Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui A. F., jo įgaliotam atstovui advokatui M. B., kaltinamojo gynėjui advokatui A. P.,

kurioje A. F. kaltina V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tomsko srityje Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, aukštojo išsilavinimo, vedusį, nedirbantį, pensininką, gyv. Lieptų g. 4, Biržai, neteistą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. buvo perduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. dėl to, kad jis 2013-11-05 internetinėje svetainėje http://www.aina.lt komentarų skiltyje po K. S. straipsniu „Biržų valdžios sėkmė – neįtakinga opozicija“ paskelbė tikrovės neatitinkančius komentarus:

Duosiu pridirbti visas savo kepures , jeigu tai įvyktų , ir jau prašau, dieve apsaugok mus nuo bado , maro ir karo , o nuo jo mes patys apsisaugosim .Savo motiną parduotų dėl valdžios . Jau ganėtinai “padirbo“ , būdamas vicemeru , Pačiaraukštėje iš jo tuščia vieta .Konservatoriai laimingi atsikratę “didžiojo“ politiko“

Ne visai tiksli informacija , į seniūnų seniūnus jis pasisiūlė pats , R savo paslaugas pasiūlė pats, anksčiau į Krikdemų partiją pas Š pasisiūlė pats , kandidatu į Seimą pasisiūlė pats . Tai jis sukėlė sumaištį , kada Biržų konservatoriai jungėsi su krikščionimis demokratais ir , kai jo neišrinko pirmininku , jis devynis kartus skundė Biržų skyrių konservatorių Priežiūros komitetui , jį konservatorių Biržų skyriaus taryba tris kartus buvo pašalinusi iš partijos , bet po jo skundų Priežiūros komitetas jį atstatydavo . Bet Č. buvo “kietesnė“ (nors tokia pat garbėtroška) ir visos nesąmonės ten baigėsi , kai atėjo L. Taigi vienas komentatorius jau rašė , kad dėl karjeros paaukotų motiną , ar neskaitote ? Didesnio karjeristo ir aferisto dar neteko matyti ir konkursą į Pačiaraukštės seniūno vietą laimėjo tik per savo draugus savivaldybės teisininką , kuris konkurso išvakarėse jam perdavė klausimus , kuriuos paruošė savivaldybė ir Papilio seniūną , kurie davė didesnius balus konkurso metu . Taigi gal suprasite , koks tai “sąžiningas ir doras“ karjeristas.“

taip V. L. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį (A. F.) ir tokiu būdu jį apšmeižė. Dėl tokių veiksmų nukentėjo jo (A. F.) garbė ir orumas.

Be to, V. L. buvo perduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. dėl to, kad jis 2013-11-05 internetinėje svetainėje http://www.aina.lt komentarų skiltyje po K. S. straipsniu „Biržų valdžios sėkmė – neįtakinga opozicija“ paskelbė tikrovės neatitinkančius komentarus:

Bet frankeliui yra šansų tapti Latvygalos gatvės meru , šiaip tai taip yra dar viena išeitis – vykti į Ameriką , tapti F. K. ir užsiimti grabdirbyste“

Prie ko čia L., jis nedalyvavo praejusiuiose rinkimuose , nepareiškė noro dalyvauti ir ateinančiuose , o jeigu palyginti tą “būsimą“ laimėtoją su L., kuris yra ryžtingas , žinantis ir daug suprantantis politikas (kas įvedė tvarką pas konservatorius ) , jo žodis ir dabar daug ką reiškia . O “būsimas “laimėtojas“ yra viso labo menkas , visko bijontis trintukas , kuriam reikia valdžios ir garbės .

Kažkokia problema yra , nes gyvena su mamyte (mamytės sūnelis ) , draugų neturi , nes dėk keisto jo charakterio niekas nenori draugauti , draugės neturi taip pat (matyt mamytė neleidsžia) , kaip filme “Altonos atsiskyrėlis“.

100 –procentinė tiesa , savasis aš maždaug viename lygyje su saule , iš kur pas žmogų gali būti tiek ambicijų , juk universitete mokėsi , o gal tebesimoko , kokį penkiolika metų . Tai labai ryškus nevykėlio pavyzdys“.

