkina ar neefektyviai vykdo bankroto procedūrų eigą.
Administratorius skundžiamu įsakymu nubaustas už tariamą bankroto procedūrų vilkinimą, susirinkimų nešaukimą, informacijos neteikimą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. kovo 25 d. Tačiau nuobauda Administratoriui skiriama remiantis tik 2016 m. liepos 13 d. priimtu ir įsigaliojusiu gerokai vėliau, negu tariamai neteisėtai atlikti Administratoriaus veiksmai, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintu Elgesio kodeksu. Todėl Tarnyba neteisėtai Administratoriaus veiksmus įvertino remdamasi jų atlikimo momentu negaliojusiu teisės aktu.
Iš Išvados nėra neaišku, ką netinkamai atliko Administratorius, kas sudarytų pagrindą teigti, jog jis pažeidė profesinės kompetencijos principą. Profesinės kompetencijos principas pats savaime nereiškia, jog turėtų būti nuolat šaukiami kreditorių susirinkimai. Priešingai, šio principo pažeidimu galėtų būti laikoma beprasmių susirinkimų šaukimas švaistant kreditorių ir teismo laiką ir lėšas, perkraunant bankrutuojančios įmonės procesą bereikalingais, betiksliais veiksmais, procedūromis ir dokumentais. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, jog Administratorius neefektyviai vykdo UAB „2G ir KO" bankroto procedūras. Priešingai, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad bankroto procedūrų eiga atitinka susiklosčiusią situaciją.
Išvadoje nurodoma, kad viešas įspėjimas Administratoriui skirtinas, nes šis turi jau dvi galiojančias nuobaudas, tačiau Tarnybai yra žinoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5751-629/2016 panaikino Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. V-309 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Vantolina" skyrimo". Be to, šiuo atveju, kaip ir nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-5751-629/2016, skiriant Administratoriui nuobaudą, pažeidžiamos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos, nes vertinant tariamo pažeidimo aplinkybes, neįsigilinta į įmonės bankroto procedūrų eigą ir situaciją, remtasi samprotavimais ir neteisėtai pritaikyta Administratoriaus kaltės prezumpcija, pažeidžiant reikalavimą skirti Administratoriui poveikio priemonę tik kaip ultima ratio priemonę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo su skundu nesutinkantis. Nurodo, kad skundžiamu įsakymu nuobauda Administratoriui paskirta iš esmės už tai, kad pareiškėjas, administruodamas UAB „2G ir KO" bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus bei Elgesio kodekso 6.4 punktą. Vertinant nustatytus pažeidimus buvo atsižvelgta į tai, kad objektyvių aplinkybių lėmusių šių pažeidimų padarymą, patikrinimo metu pateikta nebuvo. Taip pat teismas ne kartą įpareigojo pareiškėją pateikti išsamią informaciją apie bankroto bylos eigą bei administravimo ataskaitą, tačiau tokio įpareigojimo jis taip ir neįvykdė, net ir patikrinimo metu neištaisė savo veiklos trūkumų. Be to, pareiškėjo patikrinimo metu pateikti dokumentai neleidžia teigti, kad jis efektyviai administravo UAB „2G ir KO" bankroto procesą.
UAB „2G ir KO" bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. pranešimu, o taip pat Tarnyboje gautu raštu prašė pareiškėjo pateikti išsamią informaciją apie UAB „2G ir KO" bankroto bylos eigą, Administratoriaus atliekamus veiksmus, sušauktus kreditorių susirinkimus, juose priimtus nutarimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl UAB „2G ir KO" pabaigos. Tačiau pareiškėjas teismui pateikė informaciją tik apie baudžiamosios bylos buvusio įmonės vadovo atžvilgiu nagrinėjimo eigą. Visos teismo prašomos informacijos bei administravimo ataskaitos pareiškėja teismui nepateikė. 2016 m. kovo 23 d. pareiškėjas informavo teismą apie baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį bei apie planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismui buvo pateikta visa jo ne kartą prašyta informacija.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintas Elgesio kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas) nesukūrė naujų reikalavimų bankroto administratoriams, o tik pakeitė iki tol galiojusį analogišką teisės aktą, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu (teisės aktus tvirtino skirtingi ministrai, nes nuo 2016-01-01 bankroto administratorių priežiūros funkcija buvo perduota iš Ūkio ministerijos Finansų ministerijai) ir, priešingai negu teigia pareiškėjas, elgesio kodekso nuostatos, kurias jis pažeidė, galiojo ir pažeidimų padarymo metu, o priimant skundžiamą įsakymą buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančia Elgesio kodekso redakcija.
