Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

gynėjams Arvydui Laurišui, Vaclovui Janušauskui, Remigijui Jakštui, Stanislavai Jorudienei,

nukentėjusiesiems B. C. Ž., J. Ž., Š. Ž., J. M., G. M.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2003-04-17 nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2. Tauragės rajono apylinkės teismo 2003-06-16 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 42 str. 1 d., paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str.1 d., bausmes subendrinus su 2003-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 3 Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-03-16 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str.1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p., paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-02 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 4. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-11-17 nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d., 64 str., paskirta vienerių metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu;

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., padarymu;

K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., padarymu;

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d, padarymu.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2007 m. birželio 8 d., apie 1 val. 30 min., Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui su pro šalį ėjusiu V. Ž., tyčia pavartojo nenustatyto pobūdžio smurtą (tačiau ne mažiau kaip vieną kartą tyčia kumščiu smogė V. Ž. į veidą ir sulaužė nukentėjusiajam nosį) nuo kurio metu patirtų sužalojimų V. Ž. vietoje mirė.

A. M., K. D. iš anksto nepažadėję paslėpė bei sunaikino kito asmens padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, o A. K. ir nuo teismo pasislėpęs asmuo be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jiems žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, t. y. 2007 m. birželio 8 d., apie 1.30 val., Tauragėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje, P. S. tyčia nužudžius V. Ž., A. K. ir nuo teismo pasislėpęs asmuo tai žinodami apie padarytą nusikaltimą nepranešė teisėsaugos įstaigai. A. M., P. S. ir K. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio, į automobilio SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. S., bagažinę įdėjo V. Ž. lavoną ir A. M. su P. S. automobiliu SAAB 93, K. D. automobiliu „Peugeot 307“, A. K. su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu, automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvažiavo į Sakalinės mišką, Tauragės rajone. Ten A. M., K. D. ir P. S. iškasė duobę ir joje užkasė V. Ž. lavoną. Užkasus V. Ž. lavoną A. M., K. D. ir A. S. nuvykę prie Šešuvės upės tilto, esančio Tauragės rajone kelio Tauragė–Vališkiai–Sakalinė 4 k., sudegino V. Ž. piniginę. Po kelių valandų nutarus V. Ž. lavoną paslėpti kitur, K. D. ir P. S. lavoną iškasė ir įdėjo į SAAB 93 bagažinę ir automobiliais SAAB 93, „Peugeot 307“ ir „Volkswagen Golf“ važiavo Šilutės kryptimi, tačiau P. S. automobiliu su lavonu nuo kitų bendrininkų pabėgo ir vienas V. Ž. lavoną išmetė pelkėtoje vietovėje Dargaičių kaimo ribose, Šilutės rajone.

Kaltinamasis P. S. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino. Jis parodė, kad 2007 m. birželio mėnesio naktį iš 7 d. į 8 d. kartu su A. M., K. D., A. K., A. J. buvo aikštelėje, esančioje Tauragėje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, ir vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant minėtoje aikštelėje priėjo V. Ž. Jis davė V. Ž. išgerti alaus. Po to V. Ž. paprašė A. K. cigaretės. Pastarasis pasakė, kad cigaretės neturi, ir liepė V. Ž. dingti. V. Ž. bambėdamas nuėjo. A. K. jį pasivijo ir smogė kumščiu į veidą. Nuo gauto smūgio V. Ž. griuvo ir trenkėsi galva į bordiūrą. Tada A. K. su K. D. V. Ž. atitempė iki aikštelės, kur K. D. žiebtuvėliu tikrino, ar V. Ž. gyvas. K. D. pasakius, kad V. Ž. negyvas, A. K. pradėjo šaukti, kad V. Ž. apsimeta negyvu, ir norėjo jį pervažiuoti automobiliu ,,Volkswagen Golf“, tačiau jis (P. S.) V. Ž. patempė iki krūmų, kad A. K. negalėtų jo pervažiuoti. Tada jis įsėdo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti, bet A. M. ištraukė automobilio raktelius ir liepė sėsti ant galinės sėdynės. Tą jis ir padarė. Kitų įvykio aplinkybių nelabai prisimena, nes buvo labai girtas. Prisimena, kad prie Šešuvės tilto A. M. degino V. Ž. piniginę. Ryte jis atsibudo K. D. draugės tėvų sodyboje. Kiti kaltinamieji jau buvo nutarę perlaidoti V. Ž. kūną, todėl visi nuvažiavo į mišką, kur A. M. ir K. D. už rankų iš žemės ištraukė V. Ž. kūną ir įdėjo į jo automobilio SAAB 93 bagažinę. Automobilyje važiavo jis ir K. D., o kiti kaltinamieji važiavo kitu automobiliu paskui juos. K. D. pradėjo kalbėti, kad nukirs negyvo V. Ž. galvą. Jis nenorėjo, kad V. Ž. kūnas būtų taip išniekintas, todėl kai K. D. iš automobilio išlipo (atlikti gamtinių reikalų), jis nuo kitų kaltinamųjų pabėgo ir V. Ž. kūną išmetė pelkėse. Grįždamas į Tauragę jis atsitrenkė į policijos automobilį ir buvo sulaikytas. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo girtas. Ryte atsibudęs sodyboje su kitais kaltinamaisiais gėrė sidrą. A. M., K. D., A. K., A. J. parodydami, kad jis nužudė V. Ž., jį apkalba, norėdami, kad baudžiamosios atsakomybės dėl V. Ž. nužudymo išvengtų A. K.

