Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-912-267/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
e2A-912-267/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
notarės N
Atsakovas
UAB „Kordimatas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-912-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03365-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.1.5.;3.3.1.21.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kordimatas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5338-1004/2016 pagal ieškovės notarės N. M. ieškinį atsakovei UAB „Kordimatas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-19 priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį visiškai tenkino. Iš atsakovo UAB „Kordimatas“ ieškovei notarei N. M. priteisė 13491,88 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13491,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 442,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „Kordimatas“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo prašydama jį pakeisti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notarė atliko žemės konsolidacijos projekto įgyvendinimo darbų dalį ir patvirtino šio projekto žemės konsolidacijos sutartis (sandorius). Už atliktus notarinius veiksmus ieškovė atsakovui nuo 2015-07-23 iki 2015-11-09 išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias išrašant notariniams veiksmams buvo taikomas 1,19–1,9 dydžio koeficientas. Tai lėmė nuo 1,19 iki 1,9 karto didesnį atlyginimą už ieškovės atliktus notarinius veiksmus, todėl, atsakovės manymu, būtų protinga ieškovės taikytus ginčo koeficientus visų konsolidacijos sutarčių atžvilgiu sumažinti iki 1,1.

Šalies argumentai

3. Ieškovė notarė N. M. su prieštaravimais nesutiko, prašė palikti galioti teismo priimtą preliminarų sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-19 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei notarei N. M. iš atsakovės UAB „Kordimatas“ 310 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas akcentavo, kad atsakovė neskundė notarės veiksmų įstatymo nustatyta tvarka ir yra praleidusi terminą tokiam skundui paduoti. Be to, ieškovė nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų jau yra įvykdžiusi prievoles valstybės biudžetui ir notarų vietos savivaldos institucijai, todėl vien šiais pagrindais atsakovės prieštaravimą dėl priimto preliminaraus sprendimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas taip pat nurodė, jog notaras negali susitarti su klientu dėl kitokio dydžio atlyginimo mokėjimo, negu jis nustatytas teisingumo ministro įsakymu ir dėl atlyginimo dydžio (įkainių) sprendžia savarankiškai kaip valstybės įgaliotas asmuo. Pasisakydamas dėl koeficientų taikymo teismas akcentavo, jog atsakovei buvo žinoma, kad notariniai veiksmai bus atliekami ne notarės biure, o 2014-10-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-329 „Dėl Teisingumo ministro 1996-09-12 įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo pastabų 7 p. numatyta, kad už notarinių veiksmų atlikimą ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą gali būti imamas iki 2 kartų didesnis, nei šiuo įsakymu nustatytas notarinio veiksmo atlyginimo dydis, todėl teismas sprendė, kad notarė savo nuožiūra galėjo imti iki 2 kartų didesnį atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas notarės atlyginimų dydžio taikant koeficientus nemažino ir nekeitė, o, atsakovei neatsiskaičius su ieškove, preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kordimatas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apylinkės 2016 m. balandžio 19 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 7 punkto teisėtumo bei priteisti apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7. 1. Teismas nepagrįstai atsakovės prieštaravimus atmetė vien dėl to, kad apeliantė nepasinaudojo teise skųsti jai nepriimtinus notaro veiksmus, ir dėl to, kad notaras jau sumokėjo mokesčius nuo atsakovei išrašytų sąskaitų.

7. 2. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad notaras negali susitarti su klientu dėl kitokio dydžio atlyginimo mokėjimo, negu jis nustatytas teisingumo ministro įsakymu, ir kad dėl atlyginimo dydžio (įkainių) sprendžia savarankiškai kaip valstybės įgaliotas asmuo. Apeliantės teigimu, nepaisant įtvirtintų dydžių, notarui ir klientui nėra kategoriškai draudžiama tam tikra prasme tartis dėl notaro atlyginimo dydžio. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas šiuo aspektu pagrįstas prielaidomis ir tai lėmė išsamių teismo sprendimo motyvų ir aiškių išvadų stoką. Apsiribodamas 7 punkto citavimu, teismas nenagrinėjo ir nevertino normos, kad už notarinių veiksmų atlikimą ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą gali būti imamas iki 2 kartų didesnis, nei šiuo įsakymu nustatyto notarinio veiksmo atlyginimo dydžio. Apeliantės teigimu, liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad iki sandorių tvirtinimo atsakovė ne kartą teiravosi notarės apie tai, ar bus taikomi koeficientai, kokio dydžio, taip pat siūlė pasirašyti sutartį ir visus šiuos klausimus aptarti raštu. Teismas situaciją turėjo nagrinėti ir per atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių prizmę. Be to, teismas visiškai nevertino ir neatliko LR Notariato įstatymo 19¹ straipsnio aiškinimo. Notarei neinformavus apie didesnę nei įsakymu patvirtintų notaro atlyginimų dydžių 1.1 p. numatytą atlyginimą dėl taikytinų koeficientų, nepagrindus, kuo remiantis kaina buvo padidinta, kas lėmė vienokio ar kitokio koeficiento taikymą, pareigos mokėti padidėjusią kainą apeliantei nekilo.

