- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- A-958-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00134-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
- 1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B., užsieniečiui M. N. H., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, vertėjui F. A. J., išnagrinėjo užsieniečio M. N. H. prašymą pakartotinai svarstyti teismo sprendimą dėl jo sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-11 sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę-apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Užsienietis M. N. H. savo pareiškime dėl sulaikymo sprendimo teisminio peržiūrėjimo ir teismo posėdyje teigia, kad jo byloje atsirado naujų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos jo sulaikymo teisėtumui- jam diagnozuota depresija ( pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas) dėl ko buvo surašyta pažyma dėl jo pažeidžiamumo. Šios aplinkybės nebuvo tirtos ir įvertintos sprendžiant jo sulaikymo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teisme ir nagrinėjant jo skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl jo sulaikymo klausimas turi būti pakartotinai sprendžiamas. Jis buvo savavališkai išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro dėl to, kad centre nebuvo tinkamai gydomas, o (duomenys neskelbtini) analogiškame centre jam buvo suteikta reikiama medicinos pagalba ir jo sveikata pagerėjo. Dabar, sugrąžinus į Lietuvą, URC jam skiriami vaistai, tokie kokius jam skyrė (duomenys neskelbtini) gydytojai, o anksčiau to nebuvo. Taip pat teigia, kad gyvenimo sąlygos URC yra sunkios, jo vaikai neturi galimybės mokytis ir pan. Jis tiki, kad Europos Sąjungos deklaruojamos vertybės- žmogaus teisių apsauga yra puoselėjamos ir Lietuvoje, nori susijungti (kartu gyventi) su savo šeima-žmona ir 4 vaikais-ar laisvėje, ar nelaisvėje.
Teismo posėdyje Užsieniečių registracijos centro atstovė J. B. nurodė, kad užsienietis F. A. J. šeima (sutuoktinė ir 4 nepilnamečiai vaikai) 2014m. lapkričio 21 d. buvo pateikusi prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių registracijos centre jie buvo supažindinti su centro tvarkos taisyklėmis, tačiau jų nesilaikė ir, nesulaikę sprendimo dėl pateikto prašymo, išvyko į (duomenys neskelbtini). Atstovės nuomone teismai, priimdami sprendimus dėl F. A. J. ir jo šeimos narių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo žinojo apie užsieniečio ligą ir vertino šią aplinkybę. Užsieniečių vaikai turi galimybę lankyti mokyklą Pabradėje, tik šio proceso pradžia šiek tiek užtrunka, užsienietis URC gauna tinkamą gydymą ir pan. Siūlė netenkinti užsieniečio prašymo.
Šalies argumentai
Užsieniečio atstovė advokatė Asta Astrauskienė palaikė pateiktą prašymą atsižvelgiant į tai, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas, priėmęs užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio priėmė nagrinėti iš esmės, jo dar neišnagrinėjo ir neaišku, kada jį išnagrinės, o tuo metu F. A. J. yra laikomas atskirtas nuo savo šeimos (sutuoktinės ir 4 nepilnamečių vaikų). Per laikotarpį, praėjusį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria buvo atmestas užsieniečio skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis buvo sulaikytas URC, aplinkybės pasikeitė tuo atžvilgiu, kad prieglobsčio prašytojas F. A. J. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų, kuriems reikalinga komfortabili ir saugi aplinka, išskirtinis dėmesys, sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad prieglobsčio prašytojas-užsienietis yra atskirtas nuo šeimos ir yra pažeidžiamas, nekelia jokios grėsmės visuomenės ir valstybės saugumui, bei atsižvelgiant į analogiškų bylų nagrinėjimo teisminę praktiką yra pagrindas tenkinti F. A. J. prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Nustatyta, kad Migracijos departamento prie LR VRM Prieglobsčio skyriaus 2018-03-09 sprendimu Nr.(15/6-14)-18PR-7 (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės M. H., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti jai ir jos nepilnamečiams vaikams: H. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), M. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir Y. H., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo atnaujintas (žiūr. sprendimą Nr.(15/6-3) 15 PR-242). Ta pati institucija (Migracijos departamentas) 2018-03-10 sprendimu Nr.(15/6-13)15PR-36 priėmė užsieniečio M. N. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-04-12 sprendimu tenkino užsienietės M. H. skundą ir ,panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-11 sprendimą, apgyvendino ją su vaikais Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018-06-09. Nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-04-13 nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinama, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.). Pareiškėjas neneigia, kad jis ir jo šeima buvo neteisėtai išvykę į (duomenys neskelbtini) nesulaukę iš Migracijos departamento sprendimo dėl jų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, dėl ko Migracijos departamentas negalėjo tinkamai išnagrinėti šio prašymo bei buvo priverstas nutraukti nagrinėjimą. Tačiau byloje yra duomenys- 2018-04-05 gautas pranešimas Nr. (21/26)-8RN-7RN iš VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM URC su išvada dėl prieglobsčio prašytojų H. šeimos pažeidžiamumo Nr. 1PSĮ-12(RN), kurioje nurodoma, kad 2018-03-26 M. N. H. ir jo žmona buvo konsultuoti VSĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichiatrų ir užsieniečiui diagnozuotas pasikartojantis (duomenys neskelbtini), (serga (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. ir (duomenys neskelbtini) dėl to tris kartus gulėjo stacionare), sunkios (duomenys neskelbtini) epizodas, jam paskirtas medikamentinis gydymas. Rekomendacijose dėl asmens pažeidžiamumo ir specialiųjų poreikių nurodoma, kad „Šeimai reikalinga saugi ir rami aplinka, socialinis bei psichologinis palaikymas". Toliau nurodoma, kad visa šeima įtraukiama į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Kartu į bylą pateiktas ir medicininis išrašas/siuntimas, pasirašytas gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini). Yra analogiškos medicininės pažymos ir iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, kuriose užsieniečiui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini), ūminis (duomenys neskelbtini) sutrikimas be (duomenys neskelbtini) simptomų ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)).