Kaltinamasis A. M. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino. Jis parodė, kad 2007 m. birželio 7 d. vakare jis, K. D., P. S., A. K. ir A. J. susitiko aikštelėje Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie statybinės organizacijos. Visi buvo išgėrę. Apie 24 val. prie jų kompanijos atėjo girtas V. Ž. Tarp jo ir P. S. kilo konfliktas dėl to, kad V. Ž. nepagarbiai kalbėjo apie P. S. tėvą. Jie susistumdė, V. Ž. smogė P. S., o pastarasis smogė V. Ž. atgal. Kur vienas kitam pataikė, jis nematė, kiti į konfliktą nesikišo. Po to V. Ž. greitu žingsniu nuėjo namų link, o P. S. nuėjo paskui jį. A. K. ir K. D. nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nes nuėjusius užstojo augantys krūmai. Netrukus P. S. parsitempė V. Ž. į aikštelę ir paliko prie krūmų. V. Ž. gulėjo nejudėdamas. Jis (A. M.) patikrino, ar V. Ž. gyvas. Jam atrodė, kad V. Ž. miręs, nes neapčiuopė jo pulso. Tada visi staiga išvažiavo iš aikštelės, palikę V. Ž. kūną gulėti. Į aikštelę jis, P. S. ir K. D. sugrįžo praėjus maždaug dviem valandoms. Grįžę į aikštelę, rado V. Ž. kūną gulintį toje pačioje vietoje. Tada visi nusprendė V. Ž. kūną paslėpti. V. Ž. kūną į P. S. automobilio „SAAB“ bagažinę įdėjo jis, K. D. ir P. S. Kadangi nuo įvykio vietos arčiausiai gyveno jis, iš tėvų namo rūsio jis paėmė du kastuvus ir išvažiavo į Sakalinės mišką. Automobilį vairavo jis, nes P. S. buvo labai girtas. V. Ž. kūną nuvežę į mišką, jį negiliai užkasė ir apdėjo šakomis. Tai padarė jis, P. S. ir K. D., kuris važiavo savo automobiliu paskui. Paslėpę V. Ž. kūną, nuvažiavo po Šešuvės upės tiltu. Ten į upę sumetė kastuvus, sudegino V. Ž. piniginę, pasą ar tapatybės kortelę. Piniginėje rastus 50 svarų kažkas pasiėmė. Kas degino nurodytus daiktus, neatsimena, tačiau tai darė ne jis. Po to jis, A. S. ir K. D. nuvažiavo į K. D. uošvio sodybą. Prie sodybos sutiko A. K. ir A. J. Vėliau iš minėtos sodybos jis išvažiavo, o kiti naktį praleido minėtoje sodyboje. Ryte jis vėl atvažiavo į sodybą ir buvo nutarta pervežti V. Ž. kūną. Kodėl taip buvo nutarta, jis paaiškinti negali. Nuvažiavę į mišką atkasė V. Ž. kūną ir įdėjo jį į „SAAB“ automobilio bagažinę. Tai padarė jis kartu su K. D. ir P. S. Šilutės kryptimi automobiliu SAAB važiavo P. S. ir K. D., o iš paskos važiavo jis K. D. automobiliu. A. K. ir A. J. išvažiavo į kavinę. Kodėl P. S. su V. Ž. lavonu nuo jų pabėgo, jis nežino. Prisiimti atsakomybę už V. Ž. nužudymą P. S. neįkalbinėjo, jokio spaudimo jam nedarė.

Kaltinamasis K. D. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino. Jis parodė, kad 2007 m. birželio pradžioje, vakare, Tauragėje, aikštelėje prie statybinės organizacijos, susitiko su A. M., A. K., P. S. ir A. J. Kalbėdamiesi gėrė alų. Prie jų priėjęs V. Ž., prašė cigaretės. Jis pažino V. Ž., nes pastarasis yra jo klasioko M. tėvas. Tarp V. Ž. ir P. S. kilo konfliktas dėl P. S. tėvo. Jie susistumdė. Į konfliktą niekas nesikišo. V. Ž. nuėjus, P. S. jį nusivijo. Jis (kaltinamasis), nuėjęs pažiūrėti kas vyksta tarp P. S. ir V. Ž., pamatė, kad P. S. partempia V. Ž.. P. S. atitempė V. Ž. prie krūmų ir paliko. Jis ir A. M. patikrino, ar V. Ž. kvėpuoja, ar yra pulsas. Jam ir A. M. atrodė, kad V. Ž. nebegyvas, todėl išsigandę visi sėdo į automobilius ir išvažiavo į miestą. Atgal į aikštelę maždaug po dviejų valandų grįžo jis, A. M. ir P. S. V. Ž. kūnas gulėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvo paliktas. Jie nutarė V. Ž. lavoną paslėpti, todėl įkėlė į automobilio SAAB bagažinę (lavoną į bagažinę kėlė jis ir dar kažkas, bet kas, jis neatsimena) ir nuvažiavo į Sakalinės mišką. Prieš tai iš A. M. namų paėmė kastuvus. Miške jis, A. M. ir A. S. V. Ž. lavoną užkasė. A. K. ir A. J. tuo metu su jais kartu nebuvo. Paslėpę V. Ž. kūną, nuvažiavo po Šešuvės upės tiltu. Po tiltu kažkas degino V. Ž. piniginę. Kas tai darė, jis neatsimena. Ar tuo metu po tiltu buvo A. K. su A. J., taip pat neatsimena. Po to nuvažiavo į jo draugės tėvų sodybą. Sodyboje buvo visi, t. y. jis, A. M., P. S., A. K., A. J. Ryte nusprendė V. Ž. lavoną paslėpti kitur. Kodėl taip nusprendė, paaiškinti negali. Jis, A. M. ir P. S. nuvažiavo į mišką ir iškasę V. Ž. lavoną bei įdėję į automobilio SAAB bagažinę nutarė nuvežti toliau nuo Tauragės rajono. Automobilyje SAAB važiavo jis ir P. S. Automobilį vairavo P. S. Jo automobiliu važiavo A. M., o kitu automobiliu važiavo A. K., A. J., kurie rengėsi važiuoti į kažkokį barą. Ar A. K. ir A. J. žinojo, ką jie veža automobilio bagažinėje, jis pasakyti negali. Važiuodamas automobiliu su P. S. jis apie galvos nukirtimą lavonui nekalbėjo. Kadangi P. S., būdamas neblaivus, labai nesaugiai vairavo automobilį, jis paprašė sustoti ir persėdo į automobilį pas A. M. Tuo metu P. S. greitai nuvažiavo ir jo daugiau nebematė, nes A. M. neįstengė jo pasivyti. A. K. su A. J. taip pat kažkur dingo. Jis su A. M. grįžo į Tauragę ir nuėjo miegoti. Jis ir įkeliant, ir iškeliant V. Ž. kūną iš automobilio bagažinės, jį užkasant ir atkasant miške buvo įsitikinęs, kad V. Ž. yra negyvas. Vėliau jis sužinojo, kad važiuodamas P. S. padarė avariją, atsitrenkdamas į policijos automobilį. Jis neklausęs P. S., kur paslėpė V. Ž. kūną, nes tas įvykis jam buvo labai skaudus ir nenorėjo jo prisiminti. Kodėl apie tai nepranešė policijai, negali paaiškinti.