Meru galėsi rinkti savo bobutę , giedras dangus , bet ne tau Martynai , o senasis seniūnas buvo nepalyginamai geresnis , šitas mano esąs pasaulio bamba , nei nuoširdumo , nei noro padėti seniūnijos žmonėms , tai ir nebus nei meras , nei seniūnas“.

Nekalbėkite nesąmonių apie kažkieno nuopelnus ,apsaugokit mus tokių seniūnų , tas seniūnas dirba gal dvi dienas per savaitę , nežino realios padėties seniūnūjoje , nepažįsta jos žmonių ir pagal viską nesiruošia čia ilgiau įsitvirtinti , mums tuo geriau , grąžinkite mums senąjį seniūną“.

Pačiaraukštėje viskas buvo padaryta savivaldybės administracijos dėka ir už ES pinigus , pabaik pezėti nesąmones ir girti jį , nei vienas neduos už jį nei sudilusio skatiko , bet , kas gali paneigti , kad tai ne jis pats gina save , jis tai sugeba .“

Motyvuojamoji dalis

Buvęs dešiniųjų pažiūrų veikėjas , pats “seniūniausias“ tarp visų seniūnų A. F. pasirodo jau pakeitė savo pažiūras ir randasi valstiečių stovykloje , kartu su juo labai aktyviai reiškiasi ir buvo pastebėtos kartu burkuojant “Širvėnos“ ir Pabiržės seniūnės , kokios naudos ieško jos , Pabiržės seniūnė išsiskyrusi , bet šiaip tai jis per jaunas . o ko reikia kitais senutei“.

taip V. L. raštu, viešai, užgauliai pažemino A. F., dėl tokių V. L. veiksmų nukentėjo A. F. garbė ir orumas.

V. L. kaltu dėl veikų, kurių padarymu jį kaltina A. F., neprisipažino. Parodė, kad jokių piktumų A. F. atžvilgiu neturi. Gyvena Biržų m., (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Tuo metu namuose buvo bevielis internetas „Wireless“, turėjo 3 kompiuterius. Prieigos adresas visų kompiuterių buvo tas pats, dar turėjo 2 išmaniuosius telefonus. Vienas kompiuteris buvo pirmame aukšte, kitas – svečių kambaryje, o trečias - miegamajame. Pripažįsta, kad vieną komentarą po tuo pačiu straipsniu „Biržų valdžios sėkmė - neįtakinga opozicija“ parašė, tačiau jis buvo parašytas visiškai kitą dieną, vadinosi „Užuojauta – V. L.“. Visuomet komentaruose pasirašo savo pavarde. Yra visuomeniškai aktyvus žmogus, priklauso konservatorių partijai, yra tremtinių frakcijos pirmininkas, pas jį namuose dažnai renkasi tremtiniai. Kompiuteryje slaptažodžio nebuvo, prie kompiuterio galėjo prieiti ir komentarus parašyti bet kas. Kompiuteris būna įjungtas praktiškai visą laiką. Prie kompiuterio dažnai būna žmona su draugėmis. Ryte dažniausiai atvažiuodavo draugas A. Ž., kuris laisvai galėjo prieiti prie kompiuterio. Sutuoktinė taip pat būna namuose. Partijos draugai lankosi pas jį dažniau pavakare. Su draugais bendrauja, būna prie kompiuterio, žiūri partijos, tremtinių nuotraukas, jas komentuoja. Kas konkrečiai lankėsi namuose praėjusių metų lapkričio 8-11 d. neatsimena. Būna taip, kad ir nemato, ką draugai veikia prie kompiuterio. Prašo jį išteisinti.

Ikiteisminis tyrimas byloje pagal BK 155 str. 1 d. pradėtas 2013-11-12 pagal A. F. skundą (baudžiamoji byla Nr. 54-2-00003-11 (b.l. 1).

Bet f yra šansų tapti Latvygalos gatvės meru , šiaip tai taip yra dar viena išeitis – vykti į Ameriką , tapti F. K. ir užsiimti grabdirbyste“

Nekalbėkite nesąmonių apie kažkieno nuopelnus ,apsaugokit mus tokių seniūnų , tas seniūnas dirba gal dvi dienas per savaitę , nežino realios padėties seniūnūjoje , nepažįsta jos žmonių ir pagal viską nesiruošia čia ilgiau įsitvirtinti , mums tuo geriau , grąžinkite mums senąjį seniūną“.

Dėl pareikštų kaltinimų V. L. išteisintinas.

Pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai išspręsti teisingai. Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Byloje yra nustatyta, jog 2013-11-05 Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros AlNA tinklapyje buvo paskelbtas K. S. straipsnis pavadinimu "Biržų valdžios sėkmė ­neįtakinga opozicija". Byloje taip pat yra nustatyta, jog 2013-11-08 - 2013-11-11 dienomis po šiuo straipsniu buvo rašomi komentarai apie privatų kaltintoją A. F.. Tai, kad skunde privataus kaltinimo tvarka išdėstytuose po straipsniu "Biržų valdžios sėkmė - neįtakinga opozicija" surašytuose komentaruose, yra kalbama būtent apie nukentėjusįjį A. F., aiškiai matyti tiek iš aiškiai įvardijamos asmenybės, t.y. 2013-11-08 18.24 val. įrašytame komentare asmuo aiškiai yra įvardytas - A. F., tiek iš nurodomų apkalbamo asmens pareigų - Pačeriaukštės seniūnas, o tos pareigos yra vardijamos faktiškai didžiojoje dalyje komentarų.

Privataus kaltinimo skunde ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovas advokatas nurodė, kad minėtais komentarais yra siekiama paniekinti, pažeminti, pakirsti pasitikėjimą A. F. bei jį įžeisti. Komentaruose nurodoma, kad "seniūnas dirba gal dvi dienas per savaitę", kuo siekiama parodyti, kad apkalbamas asmuo nedirba nustatytos darbo trukmės ir daro pravaikštas, t.y. asmenį siekiama pažeminti, paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą kaip nepavyzdingą darbuotoją. Komentaru seniūnas "nežino realios padėties seniūnijoje", "mano esantis pasaulio bamba", "nei nuoširdumo, nei noro padėti seniūnijos žmonėms", "Pačiaraukštėje iš jo tuščia vieta" siekiama sumenkinti seniūno kompetenciją, pažeminti jį kaip valstybės tarnautoją. Komentarais "tai labai ryškus nevykėlio pavyzdys", "draugų neturi, dėl keisto jo charakterio niekas nenori draugauti", "draugės neturi taip pat (matyt mamytė neleidžia)", jis "tik visko bijantis trintukas, kuriam reikia valdžios ir garbės", akivaizdžiai siekiama įžeisti nukentėjusįjį kaip žmogų, jį įvardijant nevykėliu, neturinčiu draugų, asmuo pašiepiamai įvardijamas "mamytės sūneliu", "trintuku", t.y. melagiu, garbėtroška. Teiginiais "bet frankeliui yra šansų tapti Latvygalos gatvės meru, šiaip yra dar viena išeitis - vykti į Ameriką, tapti F. K. ir užsiimti grabdirbyste" siekiama paniekinti asmenį, jį apibūdinat kaip neturintį jokių perspektyvų žmogų. Teiginiais "dėl karjeros paaukotų motiną", "didesnio aferisto ir karjeristo dar neteko matyti", "konkursą į Pačiariaukštės seniūno vietą tik per savo draugus savivaldybės teisininką, kuris konkurso išvakarėse jam perdavė klausimus" siekiama nukentėjusįjį asmenį apibūdinti kaip nesąžiningą asmenį, korumpuotą asmenį, pareigas užimantį tik dėl tam tikrų padarytų pažeidimų ar aferų. Kadangi nukentėjusysis yra viešas asmuo, dirba Pačeriaukštės seniūnijoje seniūnu, todėl jis mano, kad tokios informacijos paskleidimas turi itin didelės neigiamos įtakos darbinėje veikloje, bendraujant su seniūnijos gyventojais bei politikais. A. F. nurodo, kad yra aktyvus visuomenės veikėjas, sąžiningas ir pavyzdingas visuomenės narys, turintis gerą reputaciją ir žmonių pasitikėjimą, į seniūno pareigas išrinktas konkurso būdu. Tokie išsakyti neigiami komentarai bei jų atgarsiai sukelia pažeminimą, menkina asmenų pasitikėjimą juo ir apskritai skaudina jį kaip žmogų. Tokie komentarai skaudina ir jo artimuosius, motiną, kuriai tenka aiškintis, teisintis dėl sūnaus profesijos ir karjeros, kaip ir kodėl jos sūnus tapo seniūnu. Dėl tokių komentarų jis patyrė didelį stresą, diskomfortą, pažeminimą, tokie komentarai sukėlė jam neigiamas pasekmes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal EŽTT suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuluota labai svarbi viešojo asmens kritikos ribų taisyklė, kuri taikoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kad viešam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui ir tokie asmenys sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio bei darbo kontrolei (2K-287/2011; 2K-32/2013; 2K-7-437/2008; 1A-360-354/2010). Teismas nurodė, kad politikas neabejotinai turi teisę į reputacijos apsaugą, net kai jis neveikia kaip privatus asmuo, tačiau tokios apsaugos reikalavimai turi būti įvertinami atsižvelgiant į laisvos diskusijos politiniais klausimais interesus. Taigi leidžiamos politiko, veikiančio pagal savo viešus įgaliojimus, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens. Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos, ypač kai pats padaro viešų pareiškimų, galinčių duoti pagrindą kritikai (EŽTT sprendimai Lingens prieš Austriją, Oberschlick prieš Austriją). Tuo tarpu internetiniuose komentaruose jų autoriai savo nuomonę dažnai dėsto labai aštriai, vartodami pasisakymus, kurie oficialioje kalboje ar žodiniame žmonių tarpusavio bendravime akivaizdžiai nepriimtini ir paprastai nevartojami. Kai nuomonė pareiškiama apie viešąjį asmenį, atsakomybė už jos pareiškimą gali būti taikoma, jeigu piktnaudžiaujama teise reikšti nuomonę. Sprendžiant, ar buvo piktnaudžiaujama teise, atsižvelgiama į nuomonę skleidusio asmens tikslus, nuomonės reiškimo būdą ir aplinkybes.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

