Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, 2016-09-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., vedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, teistas: 1) 2006-07-25 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2007-12-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, subendrinus su 2006-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo; 3) 2012-10-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 str. 1 m. viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 val.; 4) 2015-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2016 m. gegužės 21 d. apie 19.20 val. patekdamas į butą per neužrakintas laukujes duris, įsibrovė į N. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. G. priklausantį - 400 € vertės kompiuterį „Asus“ bei nukentėjusiajam N. G. priklausantį 200 € vertės mobiliojo ryšio telefoną „HTC One“ su jame buvusia „Tele-2" sim kortele bei 3 € vertės dėklu, tai yra iš viso pagrobė svetimą 603 € vertės turtą.

A. S. ir D. B. 2016 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val. veikdami kartu su D. P., bendrais tyčiniais veiksmais, kartu su D. P. paprašę pažįstamo V. Š. savo vardu užstatyti daiktus lombarde bei kartu nuvykę į lombardą, priklausantį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame V. Š. savo vardu užstatė jam paduotus 400 € vertės kompiuterį „Asus“, 200 € vertės mobiliojo ryšio telefoną „HTC One“ su 3 € vertės dėklu bei už juos gautus pinigus - 125 € atidavė jiems, tokiu būdu per tarpininką V. Š. realizavo 603 € vertės turtą, žinodami, kad tas turtas: kompiuteris „Asus“, mobiliojo ryšio telefonas „HTC One“ su dėklu, gautas nusikalstamu būdu, D. P. pagrobtas iš N. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

2016-06-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) kasininkas - priėmėjas H. J. tyrimui pateikė telefoną „HTC One M8", kompiuterį „Asus" ir lombardo sutarties kopiją (1 t. 63-65 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl Mariui ir N. G. priklausančių daiktų pagrobimo yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 str. 2 dalį, būtina nustatyti kaltinamojo veiksmuose ir įsibrovimo požymį. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (LAT 2013-03-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). Atsižvelgiant į tai, jog D. P. neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – Mariui ir N. G. priklausantį 603 eurų vertės turtą, atsižvelgiant į nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė vertę, taip pat esant jo veikoje įsibrovimo į patalpą požymiams, bei į tai, kad pagrobtu turtu D. P. galėjo disponuoti, D. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas, įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą, žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013). Pažymėtina, kad pagal BK 189 straipsnio 1 dalies prasmę nusikalstamu būdu gautas turtas yra toks, kuris iki patekimo pas kaltininką kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, pvz., padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas, įgydamas turtą, supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori.

Kaltinamieji A. S. ir D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami paaiškinimus teisme savo kaltę dėl pagrobtų daiktų realizavimo pripažino visiškai ir nurodė, kad daiktus pagrobė D. P., o jie kartu su D. P. ir su V. Š. nuvyko į lombardą ir V. Š. vardu užstatė iš nukentėjusiųjų pagrobtus daiktus - kompiuterį „Asus“ bei mobiliojo ryšio telefoną „HTC One“ su dėklu. Kaltinamieji taip pat pripažino, kad gautus pinigus pasidalino, gavosi kiekvienam po 40 eurų. Nagrinėtinu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamųjų nusikalstama veika yra baigta, veika padaryta veikiant vieninga tyčia ir esant bendram susitarimui taip veikti. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad kaltinamieji suprato savo veiksmų esmę, numatė galimus padarinius ir jų siekė. Be to, tokius kaltinamųjų paaiškinimus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. Š. parodymai, kaltinamojo D. P. paaiškinimai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Ištyręs bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. S. ir D. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nes jie, veikdami tiesiogine tyčia ir žinodami, kad daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, siekdami asmeninės naudos, juos realizavo.

Teismas, spręsdamas kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes.

D. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl D. P. padarytos veikos nenustatyta.

Teisme buvo keliamas klausimas dėl galimybės taikyti Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatas D. P. atžvilgiu. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-46/2009, 2K-296/2012). Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, t. y. kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nustatytos trys būtinosios sąlygos, numatytos BK 93 straipsnyje: D. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; padarytas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis); veikos padarymo metu jam buvo šešiolika metų.

Įstatymų leidėjas nepateikia išsamaus alternatyvių sąlygų sąrašo, bet nurodo, kad be trijų aiškiai nurodytų alternatyvių sąlygų, gali būti ir kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis Nr. 2K-472/2009). Šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, tai, kad D. P. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis taip pat yra kaltinamas turtinio pobūdžio apysunkių nusikaltimų darymu, atsižvelgiant į tai, kad asmens atžvilgiu yra atliekamas dar ne vienas ikiteisminis tyrimas, negalima daryti išvados, kad be kriminalinės bausmės paskyrimo būtų galima tikėtis teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių, manyti, kad nepilnametis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, D. P. atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis D. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų amžiaus. Kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t. 79-82 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 99 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. yra įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (1 t. 77 b. l.). Nuo 2016-09-01 pradėjo mokytis Šiaulių profesinio rengimo centre. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus D. P. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), D. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. S. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamasis A. S. nusikalto būdamas neteistas (1 t. 149-150 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 152-153 b. l.), šiuo metu nedirbantis. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). D. B. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamasis D. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t. 180-194 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 195-199 b. l.), nedirbantis (2 t. 1 b. l.), šiuo metu registruotas Lietuvos darbo biržoje. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad asmuo sudarė santuoką, siekia susirasti darbą ir teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, turi mažametį vaiką, kurį pagal galimybes išlaiko, kas rodo, kad stengiasi keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, tai patvirtina ir byloje esanti pažyma, iš kurios matyti, kad daugiau ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK LR 67 str. nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Teismas privalo kaltininkui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais LR BK 72 str. numatytais atvejais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji – D. P., A. S. ir D. B., D. P. pagrobtą turtą užstatydami lombarde ir gaudami po 40 eurų, neteisėtai gavo pajamų iš nusikalstamos veikos, kas laikytina nusikalstamos veikos rezultatu, todėl ši suma konfiskuotina valstybės naudai iš kiekvieno kaltinamojo.

Kaltinamajam D. B. paskirta gynėja advokatė Z. K., kaltinamajam A. S. buvo skirtas gynėjas advokatas M. J.. Byloje gauta 2016-10-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-11119, iš kurios matyti, kad už D. B. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 121,59 Eur, 2016-10-27 gauta pirminė pažyma Nr. (2.19) NTP-7-11569, iš kurios matyti, kad už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą išlaidos sudaro 162,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjus skyrė teismas, o gynėjų dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, šios išlaidos iš jų nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai - telefonas „HTC One M8" ir kompiuteris „Asus", kurie grąžinti saugojimui nukentėjusiajam N. G. – paliktini neribotai nukentėjusiųjų nuosavybei (1 t. 72 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, D. P. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę D. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, D. P. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.

Kaltinamajam D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, A. S. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, A. S. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę D. B. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. B. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamųjų D. P., A. S. ir D. B. konfiskuoti po 40 eurų kaip iš nusikalstamos veikos gautas pajamas.

Proceso išlaidų dėl advokatų dalyvavimo byloje iš kaltinamųjų A. S. ir D. B. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - telefoną „HTC One M8" ir kompiuterį „Asus" – palikti neribotai nukentėjusiųjų nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.