Kaltinamasis A. K. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino. Jis parodė, kad įvykio vakarą su A. M., K. D., P. S., A. J. buvo aikštelėje Tauragėje, L. gatvėje prie statybinės organizacijos ir gėrė alų. Aikštelėje tarp P. S. ir tuo metu jam nežinomo pro šalį ėjusio V. Ž. kilo konfliktas. Viso konflikto nematė, nes A. J. pasidarė bloga ir jis vėmė, todėl jis prižiūrėjo A. J. Tik vėliau pamatė, kad P. S. į aikštelę partempė V. Ž. Tada jis su A. J. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Praėjus maždaug dviem valandoms jam paskambino A. M. ir pasakė, kad jie važiuoja į K. D. draugės tėvų sodybą bei pasiūlė važiuoti jam. Jis savo automobiliu ,,Volkswagen Golf“ važiavo pirmas, tačiau A. J. pasidarė bloga, todėl sustojo, o kiti kaltinamieji su dviem automobiliais nuvažiavo toliau. Kai jis nuvažiavo į sodybą, A. M., K. D., P. S. joje dar nebuvo. Po kokio laiko tarpo jie atvažiavo, neatsimena. Sodyboje prie laužo visi gėrė alų. Kalbos apie įvykius aikštelėje nebuvo ir kad P. S. automobilio bagažinėje į mišką buvo vežamas V. Ž. lavonas, jis nežinojo. Jis nebuvo po Šešuvės tiltu ir nematė, ar ten kas nors ką nors degino. Kitą dieną visi iš sodybos išvažiavo. Jis su A. J. nuvažiavo į Ž. N. esančią kavinę. Kur nuvažiavo kiti kaltinamieji, nežino. Apie V. Ž. mirtį sužinojo tik iš teisėsaugos pareigūnų, kai jam dėl to buvo pareikštas įtarimas. Kodėl P. S. jį kaltina dėl V. Ž. nužudymo, nežino.

Nukentėjusioji B. C. Ž. parodė, kad 2007-06-07 jos sūnus V. Ž. išėjo iš namų ir negrįžo. Jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, piniginę, kurios vertė 30 Lt, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, 50 svarų sterlingų, ant kaklo turėjo 700 Lt vertės auksinę grandinėlę su kryželiu, kurio vertė 300 Lt. 2006 m. sūnus V. Ž. buvo patekęs į eismo įvykį, tačiau kokie sužalojimai jam buvo padaryti nežino. Prieš pat jo dingimą 2007-06-07 jis sužalotas nebuvo.

Nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad V. Ž. yra jo sūnus. Jis gyveno kartu (turėjo atskirą savo kambarį). Paskutinį kartą sūnų matė 2007-06-05, nes pats buvo išvykęs. 2007-06-10 jam paskambino žmona ir paprašė grįžti namo, nes dingo V. Sužinojęs, kad prieš dingimą sūnus baliavojo name, kuriame gyvena P. S., jis įtarė, kad prie sūnaus dingimo gali būti prisidėjęs P. S. Tokia mintis kilo todėl, kad anksčiau P. S. bandė įtraukti jo anūką į nusikalstamą veiklą. P. S. visi bijojo.

Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad 2007-06-07 kartu su drauge I. Ž., tėvu V. Ž. ir kitais giminaičiais šventė prie Balskų užtvankos. Į Tauragę pas giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), grįžo apie 20 val. Jis su I. Ž. namo išvažiavo apie 24 val. Tėvas pasiliko toliau švęsti. Apie 1 val. 30 min. paskambino tėvas ir pasakė, kad eina namo. Kitą dieną jis skambino tėvui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tarp jo ir P. S. mokyklos laikais, maždaug prieš 2–3 metus, vykdavo konfliktai. Jis vengdavau su juo susitikti. Ir dabar jie nebendrauja. Apie konfliktus tarp tėvo V. Ž. ir P. S. jis nieko nežino.

Nukentėjusysis Š. Ž. parodė, kad žuvusysis V. Ž. jo brolis. Kažkoks konfliktas tarp V. Ž. ir P. S. dėl brolio sūnaus M. Ž. buvo jau seniai. Jam tai pasakojo pats V. Ž., bet smulkmenų neminėjo. Tik sakė, kad P. S. buvo įtraukęs M. į kažkokį „nešvarų“ reikalą. Brolis V. minėjo, kad po to konflikto P. S. jam grasino susidoroti, sakė, kad vieną dieną jis (V. Ž.) dings.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad V. Ž. jos brolis. Ji su šeima gyvena antrame aukšte. V. gyveno su tėvais pirmame aukšte. Paskutinį kartą savo brolį matė 2007 m. birželio 6 d.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad V. Ž. jos brolis. Paskutinį kartą savo brolį matė kelios dienos prieš jo dingimą.