Anksčiau galiojęs Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, nustatė analogiškus bankroto administratorių elgesio principus, tame tarpe ir profesionalumo principą -turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti; tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atlikti savo pareigas; visada veikti profesionaliai, aiškinti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyviams proceso teisinį reguliavimą ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus (11.2 p.) bei efektyvumo principą - siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką; efektyviai naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius; aktyviai taikinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu (11.4 p.).
Elgesio kodeksas nesukūrė naujų reikalavimų bankroto administratoriams, o tik pakeitė iki tol galiojusį analogišką teisės aktą, kuris buvo patvirtintas ir, priešingai negu teigia pareiškėjas, Elgesio kodekso nuostatos, kurias jis pažeidė, galiojo ir pažeidimų padarymo metu.
Taisyklių 24 punktas įtvirtina Tarnybos direktoriaus diskreciją skirti išvadoje siūlomą nuobaudą, neskirti išvadoje siūlomos nuobaudos ar skirti kitą nei išvadoje siūloma nuobauda. Nors dėl vienos iš Tarnybos pareiškėjui paskirtų nuobaudų šiuo metu vyksta teisminis ginčas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėja turėjo dar vieną galiojančią nuobaudą, dėl kurios ginčas nevyko.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
2013 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. vyko BUAB „2G ir KO” kreditorių susirinkimai.
2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu Administratorius informavo Vilniaus apygardos teismą apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl BUAB „2G ir KO” padarytos žalos atlyginimo. Tuo pačiu raštu pateikta informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.
2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. B2-3122-450/2015 Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Administratorių iki 2015 m. birželio 2 d. informuoti teismą apie BUAB „2G ir Ko” bankroto proceso eigą, administratoriaus atliktus veiksmus, įvykusius kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos.
2015 m. birželio 1 d. raštu Administratorius informavo Vilniaus apygardos teismą apie vykstantį baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-216-209/2015 K. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu iš K. O. BUAB „2G ir KO” naudai priteista 26646 Eur turtinės žalos atlyginimo.
2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. B2-3703-450/2016 Vilniaus apygardos teismas informavo Tarnybą apie tai, kad Administratorius nuo 2015 m. birželio 1 d. neatliko jokių veiksmų BUAB „2G ir KO” bankroto byloje, nepateikė teismui jokios informacijos apie bankroto proceso eigą apie kreditorių reikalavimų tenkinimą, turto pardavimą ir galimybes priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kas leidžia spręsti apie ĮBĮ nustatytų terminų bei principų pažeidimą, taip pat apie galimą jokių administravimo veiksmų neatlikimą bei nepagrįstą Administratoriaus bankroto procedūrų vilkinimą. Vilniaus apygardos teismas paprašė Tarnybos atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją, o Administratorių tuo pačiu raštu įpareigojo iki 2016 m. vasario 20 d. informuoti teismą apie įmonės bankroto proceso eigą, administratoriaus atliktus veiksmus, įvykusius kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos.
2016 m. vasario 9 d. raštu Administratorius informavo Vilniaus apygardos teismą apie priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs BUAB „2G ir KO” vadovas K. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
2016 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1A-199-202-2016 K. O. apeliacinis skundas atmestas.
2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. D2-824 Tarnyba informavo Administratorių apie sprendimą atlikti jo veiklos patikrinimą ir nustatė terminą (iki 2016-03-29) pateikti išsamų paaiškinimą į Vilniaus apygardos teismo keliamus klausimus.
2016 m. kovo 23 d. raštu Administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismui 2016 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-209/2015. Administratorius, be kita ko, nurodė, kad yra derinamas kreditorių susirinkimo sušaukimo laikas, o apie susirinkimo nutarimus teismas bus informuotas vėliau.
2016 m. kovo 25 raštu atsakydamas į Tarnybos 2016 m. kovo 16 d. raštą Nr. D2-824 Administratorius nurodė atlikęs visas reikalingas procedūras ir apie tolimesnę bankroto bylos eigą informavęs Vilniaus apygardos teismą.