7. 3. Apeliantės įsitikinimu, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl galimo ginčui aktualios normos prieštaravimo įstatymams, Konstitucijai bei teisės principams.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė notarė N. M. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas atsakovės prieštaravimus atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepasinaudojo teise apskųsti notaro veiksmus ir dėl to, kad notaras jau yra sumokėjęs mokesčius nuo atsakovei išrašytų sąskaitų, tačiau priimant galutinį sprendimą šie motyvai nebuvo esminiai. Į visas atsakovės užklausas apie notarinio veiksmo kainą pateikti išsamūs paaiškinimai ir apskaičiavimai. Atsakovei buvo žinoma apie Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-329 nustatytus įkainius už žemės konsolidavimo sutarčių patvirtinimą. Galutinio teismo sprendimo motyvai yra aiškūs, logiški, konkretūs ir visapusiškai objektyvūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų ar rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų.

8.2. Notaras dėl suteikto statuso išskirtinumo nėra civilinių teisinių santykių dalyvis, ar paslaugų teikėjas, todėl teismas šalių santykių neturėjo kvalifikuoti kaip civilinius teisinius santykius. Notaras negali susitarti su klientu dėl kitokio dydžio atlyginimo mokėjimo, negu nustatyta teisingumo ministro įsakymu. Įvertinus notarinio atlyginimo apskaičiavimo ir sąskaitų pateikimo atsakovei aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovė griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Kadangi pagal byloje esančius įrodymus notariniai veiksmai, už kuriuos atsakovė nėra atsiskaičiusi, buvo atliekami ne notaro biure, notaras teisėtai vadovavosi LR Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 ir teisėtai taikė koeficientus.

8.3. Reikalavimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą yra naujas reikalavimas ir šis reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl notarės atlyginimo už žemės konsolidavimo sutarčių patvirtinimą priteisimo.

10. Byloje nėra ginčo kad notarė atliko notarinius veiksmus, už kurių atlikimą atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios neapmokėtos. Apeliantė neginčija atliktų notarinių veiksmų įkainių, bet nesutinka, kad šie įkainiai būtų didinami taikant koeficientus nuo 1,19 iki 1,9.

Dėl notaro veiksmų neskundimo ir mokesčių į valstybės biudžetą ir kitoms institucijoms sumokėjimo reikšmės

11. Apeliantė neginčijo, jog jai prašant buvo atlikti notariniai veiksmai – šešių žemės konsolidacijos sutarčių patvirtinimas (iš jų 5 pasirašytos ne notarės biure), kad už notarinių veiksmų atlikimą jai buvo pateiktos notarės PVM sąskaitos faktūros, ir jų nepamokėjo. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, pretenzijos, aiškinamieji raštai dėl pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų neleidžia sutikti su apeliantės teiginiais, kad notarė atsakovei nėra pateikusi informacijos apie taikytus įkainius atlikus notarinius veiksmus (5–23 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą, vadovavosi ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vadovavosi liudytojų parodymais, tinkamai pritaikė teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už notaro atliktus notarinius veiksmus ir padarė teisingas bei objektyvias išvadas dėl notarės atsakovei taikytų įkainių ir koeficientų pagrįstumo už atliktus notarinius veiksmus. Akivaizdu, kad byloje kilo ginčas tik dėl notarės atliktų notarinių veiksmų apmokėjimo, taikant LR Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1R-329 „Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Teisingumo ministro įsakymas) nustatytus koeficientus, kai notarinis veiksmas atliekamas ne notaro biure, o ne dėl pačių notarinių veiksmų apimties ar kokybės. Teisingumo ministro įsakymas yra skelbiamas viešai, todėl atsakovė negali remtis tuo, kad jai nebuvo žinomos šio teisės akto nuostatos. Akcentuotina tai, kad žemės konsolidavimo sutarčių tvirtinimas nebuvo vienkartinis sandoris, atsakovė su Šiaulių m. 4-uoju notarų biuru dėl žemės konsolidavimo sutarčių patvirtinimo bendradarbiavo pakankamai ilgą laiką ir, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo teismas, atsakovė nė karto nepasinaudojo teise apskųsti notarės veiksmus. Notaras yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kurio pajamos pripažįstamos nuo sąskaitos išrašymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė pagal atsakovės neapmokėtas sąskaitas yra įvykdžiusi prievoles valstybės biudžetui ir notarų savivaldos institucijai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus susijusius su šių išvadų nepagrįstumu.