A. F. manymu dviem po straipsniu esančiais tikrovės neatitinkančiais komentarais - “o jėzau 2013/11/09 08:36“ ir „ne pavyduolis 2013/11/10 17:17“ kaltinamasis V. L. jį apšmeižė, kaltino, kad seniūno vieta gauta pažeidžiant teisės normas, darant procesinius pažeidimus, nors tokie veiksmai nebuvo atlikti, be to, teiginiu „dėl valdžios parduotų savo motiną“ jis (A. F.) kaltinamas ir nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – darymu.

Vertinant veiką darančio asmens tyčios kryptingumą, svarbu yra įvertinti informacijos ar nuomonės, dėl kurios minimas asmuo pasijuto įžeistas ir apšmeižtas, paskleidimo kontekstą ir aplinkybes. Frazės ir posakiai gali turėti keletą reikšmių, jų turinys priklauso nuo aplinkybių, todėl turi būti įrodinėjamas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkrečiu atveju konkreti frazė turėjo būtent tokią reikšmę, kokią konstatavo teismas.

Nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis yra Biržų krašto politikai, t. y. viešieji asmenys, kurių veiksmai ir priimami sprendimai neabejotinai turi didelę reikšmę visuomenei, taigi ir toleruotinos kritikos ribos dėl jų yra platesnės. Minimi komentarai yra parašyti kaip K. S. straipsnio, kuriame kalbama apie Biržų rajono valdyme dalyvaujančias politines partijas ir jos narių tarpusavio santykius, komentarai. Komentarais iš esmės yra kritikuojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. A. F. yra politinės partijos (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) narys, visuomenės veikėjas, valstybės tarnautojas, viešas asmuo. Kaip matyti iš A. F. parodymų, iki to įvykio su kaltinamuoju santykiai draugiški nebuvo. Kaltinamasis yra inicijavęs jo, kaip mero pavaduotojo, nušalinimą bei nušalinimą nuo tam tikrų pareigų partijoje. Dabar jis (A. F.) priklauso valstiečių - žaliųjų partijai, o V. L. – konservatorių partijai. Kaip matyti, nesutarimai tarp A. F. ir V. L. yra kilę pagrinde dėl politinių pažiūrų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad žodynuose politinė partija apibūdinama kaip „piliečių grupė, susibūrusi į specifinę organizaciją, kurios pagalba jie siekia dalyvauti priimant politinius sprendimus bei palaikyti tam tikrą ideologiją, arba susivienijusi tam tikrų specifinių interesų pagrindu. Partijų pagrindinė paskirtis yra rinkimų būdu įgauti galimybę sudaryti vyriausybę ir įgyvendinti savo politines nuostatas“. Iš šio apibrėžimo seka, kad apskritai asmens, kaip politinės partijos nario, o tuo pačiu ir konkrečiai politinės partijos nario A. F. tikslas yra valdžios, t.y. postų valdžioje, siekimas, o tuo pačiu ir karjeros darymas. Todėl komentare pavartota frazė “savo motiną parduotų dėl valdžios“, kaip tik ir patvirtina, kad A. F., kaip partijos nario, tikslas yra valdžios, postų siekimas ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip kaltinimas nusikalstama veika - prekyba žmonėmis.

Galima būtų sutikti, jog iš dalies išsakytame teiginyje, kad „konkursą į Pačeriaukštės seniūno vietą A. F. laimėjo tik per savo draugus savivaldybės teisininką“ yra objektyvieji šmeižimo požymiai, kadangi byloje nėra duomenų, kad paskleistoje informacijoje buvo tikrovę atitinkantys faktai, tačiau V. L. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia ir nusikalstamas tikslas. Teismas daro išvadą, jog V. L. išsakyti teiginiai, gali būti vertinami kaip sąžiningai klystančio asmens išsakyti teiginiai ar jo nuomonė. Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo išsakyti kaltinime nurodyti teiginiai yra tikrovę atitinkanti informacija, galinti paniekinti ir pažeminti kitą žmogų bei pakirsti pasitikėjimą juo, tačiau jokiu būdu negalima sutikti su tuo, jog jie išsakyti veikiant tiesiogine tyčia, norint paniekinti ir pažeminti A. F., pakirsti pasitikėjimą juo.

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas, neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Įžeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas.

A. F. nurodo, kad kitais kaltinime nurodytais V. L. rašytais komentarais - „pasiūlymas 2013/11/11 19:16...“, „įžvalgiajam“ prognozuotojui 2013/11/11 09:41...“, „problema 2013/11/10 14:32..“, „juosaviečiai 2013/11/10 10:04...“, „pačiaraukštiškis 2013/11/10 07:35...“, „pačiaraukštiškis 2013/11/09 18:31...“, „nesąmonė 2013/11/09 16:26...“, „naujienos 2013/11/08 18:24...“ jis buvo viešai, užgauliai pažemintas.