Liudytoja I. Ž. davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis M. Ž.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2007 m. birželio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, apie 15 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r., atėjo nepažįstamas girtas jaunuolis, kuris paprašė ištempti jo įklimpusį automobilį. Jis sutiko jaunuoliui padėti. Abu nuvažiavo į netoliese esantį mišką, ir jis su savo traktoriumi ištempė jaunuolio automobilį. Už tai gavo 20 Lt.

Liudytoja K. R. parodė, kad 2007 m. vasaros viduryje, tikslaus laiko neprisimena, apie 15–16 val., jai paskambino A. M. ir paprašė, kad ji atvažiuotų pas P. S. į namus, nes P. yra girtas ir namuose kelia triukšmą. Abu su A. M. P. S. parsivežė pas ją į namus. P., būdamas girtas, blaškėsi po kambarį, kažką kliedėjo, kad nesėdės, kad jis nusižudys, kad taip toliau negyvens. A. M., palikęs P. S., kažkur išvažiavo. P. S. užmigo ir pramiegojo visą vakarą. Jis nubusdavo, padejuodavo ir vėl užmigdavo. Maždaug apie 3 val. nakties Paulius pradėjo vemti, privėmė kambaryje ant grindų, vėliau ji atnešė kibirą. Kai nunešė kibirą ir nuėjo atsinešti skudurą išvalyti grindis, išgirdo tokį keistą garsą. Atėjusi su skuduru į kambarį, P. kambaryje nerado, nuėjo į virtuvę, į kitą kambarį, bet P. niekur nebuvo. Tuo metu išgirdo, kad kažkuri iš kaimynių pasakė, kad kažkas iškrito, ir išgirdo P. aimanavimą lauke. Suprato, kad P. iškrito pro balkoną. P. S. iš jos buto, esančio ketvirtame aukšte, balkono niekas neišmetė, tai buvo nelaimingas atsitikimas, jis iškrito pats. Tuo metu bute buvo tik ji ir P. S.. Vėliau ji su A. M., jo drauge ir dar kažkokiu vaikinu lankė P. S. ligoninėje Kaune, tačiau jokių grasinimų P. S. negirdėjo.

Liudytojas S. B. parodė, kad vasarą pas jį į namus buvo atėjęs P. S. su dviem draugais, kurių jis nepažinojo. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jokių konfliktų nebuvo. A. J. tą vakarą bute nebuvo.

Liudytojas V. B. (nužudytas 2008-11-12, t. 4, b. l. 65) ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 186–187) parodė, kad 2007 m. vasarą liepos mėnesio pradžioje, jam iš Ispanijos paskambino P. S. ir paprašė jį su seserimi L. parvežti iš Vilniaus aerouosto į Tauragę. Sutartu laiku kartu su sugyventine R. Š. iš Vilniaus į Tauragę vežė P. S. ir jo seserį L. Kryžkalnyje P. S. išlipo, nes ten jo kažkas laukė, o L. jie parvežė į Tauragę. Po kurio laiko jam paskambino P. S. ir prašė susitikti. P. buvo girtas, norėjo su juo kartu išgerti, todėl nusprendė važiuoti pas jį į sodą, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje. Prisimena tik tiek, kad sode kartu su P. gėrė visą naktį. Kadangi P. buvo visiškai girtas, todėl pasiliko sode miegoti, o jis grįžo namo. Po poros dienų nuvažiavo pažiūrėti į sodo namelį, nes P. negrąžino sodo namelio rakto. Sode rado miegantį girtą P. Daugiau nieko nebuvo. Tada jį parvežė į Tauragę ir kažkur paleido. Daugiau P. sutikęs nebuvo.

Tokius V. B. parodymus teisme patvirtino liudytoja R. Š.

Liudytoja S. A. parodė, kad gyvena kartu su A. M. ir augina bendrą vaiką. 2007 m. vasarą A. M. pas ją dažnai atvažiuodavo, likdavo miegoti. Atvažiuodavo ir naktimis. Kai jie pradėjo bendrauti 2007 m. A. M. jokio automobilio neturėjo. Kartais pasiimdavo jos tėvų automobilį, kartais savo pažįstamų. Vėliau sužinojo, kad jis pasiimdavo K. R. automobilį. Dėl to jie pykosi. Ji K. R. nepažįsta. 2007 m. rugsėjo pradžioje A. buvo sulaikytas. Po to suimtas 20 dienų, bet ji nežinojo, už ką. Kai rugsėjo mėnesio pabaigoje A. M. buvo paleistas, jis pats pasakė, kad yra įtariamas nužudymu, kad jį dar kažkas bando kaltinti, jog jis išmetė S. iš balkono. Tik tada ji sužinojo, kad S. iškrito būtent iš K. R. balkono. Jokių nužudymo detalių A. jai nepasakojo. Ar būtent pas ją A. M. buvo atvažiavęs tą naktį, kai P. S. iškrito iš balkono, ji pasakyti negali, nes apie tą iškritimą sužinojo tik žymiai vėliau.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 142–148) matyti, kad Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) esančiame miške buvo ratas sportinis batelis su užrašu „Bosky“. Toliau į kairę už 20 metrų rastos žmogaus kaulų liekanos (griaučiai).

Iš DNR specialisto išvados Nr. 140-(1123)-IS1-1190 (t. 5, b. l. 40–42) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas lavonas yra biologinis B. C. Ž. ir J. Ž. sūnus.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 91–103) matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Saab 93“, kuriuo naudojosi P. S., bagažinėje buvo rastos dėmės, panašios į kraują, ir SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš 2007-10-31 specialisto išvados Nr. 140-(7404) IS1-7957 (t. 1, b. l. 123–125) matyti, kad kraujas, rastas automobilio „Saab“ bagažinėje, priklauso biologiniam B. C. Ž. ir J. Ž. sūnui. Iš 2007-09-06 specialisto išvados Nr. M. 102/07(11) (t. 1, b. l. 151–153) matyti, kad skeletuoto lavono kaulai be mechaninių sužalojimų. Dėl lavono skeletacijos lavono mirties priežastis nenustatyta. Lavono skeleto kauluose šviežių sužalojimų nėra, taip pat nėra požymių, nurodančių, kad nukentėjusiajam būtų darytos kokios nors chirurginės-ortopedinės operacijos.

Iš ekshumacijos protokolo (t. 6, b. l. 15–22) matyti, kad 2009 m. spalio 22 d. V. Ž. palaikai buvo ekshumuoti.

Iš papildomo V. Ž. palaikų teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. M1590/09 (01) (t. 6, b. l. 30–39) matyti, kad V. Ž. lavone (išlikusiuose skeleto kauluose) rasti senas sugijęs ir šviežias nosies kaulų lūžiai, kurie būdingi smūgių sudavimui. Šviežias kaulų lūžis tikėtina yra priešmirtinis, gali būti, kad padarytas keleto dienų laikotarpiu prieš mirtį ir paprastai sukelia nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Jam padaryti pakako vieno smūgio. Senas lūžis padarytas ne mažiau kaip prieš keletą mėnesių iki mirties.

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 165–167) matyti, kad P. S. atpažino savo sportinį batelį, rastą įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Šilutės r.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 53) matyti, kad iš J. J. buvo paimtas V. Ž. priklausęs mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 6020“.

2010 m. birželio 18 d. miręs (t. 8, b. l. 135) liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 60–61), kad 2007 m. birželio 13 ar 14 d. šį telefoną jis rado sesers L. S. automobilyje SAAB ir sesuo telefoną jam atidavė pasakiusi, kad jo nerodytų P. S., nes pastarasis gali jį atimti.

Atlikus V. Ž. naudoto telefono IMEI kontrolę (t. 1, b. l. 52), nustatyta, kad jis veikė iki 2007-06-08 1 val. 20 min.

Iš tarnybinių pranešimų (t. 1. B. l. 104, 194–195) apie abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM rasta automobilyje SAAB), (duomenys neskelbtini) (naudojosi P. S.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (naudojosi K. D.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. J.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. M.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. K.) kontaktus ir jungimosi vietas matyti, kad jie tarpusavyje intensyviai kontaktavo 2007-06-08 po vidurnakčio, o ypatingai tarp 3 ir 5 val., o vėliau ir iki 17 val.

2007-08-11, apie 3.20 val., Tauragės policijos komisariate iš Tauragės GMP gautas pranešimas, kad į ligoninės Priėmimo skyrių atvežtas iš (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto iškritęs P. S. (t. 1, b. l. 174).

Iš P. S. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G405/09 (11) (t 6, b. l. 119) matyti, kad P. S. dėl kritimo iš 4 aukšto balkono padaryti šie sužalojimai: dešinės pusės dubens kaulų lūžimas, kryžkaulio ir abiejų kairės pusės šakų lūžimas, 5-ojo juosmeninio slankstelio lūžimas, trauminės galvos smegenų ligos liekamieji reiškiniai. Sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr.10 (t. 2, b. l. 163–164) matyti, kad P. S. psichinė būsena atitinka emociškai nestabilaus asmenybės sutrikimo kriterijus. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.