Dėl notaro įkainio taikomo koeficiento dydžio pagrįstumo ir teisinės šalių santykių kvalifikacijos

12. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas savo 2010 m. kovo 22 d. nutarime, notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų – fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo – vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Pagal šios teisinės profesijos veiklą apibrėžiančio LR Notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. LR Notariato įstatymo 26 straipsnis įtvirtina notarų galimus atlikti veiksmus, o šio įstatymo 19 ir 19¹ straipsniai reglamentuoja notarų atlygį už šių veiksmų atlikimą. Pastarosios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios notaro pajamas, nukreipia į poįstatyminį teisės aktą, t. y. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių sąrašą. Notaro statusas lemia jo išskirtinumą lyginant su kitais teisinio santykio dalyviais, nes notaras, tvirtindamas sandorius, yra ne sandorio šalis, o valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka LR Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, todėl šiuo atveju neteisi apeliantė tvirtindama, kad teismas situaciją turėjo nagrinėti ir atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių aspektu.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad už žemės konsolidacijos sutarčių patvirtinimą nepagrįstai taikytas koeficientas nuo 1,19 iki 1,9. Apeliantės įsitikinimu, notarei neinformavus apie didesnę nei įsakymu patvirtintų notaro atlyginimų dydžių 1.1 p. numatytą atlyginimą dėl taikytinų koeficientų, apeliantei nekilo pareiga apmokėti didesnių įkainių. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes šie apeliantės argumentai prieštarauja apmokėjimo už notarinius veiksmus teisiniam reglamentavimui.

14. Pažymėtina, kad už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į LR Notariato įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus (LR Notariato įstatymo 19 straipsnis). Pagal LR Notariato įstatymo 19¹ straipsnį notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus: tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę, atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį, notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, kryžminį subsidijavimą, sąnaudas. Paslaugų įkainiai yra skelbiami viešai, o atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notarams už atliekamus notarinius veiksmus numatytas atlyginimas pagal Teisingumo ministro nustatytą tvarką, o atlyginimo už atliktus notarinius veiksmus apskaičiavimas pagal Teisingumo ministro nustatytus atlyginimo dydžius (įkainius) yra notaro prerogatyva. Taigi, notarų veiksmų atlyginimo dydžius nustato Teisingumo ministras ir jie yra privalomi visiems notarams. Teisėjų kolegija vertindama notaro teisę, įtvirtintą LR Notariato įstatyme, atleisti ar iš dalies atleisti asmenis nuo mokesčio, pažymi, kad tai yra taikoma socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Notaras negali susitarti su klientu dėl kitokio dydžio atlyginimo mokėjimo, negu nustatyta Teisingumo ministro įsakymu, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepaisant įtvirtintų dydžių, notarui ir klientui nėra kategoriškai draudžiama tam tikra prasme tartis dėl notaro atlyginimo dydžio.

15. Apeliantės kvestionuojamas LR Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ 7 punktas numato, kad už notarinių veiksmų atlikimą ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą gali būti imamas iki 2 kartų didesnis, nei šiuo įsakymu nustatytas notarinio veiksmo atlyginimo dydis. Bylos duomenys patvirtina, kad penki žemės konsolidacijos sandoriai ir jų tvirtinimas vyko ne notarės biuro patalpose, atsižvelgtina ir į tai, kad žemės konsolidacijos sutartys, lyginant su kitais sandoriais, yra didelės apimties. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad pasirašytoms penkioms sutartims taikyti ne maksimalūs, o atitinkamai 1,9; 1,4; 1,3; 1,4; 1,19 koeficientai (23 b. l.), todėl notarė teisėtai vadovavosi LR Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 ir už notarinių veiksmų atlikimą teisėtai taikė du kartus neviršijantį koeficientą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus dėl notarės taikytų koeficientų neproporcingumo ir jų neteisėto taikymo.

Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir normos atitikties Konstitucijai

16. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 7 punktas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, bei konstituciniam proporcingumo principui.

17. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog atlygio notarui dydis turėtų būti toks, jog nepažeistų notaro teisėtų lūkesčių užsidirbti iš jo vykdomos veiklos, nes remiantis nustatytu įkainių už notarinius veiksmus teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti notarų ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo notarui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai, jeigu jie veiks teisėtai, yra pagrindas notarams tikėtis tam tikro rezultato. Patvirtinti notarinių veiksmų atlikimo įkainiai ir jų taikymo taisyklės turi sukurti reikiamas finansines paskatas notarui atlikti notarinius veiksmus ekonomiškai efektyviausiu būdu bei užtikrinti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas pagal Teisingumo ministro įsakymu patvirtintus reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ginčijamoje nuostatoje numatytas atlygio notarui dydis savaime ir abstrakčiai pažeidžia minėtąją konstitucinę teisę. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad šiuo argumentu reiškiant prieštaravimus pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 7 punkto teisėtumo.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

19. Iš apeliantės ieškovė prašo priteisti 280 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (198–199 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 280 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės ieškovės naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei notarei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Kordimatas“, į. k. 145180632, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė