Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-175/2015;

Teisėjas Aurelijus Rauckis Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00931-2014-6;

2015 m. sausio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajai E. O., nuteistosios gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. O. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 290 str. numatytus nusikaltimus ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiaisiais M. V., A. V., A. O. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. O. pripažinta kalta pagal BK 227 str. 4 d. ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, žinios.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, žinios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. nuteista už tai, kad ji, 2014-10-01 apie 22.55 val. įtariant nusikaltimo padarymu, būdama pristatyta į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpas, kur surašant į protokolą jos turimus asmeninius daiktus, siekdama išvengti atsakomybės, siekė papirkti valstybės tarnautoją, tiesiogiai siūlydama 100 Lt kyšį už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) grupės vyr. postiniui A. Š., kad pastarasis ją paleistų.

E. O. BK 38 str. pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ją kaltinant tuo, kad ji 2014-10-01 apie 22.00 val. būdama namuose, (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sūnumi A. O. metu, išvadindama jį įžeidžiančiais žodžiais, tyčia du kartus įspyrė jam į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldama nukentėjusiajam A. O. fizinį skausmą;

taip pat E. O. BK 38 str. pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ją kaltinant tuo, kad ji 2014-10-01 apie 23.30 val. tarnybiniu automobiliu vežama į (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centrą, esantį (duomenys neskelbtini) tyčia norėdama pažeminti ir įžeisti pareigūnus dėl jų atliekamų tarnybinių pareigų, vadino juos įžeidžiančiais žodžiais, taip pat plūdo juos necenzūriniais žodžiais, tuo juos įžeisdama, įspėta į perspėjimus nereagavo, šiuos neteisėtus veiksmus tęsė ir (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centro patalpose žemindama ir įžeidinėdama savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) būrio patrulius A. V. bei M. V..

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė BK 38 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl BK 140 str. 2 d., 290 str. numatytų nusikaltimų nutraukė. Taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas skirdamas bausmę už veiką, numatytą BK 227 str. 4 d. Šioje byloje nustatyta, kad E. O. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių nevienijo vieninga tyčia, šios veikos atitinka realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl BK 38 str. nuostatų pritaikymas dviem E. O. padarytoms veikoms (BK 140 str. 2 d., 290 str.) negalimas. Taip pat teismas nepagrįstai skyręs A. O. bausmę už BK 227 str. 4 d. numatytą nusikaltimą, nenustatė įpareigojimų ar draudimų, kurių turėtų laikytis nuteistoji, tuo pažeisdamas BK 48 str. nuostatas. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindinis laisvės apribojimo bausmės elementas, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas. Įstatyme nurodyta formuluotė „gali nustatyti“, „gali skirti“, „gali įpareigoti“ neatleidžia teismo nuo pareigos skiriant laisvės apribojimo bausmę nustatyti įpareigojimus ir (ar) draudimus.

Prokurorė skunde tvirtina, kad netinkamai pritaikius BK bendrosios dalies nuostatas, E. O. buvo paskirta neteisinga bausmė. Skiriant E. O. bausmes pagal BK 140 str. 2 d., 290 str. atsižvelgtina į tai, kad šie nusikaltimai tyčiniai, priskiriami prie nesunkių, E. O. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, su nukentėjusiaisiais susitaikė, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Taip pat E. O. taikytinos BK 64¹ nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 38 str. taikymo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju, nustačius visas BK 38 str. 1 d. numatytas sąlygas, yra pagrindas E. O. atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., 290 str. jai susitaikius su nukentėjusiaisiais ir bylą nutraukti. Nors prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad BK 38 str. nuostatų taikymas negalimas, kadangi E. O. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių nesiejo vieninga tyčia, šios veikos atitinka realiąją nusikaltimų sutaptį, o BK 38 str. galim taikyti tik padarius vieną nusikalstamą veiką arba kelias veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį, apygardos teismo teisėjų kolegija pritarti tokiems teiginiams neturi pagrindo. Iš tikrųjų, BK 38 str. įstatymų leidėjas naudoja vienaskaitą „<...padaręs baudžiamąjį nusižengimą...>, <...prisipažino padaręs nusikalstamą veiką...>, kas sudaro prielaidą manyti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik asmuo, padaręs vieną nusikalstamą veiką arbe kelias veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tačiau analizuojant teismų praktiką matyti, kad tai, jog asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, nelaikytina kliūtimi taikyti BK 38 str. nuostatas ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz. žr. kasacinės nutartys 2K-475/2011, 2K-349/2006 ir kt.) ir toks BK 38 str. nuostatų taikymas neprieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nors kasacinėje praktikoje tiesiogiai nėra nurodoma, kad BK 38 str. taikymas galimas ir padarius kelias nusikalstamas veikas, tačiau iš nutartyse nurodomų motyvų matyti, kad tokioje situacijoje, kai asmeniui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas ir tada, kai jis padarę ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų neįžvelgia.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 38 str. nuostatas ir atleisdamas E. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., 290 str., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, teisės normas pritaikė tinkamai. E. O. padarytos nusikalstamos veikos (BK 140 str. 2 d., 290 str.) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nukentėjusieji pretenzijų šioje byloje neturi, civilinis ieškinys dėl turtinės ar/ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, su nukentėjusiaisiais E. O. susitaikė, šie jai atleido. E. O. anksčiau neteista, kaip jau minėta, dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neregistruota, yra pensinio amžiaus, anksčiau nusikaltusi nebuvo, kas leidžia vertinti, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės ir sudaro pagrindą manyti, kad E. O. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma šiuo atveju pagrindžia BK 38 str. taikymą, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės teiginiais, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu negalimas.

Dėl draudimų ir įpareigojimų nustatymo skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, E. O. už BK 227 str. 4 d. numatytą nusikaltimą paskyręs laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai nepaskyrė papildomų įpareigojimų ir (ar) draudimų, kadangi pagal BK 48 str. 4 d., 5 d., 6 d. jis tai privalo padaryti.

BK 48 str. 4 d. nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. BK 48 str. 3 d. numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2011). Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje kasacinėje praktikoje (pvz. žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-95/2014). Atsižvelgiant į paminėta, aukštesnysis teismas laiko, kad, nepriklausomai nuo to, jog BK 48 str. 4 d. vartojama sąvoka „gali“, teismas, skirdamas asmeniui laisvės apribojimo bausmę, turi paskirti ir atitinkamus draudimus ir/ar įpareigojimus, numatytus to paties straipsnio 5 d. ir 6 d. Būtent teismo paskirti papildomi įpareigojimai ir draudimai, jų vykdymas ir atsiskaitymas už juos, užtikrina BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimą, kadangi vien tik laisvės apribojimo bausmės skyrimas pats savaime, jokių neigiamų padarinių nesukelia.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. O. laisvės apribojimo bausmę, nustatė ir privalomą pagal BK 48 str. 3 d. įpareigojimą – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau nepagrįstai, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir nukrypdamas nuo aktualios praktikos, neskyrė papildomų įpareigojimų ir/ar draudimų, kurie, kaip jau minėta yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai. Atsižvelgiant į tai, prokurorės skundas šioje dalyje tenkinamas. Prokurorė prašo E. O. skirti BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siūlomas skirti įpareigojimas, įvertinus E. O. asmenybę (anksčiau neteista, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), amžių (E. O. yra pensinio amžiaus), taip pat tai, kad nuteistoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra efektyvi priemonė užtikrinant BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. O., išlaidas iki 2014-12-17 sudaro 20,27 Eur (70 Lt) dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš asmens, kuris šioje byloje nėra padavęs apeliacinio skundo, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje pradėtas pagal prokuroro apeliacinį skundą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą E. O. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.

E. O. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., paskirti BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 20,27 Eur (70 Lt), iš nuteistosios O. O. nepriteisti.