Kaltinamasis P. S. neigia tyčia nužudęs V. Ž. ir parodo, kad įvykio vakarą smurtą prieš V. Ž. vartojo A. K. Teigia, kad kiti kaltinamieji jį apkalba, kad jis buvo verčiamas prisiimti kaltę dėl V. Ž. nužudymo, o jam nesutikus tai padaryti prieš jį buvo vartojamas psichologinis smurtas Jam buvo grasinama S. B. bute, jis prievarta buvo laikomas V. B. sodo namelyje ir taip slepiamas nuo policijos, galiausiai gali būti, kad buvo išmestas iš K. R. buto, esančio ketvirtame aukšte, balkono. Nuo kitų kaltinamųjų pabėgo ir V. Ž. lavoną išmetė pelkėje todėl, kad nenorėjo, jog lavoną, nukirsdamas jam galvą, išniekintų K. D. Tikėti tokia įvykio aplinkybių versija teismas neturi pagrindo, nes jos nepatvirtina jokie kiti duomenys. Kaltinamieji A. M., K. D., A. K. nuosekliai parodo, kad konfliktas aikštelėje kilo tarp P. S. ir V. Ž.. Kad P. S. gali būti prisidėjęs prie V. Ž. dingimo, manė ir nukentėjusieji J. Ž. bei Š. Ž., nes žinojo, kad anksčiau tarp V. Ž. ir P. S. yra buvęs konfliktas, pažinojo P. S. kaip nusikalsti linkusį asmenį. P. S. parodymus apie jam kitų kaltinamųjų daromą kokį nors psichologinį spaudimą nuosekliai paneigia liudytojai S. B., R. Š., K. R., ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B., parodydami, kad jie bendravo su kaltinamuoju P. S. ir niekas jokio poveikio nedarė. P. S. vartojo su S. B. ir V. B. alkoholį. Tai, kad aptariamų įvykių metu nesaikingai vartojo alkoholį, neneigia ir pats kaltinamasis P. S. K. R. parodė, kad tuo metu kai iš jos buto balkono iškrito ar iššoko P. S., bute pašalinių asmenų nebuvo, P. S. buvo stipriai girtas ir kažką kliedėjo. Aplinkybę, kad norėjo nukirsti galvą V. Ž. lavonui, neigia kaltinamasis K. D. Patikimumo kaltinamojo P. S. parodymams neprideda ir jų selektyvumas, t. y. kaltinamasis apie jo gynybai nenaudingas aplinkybes nieko neparodo, teigdamas, kad buvo girtas ir miegojo, tačiau iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad jis kėlė V. Ž. lavoną į automobilio bagažinę, kasė miške duobę bei padėjo užkasti V. Ž. lavoną. Parodymų nenuoseklumą P. S. motyvuoja tuo, kad vartojo nuskausminamuosius vaistus. Išnagrinėjus bylą nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių P. S. tiek apie įvykį, tiek apie jam daromą (kaip nurodo kaltinamasis) poveikį pranešti teisėsaugos institucijoms. Logiška, kad labiausiai suinteresuotas nužudytojo V. Ž. lavono paslėpimu buvo jį nužudęs asmuo, nes nesant lavono sunku įrodyti nužudymo faktą. Įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad toks asmuo buvo P. S.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad V. Ž. buvo nužudytas aptariamo įvykio metu. Iš nukentėjusiojo M. Ž. parodymų matyti, kad jis iki nužudymo visą dieną bendravo su tėvu. Jis buvo nesužalotas ir niekuo nesiskundė. Telefonu su tėvu kalbėjo ir 2007 m. birželio 8-osios naktį, apie 1 val. 30 min. Tėvas teigė einąs namo ir jokių nusiskundimų neišreiškė. Iš V. Ž. naudoto telefono IMEI kontrolės matyti, kad jis veikė iki 2007-06-08 1 val. 20 min. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir tai, kad tuo metu nukentėjusysis buvo gyvas. Kaltinamieji A. M., K. D., A. K. parodo, kad tarp P. S. ir V. Ž. kilo konfliktas, kurio metu jie vienas kitam sudavė smūgius, ir teigia nematę, koks smurtas buvo vartojamas, kai P. S. nusivijo V. Ž., tačiau jie nuosekliai parodo, kad po to, kai P. S. nusivijo V. Ž., praėjus neilgam laiko tarpui, pastarasis atitempė jį į aikštelę ir V. Ž. neberodė jokių gyvybės ženklų. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad įvykio metu V. Ž. buvo sulaužyti nosies kaulai. Tai galima padaryti sudavus stiprų smūgį. Kokio pobūdžio kitas smurtas buvo pavartotas prieš V. Ž., byloje nenustatyta, tačiau tiek A. M., tiek K. D. pripažįsta, kad P. S. į aikštelę atitempus V. Ž. kūną, jie tikrinę V. Ž. pulsą bei kvėpavimą ir buvo įsitikinę, kad pastarasis nebegyvas. Išsigandę ir palikę V. Ž. gulėti prie krūmų, jie apie dvi valandas važinėjo po miestą ir grįžę į įvykio vietą rado V. Ž. gulintį toje pačioje vietoje ir tokioje pat pozoje kaip ir paliko. Taigi remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad V. Ž. mirė nurodytoje vietoje po P. S. pavartoto prieš jį smurto. Kad 2007 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu pelkėtoje vietovėje, esančioje Šilutės r. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, rastas skeletas yra V. Ž., objektyviai patvirtina DNR tyrimo rezultatai. Kaltinamasis P. S. parodė, kad V. Ž. lavoną išmetė pelkėtoje vietovėje. Tai, kad V. Ž. lavono išmetimo vietoje buvo kaltinamasis P. S., be jo prisipažinimo patvirtina ir įvykio vietoje rastas jo sportinis batelis.

Kaltinamieji A. M. ir K. D. neneigia slėpę nužudyto V. Ž. kūną. Kad V. Ž. buvo nužudytas ir kaltinamieji tai suvokė, matyti iš jau aptartų aplinkybių. Be to, tiek A. M., tiek A. D. parodo, kad prieš važiuodami į Sakalinės mišką jie iš A. M. namų paėmė kastuvus. Tai tik patvirtina, kad apie nužudytą žmogų jie žinojo ir slėpė jo kūną.

Nors kaltinamasis A. K. neigia padaręs nusikaltimą, jo kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamasis neneigia matęs, kaip prieš V. Ž. buvo pavartotas smurtas ir kaip jį P. S. atitempė į aikštelę, kurioje buvo kaltinamieji. Minėta, kad kaltinamieji A. M. ir K. D. tikrino, ar V. Ž. gyvas, ir įsitikinę, kad miręs, visi, t. y. ir kaltinamasis A. K., iš minėtos aikštelės išvažiavo. Nustatyta, kad visi kaltinamieji (tarp jų ir A. K.) po įvykio intensyviai bendravo mobiliojo ryšio telefonais. Vėliau vyko į K. D. draugės tėvų sodybą, kur pakeliui buvo paslėptas V. Ž. lavonas. Kaltinamasis K. D. parodė, kad minėtoje sodyboje buvo kalbama apie šį įvykį. Iš A. M. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat matyti, kad A. K. buvo žinoma apie V. Ž. nužudymą. Taigi kaltinamojo A. K. parodymai apie tai, kad jis nieko nežinojo apie nužudytą žmogų, paneigti byloje surinktais įrodymais bei prieštarauja bet kokiai gyvenimiškai logikai.

Kaltinamojo P. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes jis tyčia nužudė V. Ž. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp P. S. ir nužudytojo kilo dėl asmeninių priežasčių (V. Ž. nepagarbiai kalbėjo apie P. S. tėvą). Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad konflikto metu P. S. siekė V. Ž. mirties, tačiau suduodamas stiprius smūgius į veidą (ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį, nuo kurio lūžo nosies kaulai) kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė, kad tokiais veiksmais gali atimti žmogui gyvybę. Akivaizdu, kad kilusioms pasekmėms jis buvo abejingas. Jis veikė neapibrėžta tyčia. Taigi tokioje situacijoje jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes (šiuo atveju kaip tyčinis nužudymas).