2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašyta išvada Nr. D4-1044 (Išvada), kuria pasiūlyta Administratoriui skirti ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą.
2016 m. rugpjūčio 12 d. Administratorius pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Išvados, kurias nurodė nesutinkantis su Išvada ir paprašė nuobaudos neskirti.
2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V4-61 (skundžiamas įsakymas) už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų ir Elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ Tarnybos direktorius paskyrė nuobaudą – viešą įspėjimą.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. V4-61 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Skundžiamas įsakymas ir juo paskirta nuobauda grindžiami Taisyklių 23.2 punktu bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktu, 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Elgesio kodekso 6.4 punktu.
ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius privalo teikti informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Bankroto administratorius taip turi pareigą vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.). ĮBĮ 11⁷ straipsnio, reglamentuojančio administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirtas viešas įspėjimas, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Taisyklių iki 2017 m. liepos 21 d. reguliavusių asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, kurią, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atliko Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, 23.2 punkte buvo įtvirtinta, kad administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos, gavus Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Nuobauda pareiškėjui, be kita ko, paskirta ir už Finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (Elgesio kodeksas) 6.4 punkto pažeidimą. Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtinta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.
Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu įsakymu iš esmės argumentuoja tuo, kad tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, jog Administratorius nuo 2015 m. birželio 1 d. neatliko jokių veiksmų bankroto byloje, nors turėjo pareigą juos atlikti. Be to, pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba vadovavosi Elgesio kodekso redakcija, kuri negaliojo tariamų pažeidimų padarymo metu ir, skiriant nuobaudą, neatsižvelgta, jog dėl anksčiau paskirtos nuobaudos tebevyksta teisminis ginčas.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas įsakymas yra pagrįstas netinkama teisės akto nuostata – Etikos kodekso 6.4 punktu. Pažymėtina, kad Etikos kodeksas, kuriuo priimdamas skundžiamą įsakymą vadovaujasi atsakovas, įsigaliojo tik 2017 m. liepos 20 d. Tuo tarpu Administratoriaus veiksmai (neveikimas) už kuriuos skundžiamu įsakymu buvo paskirta nuobauda, atlikti per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. (Administratoriaus atsakymas teismui į pastarojo 2015 m. gegužės 8 d. paklausimą) iki 2016 m. kovo 23 d. (Administratoriaus pranešimas teismui apie baudžiamojoje bylos priimtą nuosprendį ir planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą). Taigi, Administratoriaus atžvilgiu pritaikytas teisės aktas, negaliojęs veiksmų (neveikimo) metu.
Administracinės teisės teorijoje pripažįstama, kad administracinės teisės normos paprastai reguliuoja tik tuos santykius, kurie atsiranda įsigaliojus administracinės teisės normai, t.y. normos ar norminio teisės akto galia įprastai nukreipta į ateitį. Administracinės teisės, kaip ir kitų teisės šakų, normos atgal negalioja, t.y. neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsiado iki šių norminių aktų įsigaliojimo.
Atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, ši institucija yra saistoma ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtinanti viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti faktais ir teisės normomis reiškia, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyti teisės aktai, taikytini ir galioję nagrinėjamų materialiųjų teisinių santykių metu.
Teisinis reguliavimas nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui individualų administracinį aktą grįsti teisės aktais, panašiai reguliuojančiais atitinkamus teisinius santykius, todėl atsakovo argumentai, jog ir ginčo teisinių santykiu metu galiojęs Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas Ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887, taip pat nustatė profesionalumo principą – turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti; tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atlikti savo pareigas; visada veikti profesionaliai, aiškinti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyviams proceso teisinį reguliavimą ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus, neeliminuoja atsakovo pareigos individualų administracinį aktą pagrįsti ginčo teisiniams santykiams aktualiomis teisės aktų nuostatomis.
Kaip šiame teismo sprendime jau minėta Administratoriui nuobauda paskirta už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto, nustatančio administratoriaus pareigą teikti informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, pažeidimą ir to paties straipsnio 5 dalies 20 punkto, įtvirtinančio administratoriaus pareigą vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, pažeidimą.
Visų pirma svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nevyksta ginčas, jog pareiškėjas nebūtų pateikęs teismui informacijos ir ataskaitos pagal šio ĮBĮ 11straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas.