Komentaruose išdėstyti pasisakymai, dėl kurių V. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra susiję ne tik su asmeniškai jam svarbia ir jautria tema, bet kartu ir su viešojo intereso klausimu – politinėmis diskusijomis apie politinę situaciją rajone, apie partijų veikėjus, jų politinių pažiūrų keitimąsi, apie ateinančius rinkimus ir atskirų politikų galimą sėkmę juose. Be to, pasisakymai, grindžiami asmenine kaltinamojo patirtimi, susiklosčiusiais jo santykiais su nukentėjusiuoju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, praeityje A. F. taip pat priklausė konservatorių partijai, vėliau tapo valstiečių partijos nariu. Galima būtų sutikti su teiginiu, kad tokiais komentarais buvo siekiama suformuoti neigiamą požiūrį į A. F., kaip politiką, valstybės tarnautoją, seniūną, tačiau negalima sutikti su skundo argumentais, kad tokiu būdu buvo siekiama tyčia jį paniekinti ar pažeminti, sumenkinti kaip žmogų, pakirsti pasitikėjimą. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog komentarus rašęs asmuo išsakė savo nuomonę apie A. F., kaip politiką ir net galimą kandidatą į merus, jo nuomone, A. F. pagal savo žmogiškąsias ir dalykines savybes nėra vertas būti renkamas į aukštesnes renkamas pareigas, matyti, kad komentatorius kritiškai vertina A. F. darbą jam dirbus vicemeru bei dabar dirbant seniūnu. Nukentėjusiojo, kaip politiko, kritikos ribos, yra gerokai platesnės negu eilinio privataus asmens (EŽTT praktika pvz. bylos B. T. and Other s v. Norway, no. 26132/95, judgment of 2 May 2000; Selistö v. Finland, no. 56767/00, judgment of 16 November 2004; Heinisch v. Germany, no. 28274/08, judgment of 21 July 2011 Kanellopoulou c. Grece, no 28504/05, arrt du 11 octobre 2007, Bugan v. Romania, no. 13824/06, judgment of 12 February 2013). Pareigos ir atsakomybė, susijusios su saviraiškos laisvės įgyvendinimu, reiškia, jog asmuo, pasisakantis viešoje erdvėje, turi elgtis sąžiningai, siekdamas pateikti tikslią ir pasitikėjimo vertą informaciją. Tačiau pasisakant apie asmenį, kuris kandidatuoja į vietinės reikšmės politikus, leidžiama panaudoti ir tam tikrą perdėjimą, net provokavimą (EŽTT praktika: pvz. Niculescu-Dellakeza c. Roumanie, no 5393/04, arrt du 26 mars 2013). V. L., remdamasis iš kitų asmenų gauta informacija apie A. F. bei vadovaudamasi savo asmenine patirtimi, subjektyviai perteikė tiek savo, tiek iš kitų šaltinių surinktą informaciją, kurios pagrįstumo tinkamai nepatikrino, o tik pritaikė savo nuomonę bei vertinimus. V. L. išsakyti teiginiai yra vertinamojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. L. neperžengė leistinas kritikos ribas ir atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d. už įžeidimą netrauktinas, kadangi jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, o jis išsakė komentaruose tik savo nuomonę apie viešą asmenį. Darytina išvada, kad komentaruose išsakytas tam tikrų faktų, susijusių su A. F. asmenybe, vertinimas, nors ir pateiktas gana aštriai, neperžengė leistinų kritikos ir politinės diskusijos ribų. Dėl to baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju nebuvo adekvati priemonė ginant asmens garbę ir orumą. Pažymėtina, kad komentaruose vartojami tik lietuvių kalbos norminiai žodžiai ir nė vienas jų nėra užgaulaus ar įžeidžiančio pobūdžio, išsireiškime nėra keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių ir panašiai. Apibendrinant pasakytą, teismo vertinimu, nagrinėjamų komentarų ar atskirų jų žodžių ar frazių nėra pagrindo vertinti kaip nepadorių ir užgaulių, t.y. įžeidžiančių ar apšmeižiančių. Byloje duomenų, kad po K. S. straipsniu išspausdinti minėti komentarai būtų sukėlę A. F. realių neigiamų pasekmių darbinėje ir politinėje veikloje nėra.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog V. L. viešai išreikšdamas savo samprotavimus apie realiai egzistuojančius faktus paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, ar turėdamas tokį tikslą, bet, remdamasis kai kuriais jam žinomais ir tikrovėje egzistavusiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimus. Tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią, žeminančią informaciją apie A. F., remiantis byloje esančiais duomenimis nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog V. L. raštu viešai užgauliai pažemino A. F.. Nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. L. veiksmuose nėra šmeižimą ir įžeidimą kvalifikuojančių požymių. Todėl darytina išvada, kad V. L. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., ir jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. F. civilinis ieškinys V. L. dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi kaltinamasis V. L. išteisintinas, jo turėtos 2000 Lt išlaidos už advokato pagalbą atstovaujant teisme pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).

Iš skundą padavusio asmens išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

V. L. pagal LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

A. F. civilinį ieškinį V. L. dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 eurų išlaidų už advokato pagalbą.

Išieškoti iš A. F. 10,55 eurų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.