Kaltinamųjų A. M. ir K. D. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., nes jie žinodami, kad P. S. tyčia nužudė V. Ž., t. y. padarė labai sunkų nusikaltimą, iš anksto nepažadėję slėpė V. Ž. lavoną, sudegino V. Ž. piniginę. Nors tiek A. M., tiek K. D. neigia deginę piniginę, tačiau tiek vienas, tiek kitas teigia matė, kad ji buvo padegta. Šio atveju minėta aplinkybė įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikavimui neturi, nes kaltinamieji suvokė, kad taip slepiami nusikaltimo pėdsakai.

Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., nes kaltinamasis, žinodamas apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (V. Ž. nužudymą), apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui. Tai, kad kaltinamasis žinojo apie padarytą sunkų nusikaltimą, aptarta jau anksčiau. Teismas mano, kad taip kvalifikavus kaltinamojo veiką nebus pažeistos BPK 255 str. nuostatos, nes A. K. kaltinime buvo išdėstytos faktinės aplinkybės dėl nusikaltimo slėpimo. Kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 237 str. 1 d., kaip to prašė kaltintojas, nėra pakankamo pagrindo. BK 237 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas aktyviais kaltinamojo veiksmais, o BK 238 str. 1 d. – neveikimu. Byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų išvadai, kad A. K. slėpė labai sunkų nusikaltimą, padaryti. Kaltinamųjų A. M. ir K. D. parodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas A. K. dėl veikos, numatytos BK 237 str. 1 d., padarymo, nenuoseklūs. Byloje nenustatyta, kokius aktyvius veiksmus, slepiant P. S. padarytą sunkų nusikaltimą, atliko A. K.. Akivaizdu, kad jis matė nužudytą V. Ž. Tauragėje. Apie V. Ž. nužudymą buvo kalbama ir K. D. draugės tėvų sodyboje, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, kad A. K. saugojo kitus kaltinamuosius, kol pastarieji užkasinėjo V. Ž. lavoną.

Nukentėjusiojo B. C. Ž. iš kaltinamojo P. S. prašo priteisti 3458 litus turtinės žalos atlyginimo bei 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamųjų A. M., K. D., A. K. priteisti solidariai 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis J. Ž. prašo iš kaltinamojo P. S. priteisti 3676 litus turtinės žalos atlyginimo ir 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamųjų A. M., K. D., A. K. priteisti solidariai 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusysis prašo iš visų kaltinamųjų solidariai priteisti 504,7 litus žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikimų po sūnaus nužudymo ir jo lavono slėpimo.

Nukentėjusysis M. Ž. prašo iš kaltinamojo P. S. priteisti 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamųjų A. M., K. D., A. K. priteisti solidariai 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusysis prašo iš visų kaltinamųjų priteisti solidariai 1206, 5 litus turtinės žalos atlyginimo dėl dingusių V. Ž. daiktų.

Nukentėjusysis Š. Ž. prašo iš kaltinamojo P. S. priteisti 1550 litų turtinės žalos atlyginimo ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamųjų A. M., K. D., A. K. priteisti solidariai 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. M. ir G. M. prašo priteisti iš kaltinamojo P. S. po 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamųjų A. M., K. D., A. K. solidariai po 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji B. C. Ž., J. Ž., Š. Ž. nurodo, kad nurodyto dydžio turtinę žalą jie patyrė laidodami nužudytąjį pagal egzistuojančius papročius bei sutvarkydami jo kapą. Nukentėjusysis M. Ž. nurodo, kad turtinė žala jam padaryta dėl to, kad dingo tėvo 1000 litų vertės auksinė grandinėlė su kryželiu bei 50 svarų. Tai pagal nusikaltimo padarymo metu galiojantį kursą sudarė 206, 5 Lt. Be to, nukentėjusysis J. Ž. nurodė, kad po sūnaus dingimo paūmėjo jo širdies ligos ir gydymui jis buvo priverstas išleisti 504,7 Lt.

Nukentėjusieji teigia, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, laikotarpiu nuo žuvusiojo dingimo iki jo radimo visi jautė didžiulę nežinomybę bei psichologinį sukrėtimą. Ekshumacijos metu vėl patyrė psichologinį sukrėtimą.

Ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini, nes jie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 4, b. l. 70–85). Jų dydžių neginčija ir kaltinamieji. Akivaizdu, kad išlaidos, susijusios su žuvusiojo laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu, pagal egzistuojančius papročius yra gyvenimiškai realios. Byloje pateikti ir duomenys dėl J. Ž. sveikatos pablogėjimo ir dėl to turėtomis išlaidomis. Kaltinamieji patys pripažįsta V. Ž. piniginėje buvus Anglijos svarų sterlingų. Tai, kad iki įvykio žuvusysis turėjo auksinę grandinėlę, patvirtina nukentėjusioji bei byloje esanti fotonuotrauka.

Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl sūnaus, brolio, tėvo netekties nukentėjusieji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiųjų pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra jauni, darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybių dirbti ir taip atlyginti žalą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose (nužudymo bylose iš kaltinamojo priteisiama iki 150000 Lt, nesunkių nusikaltimų padarymo atveju iki 10000 Lt), nukentėjusiųjų santykius su žuvusiuoju iš P. S. B. C. Ž. priteistina 40000 Lt, J. Ž. 60000 Lt, M. Ž. 20000 Lt, Š. Ž., J. M., G. M. po 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. B. C. Ž. iš A. M. K. D., A. K. solidariai priteistinas 2000 Lt, J. Ž. 3000 Lt. M. Ž. 2000 Lt. Š. Ž., J. M., G. M. po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamųjų priteistini 1217,76 litai proceso išlaidų. Tai pinigų suma, sumokėta liudytojams ir nukentėjusiesiems kompensuojant jo kelionės išlaidas.