Nuobaudos paskyrimą Administratoriui Tarnyba pagrindė faktine aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismui paprašius pateikti išsamią informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, Administratoriaus atliekamus veiksmus, sušauktus kreditorių susirinkimus, juose priimtus nutarimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos, pareiškėjas pateikė tik informaciją apie baudžiamosios bylos buvusio įmonės vadovo atžvilgiu nagrinėjimo eigą. Kitos informacijos Administratorius teismui nepateikė.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Administratorius teikė atsakymus į kiekvieną Vilniaus apygardos teismo paklausimą apie administruojamos bankrutuojančios įmonės bankroto proceso eigą. Administratorius teismą raštais informuodavo apie vykstantį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurio metu, be kita ko, sprendžiamas klausimas ir dėl turtinės žalos atlyginimo BUAB “2G ir KO” naudai.
Taigi, iš esmės, pareiškėjui nuobauda nagrinėjamu atveju paskirta už tai, kad jis Vilniaus apygardos teismui nepateikė informacijos, kurios formos ir turinio įstatymas nereglamentuoja, apie kreditorių susirinkimus ir juose priimtus nutarimus. Nagrinėjant administracinę bylą pasitvirtino, jog tokie susirinkimai nuo 2014 m. lapkričio 20 d. nevyko. Atitinkamai nebuvo priimta ir jokių kreditorių susirinkimų nutarimų. Tai leidžia spręsti, kad Administratorius neturėjo pareigos ir negalėjo pateikti prašomos informacijos. Sutiktina su pareiškėjo pozicija nagrinėjamu atveju, jog kreditorių susirinkimo nuolatinio ir/ar periodinio šaukimo nenustato ĮBĮ nuostatos. Kreditorių susirinkimų šaukimas nėra savitikslis ir jų skaičius pats savaime neužtikrina bankroto procedūrų efektyvumo. Susirinkimai šaukiami esant jų sušaukimo poreikiui ir jų sušaukimą inicijavus tokią teisę turinčių subjektų. Tačiau nei vienos iš šių sąlygų egzistavimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.
Nors pareiškėjo atsakymai Vilniaus apygardos teismui ir galėjo būti išsamesni (informatyvesni), tačiau susiklosčiusioje situacijoje, kai kreditorių susirinkimai šaukiami nebuvo, Administratoriaus veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto nuostatas, nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas, kreipdamasis į Tarnybą nurodė, jog yra pagrindo svarstyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti terminai bei principai, ar Administratorius nevilkino bankroto procedūrų. Akivaizdu, jog Tarnyba, atlikusi pareiškėjo veiklos patikrinimą, tokių grubių pažeidimų nenustatė, jų nekonstatavo ir nuobaudos už tai pareiškėjui neskyrė.
Svarbu pažymėti, jog bankroto procedūros tikslas yra siekti teisės aktų nustatyta tvarka iš bankrutuojančios įmonės turto patekinti kreditorių reikalavimus ir užtikrinti kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Administratorius, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nurodymus, teikė informaciją apie BUAB “ 2G ir KO” bankroto eigą, nors, sutiktina, nepakankamai išsamią, tačiau aktualią ir realią. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog nuo teismo, ar kreditorių būtų nuslėpti reikšmingi duomenys ir tokiu būdu kokiu nors būdu būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių ar pačios įmonės interesai.
ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuobauda – viešas įspėjimas, gali būti paskirtas už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog Administratorius, vykdydamas BUAB „2G ir KO” bankroto procedūrą nei ĮBĮ, nei Etikos kodekso (nei vienos iš jo redakcijų) nuostatų nepažeidė. Tai pat nepažeidė ir teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų). Nenustatyta ir tai, jog pareiškėjas būtų nevykdęs kreditorių susirinkimo ir/ar kreditorių komiteto nutarimų ar juos būtų vykdęs netinkamai. Pabrėžtina, jog paskutinio kreditorių susirinkimo metu (2014-11-20), būtent kreditoriai nusprendė dėl įstojimo į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu tikslingumo ir taip pritardami bankroto procedūros eigai – sulaukti nuosprendžio baudžiamojoje byloje ir galimo turtinės žalos priteisimo. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės, suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktai ir etikos kodekso nuostatos, todėl skirti Administratoriui nuobaudą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132-133 straipsniais
nusprendžia:
pareiškėjo Bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ skundą tenkinti.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. V4-61 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ skyrimo“ panaikinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.