Nors Valstybės sienos apsugos tarnybos prie LR VRM atstovė teismo posėdyje ir Užsieniečių registracijos centras savo atsiliepime į užsieniečio pareiškimą teigia, kad M. N. H. gali dar kartą išvykti iš Lietuvos Respublikos pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, tačiau vertinant šį argumentą būtina nustatyti, kas yra svarbiau įstatymų taikymo, teismų praktikos ir žmogaus teisių įgyvendinimo požiūriu- ar ta aplinkybė, jog užsienietis gali savavališkai išvykti ( bet nebūtinai išvyks) iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę, ar ta aplinkybė, kad jis yra įrašytas į pažeidžiamų asmenų sąrašą (kaip sergantis (duomenys neskelbtini)) ir laikomas atskirtas nuo šeimos (nuo sutuoktinės ir 4 nepilnamečių vaikų),t.y. nesudarant jam jokių komfortabilių (jo psichikos prasme) gyvenimo sąlygų bei neįgyvendinant jo šeimos narių bei jo paties prigimtinės teisės būti ir gyventi kartu su savo šeima. Siekdamas savo ir kitų šeimos narių teisių įgyvendinimo M. N. H. teismo posėdyje pažymėjo, kad ar laisvėje, ar nelaisvėje jis nori gyventi kartu su savo šeima. Jo sutuoktinė ir 4 vaikai apeliacinės instancijos teismo sprendimu turi laisvo judėjimo teisę ir nėra jokių duomenų, jog nuo to laiko (sprendimo priėmimo) jie būtų kaip nors pažeidę Užsieniečių registracijos centre nustatytas elgesio taisykles ar tvarką.Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. N. H. keltų kokį nors pavojų Lietuvos Respublikos valstybei ar visuomenei, todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju nelaikytina objektyviai būtina priemone, siekiant užtikrinti, kad galutinis sprendimas dėl jo būtų įvykdytas, juolab, kad vienoks ar kitoks sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo bus anksčiau ar vėliau priimtas.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau-Įstatymas) 114 str. 4 d. įtvirtina, kad „Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant i geriausius vaiko ir pažeidžiamu asmenų interesus“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog taikyti sulaikymą asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti tik ypatingu atveju, t.y.. kai sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797- 756/2015, taip pat 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015). Sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Įstatyme neįtvirtinti ypatingi atvejai, kuriuos nustačius, būtų galima taikyti sulaikymą, todėl spręsti apie juos yra teismo prerogatyva (vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingas atvejis pagal Įstatymo 114 str. 4 d. gali būti suprantamas, kai yra grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (2015 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015). Taip pat nurodytina ir 2017-10-18 administracinė byla Nr.A-5160-602/2017 ).
Įstatymo 113 str. 1 d. 5 punktas reglamentuoja, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tuo pagrindu, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, tačiau toks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas.
Susipažinus su pareiškėjo prašymu, teismų (pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos) sprendimais dėl užsieniečio M. N. H. sulaikymo, konstatuotina, kad prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį pateiktas pagrįstai (atsiradus naujai aplinkybei- užsienietį dėl ligos priskyrus pažeidžiamų asmenų grupei), užsieniečio sulaikymas Užsieniečiu registracijos centre vertintinas kaip netikslinga ir neproporcinga priemonė, kaip priemonė pažeidžianti prieglobsčio prašytojo teises, todėl užsieniečio prašymas dėl aukščiau paminėtų motyvų tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2 str.18² p., 114str.4d., 115 str.2d.5p., teismas
nusprendžia:
Užsieniečio M. N. H. patenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-11 sprendimą ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. N. H., gim. (duomenys neskelbtini), pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę-apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.