Dėl kaltinamojo K. D. paieškos ir pargabenimo iš P. P. departamentas turėjo 4215,25 Lt išlaidų (t. 3, b. l. 94). Jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 str.). Nepripažintina proceso išlaidomis 80 Lt, sumokėtų už dokumentų vertimą byloje, nes tai prieštarautų BPK 105 str. 1 d. nuostatoms.

Nukentėjusysis Š. Ž. teismui pateikė duomenų (t. 4, b. l. 87), kad jis turėjo 1000 litų išlaidų advokato, surašiusio ieškinio pareiškimą bei teikusio konsultacijas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 106 str. 2 d.).

Nepripažintinos proceso išlaidomis ekshumacijos ir V. Ž. palaikų gabenimo į Teismo medicinos institutą išlaidos. Šios išlaidos yra sudėtinė teismo medicinos ekspertizės, kuri atliekama valstybės lėšomis, dalis. V. Ž. palaikai buvo ekshumuoti siekiant atlikti papildomą jų tyrimą, taigi iš esmės dėl nevisiškai tinkamo ankstesnio jų tyrimo. Tą patvirtina ir teismo medicinos eksperto išvada, kurioje buvo konstatuoti V. Ž. padaryti sužalojimai (ankstesnis teismo medicinos ekspertas nenustatė jokių V. Ž. kaulų lūžimų).

Daiktiniai įrodymai – kastuvas, užtiesalas, cigaretės nuorūka, tamponas, kilimėlis, grunto pavyzdžiai, šortai, sportinis batelis – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 6020“ grąžintinas M. Ž. arba jo įgaliotam asmeniui, o V. Ž. šlaunikaulio fragmentas – Š. Ž.

Iš kaltinamojo K. D. paimti 478 eurai 3 centai ir iš kaltinamojo P. S. paimti 1000 eurų bei penki litai 58 centai skirtini civiliniams ieškiniams padengti.

Kaltinamųjų A. S., A. M., K. D., A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir akivaizdu, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Alkoholio vartojimo faktą pripažįsta patys kaltinamieji.

Kaltinamasis P. S. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kaltinamieji A. M., K. D., A. K. padarė nesunkius nusikaltimus. Visi kaltinamieji jauno amžiaus, darbingi, tačiau niekur nedirbo ir nesimokė. P. S. anksčiau ne kartą teistas, užsienio valstybėse buvo teisti ir A. K. bei K. D., A. M. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. K. anksčiau buvo taikytas oficialus įspėjimas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, priimta Vilniaus apygardos teisimo nutartis A. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo išduoti Austrijos teisėsaugos organams, visi kaltinamieji ne kartą bausti už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad visi jie linkę nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir nusikalsti. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgęs į kaltinamųjų A. M., K. D., A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jų padarytų veikų cinišką ir brutalų pobūdį, jų veikomis sukeltas itin neigiamas emocijas nukentėjusiesiems, teismas skiria kaltinamiesiems maksimalias sankcijoje numatytas bausmes. Skirdamas bausmę P. S., be jau minėtų aplinkybių, teismas įvertina tai, kad yra jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė bei nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamieji A. M., K. D.. A. K. padarė nesunkius nusikaltimus ir bausmes jie turėtų atlikti Atvirojoje kolonijoje, tačiau atsižvelgus į jų asmenybes, t. y. į tai, kad jie ne kartą bausti už administracinių teisės pažeidimų padarymą, A. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo išduotas Austrijos teisėsaugos organams, K. D. ne kartą teistas, A. K. už nusikaltimo padarymą buvo nuteistas užsienyje, buvo įrašytas į ONUĮ įskaitą, jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes skirtina atlikti Pataisos namuose (BK 50 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti dvylikai metų laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 2 d. paskirta bausme, nustatyti dvylika metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį (7 mėnesius) Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės ir galutinę bausmę nustatyti dvylika metų septynis mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 21 d. išbūtą laiką bei laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 25 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. spalio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. liepos 5 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą, suimant A. K. teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš P. S. B. C. Ž. 3458 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis) litus turtinės ir 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S. J. Ž. 3676 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis) litus turtinės ir 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S. M. Ž. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S. Š. Ž. 1550 (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt) litų turtinės ir 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S. J. M. (10000 dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S. G. M. (10000 dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. M., K. D., A. K. B. C. Ž. solidariai 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. M., K. D., A. K. J. Ž. solidariai 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S., A. M., K. D., A. K. J. Ž. solidariai 504,7 litus žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. M., K. D., A. K. M. Ž. solidariai 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S., A. M., K. D., A. K. M. Ž. solidariai 1206,5 litus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. M., K. D., A. K. solidariai Š. Ž.. J. M., G. M. po 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. S., A. M., K. D., A. K. Š. Ž. po 250 litų jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš P. S., A. M., A. K. po 304,44 litus, o iš K. D. 4519,69 proceso išlaidų valstybei.

Iš kaltinamojo K. D. paimtus 478 (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis) eurus 3 centus ir iš kaltinamojo P. S. paimtus 1000 (vieną tūkstantį) eurų bei penkis litus 58 centus, laikomus Tauragės AVPK depozitinėje sąskaitoje, skirti civiliniams ieškiniams padengti.

Daiktinius įrodymus – kastuvą, užtiesalą, cigaretės nuorūką, tamponą, kilimėlį, grunto pavyzdžius, šortus, sportinį batelį, saugomus Tauragės AVPK, – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6020“ grąžinti M. Ž. arba jo įgaliotam asmeniui, o V. Ž. šlaunikaulio fragmentą – Š. Ž.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.