Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant užsieniečiams N. T. T. T., S. H. A. K., jų atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečių N. T. T. T. (N. T. T. T.), S. H. A. K. ir R. N. N. N. (R. N. N. N.) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių N. T. T. T., S. H. A. K. ir R. N. N. N. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius su 2017 m. rugsėjo 8 d. teikimu Nr. 20-IL-43331 kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius N. T. T. T., S. H. A. K. ir R. N. N. N. (toliau – ir užsieniečiai) ilgiau kaip 48 valandoms, apgyvendinant juos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki bus įgyvendintas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.Nurodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) piliečių šeima gyvena Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, jiems išduoti Užsieniečio registracijos pažymėjimai, galiojančių kelionės dokumentų neturi. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-10 atsisakė užsieniečiams suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė, sprendimui įsigaliojus, išsiųsti užsieniečius į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams S. H. A. K. bei N. T. T. T., išskyrus jų sūnų R. N. N. N., atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo jų išsiuntimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4517-624/2017 užsieniečių apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo atmetė.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečių N. T. T. T. (N. T. T. T.), S. H. A. K. ir R. N. N. N. (R. N. N. N.) sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai N. T. T. T., jo sutuoktinė S. H. A. K. ir nepilnametis sūnus R. N. N. N. 2016 m. spalio 12 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pagal Europos Tarybos (ES) 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 2015/1523, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje. 2016 m. spalio 12 d. užsieniečiai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, nes kilmės šalyje jiems gresia pavojus. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-10 atsisakė užsieniečiams suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė, sprendimui įsigaliojus, išsiųsti užsieniečius į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams S. H. A. K. bei N. T. T. T., išskyrus jų sūnų R. N. N. N., atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo jų išsiuntimo. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius su 2017 m. rugsėjo 8 d. teikimu Nr. 20-IL-43331 kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti užsieniečius ilgiau kaip 48 valandoms, apgyvendinant juos Užsieniečių registracijos centre iki bus įgyvendintas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.Užsieniečiai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimo netenkinti, iš esmės motyvuodami tuo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Per visą laiką, kol buvo nagrinėjamas šeimos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, prieglobsčio prašytojai (apeliantai) nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų, gyveno Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantai su mažamečiu vaiku netrukdys išsiuntimui ir nekyla jokio pasislėpimo pavojaus.Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalies 5 punkte, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius teikime nurodytų aplinkybių bei į bylą pateiktų duomenų negalima kategoriškai spręsti, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiai trukdys vykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo, gali pasislėpti vengdami grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, jog užsieniečiai trukdė kompetentingos institucijoms atlikti veiksmus, susijusius su užsieniečių sulaikymu ar prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Taigi nei teismas, taikęs sulaikymą, nei institucija, prašiusi taikyti sulaikymą, nepagrindė, kad sulaikymo taikymas konkrečiu atveju buvo būtinas. Pažymėtina, kad teikime nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) piliečių šeima neturi galiojančių kelionės dokumentų, šiuo atveju nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl užsieniečių judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos situacijos nevertino, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015).Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: nors užsieniečių atžvilgiu yra priimtas nepalankus jiems sprendimas išsiųsti juos į kilmės valstybę, kuris gali būti pagrindas apriboti jų judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, taip pat 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015). Šiuo atveju vertinant byloje nustatytas aplinkybes, užsieniečių sulaikymas Užsieniečių registracijos centre vertintinas kaip netikslinga ir neproporcinga priemonė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje.Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą, viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių yra apgyvendinimas užsieniečio Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, kad užsieniečių atžvilgiu priimtas nepalankus Migracijos departamento 2017 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. (15/6-9)12PR-10 išsiųsti užsieniečius į kilmės valstybę, atsižvelgus į užsieniečių pateiktoje asmens byloje esantį Užsieniečių registracijos centro 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 4T-148, kuriame pažymėta, jog susitikus su N. T. T. T. 2017 m. rugsėjo 18 d., pastarasis prieštaravo jo ir šeimos narių išsiuntimui į (duomenys neskelbtini), atsisakė bendradarbiauti su pareigūnu, mano, jog poveikio priemonės jiems negali būti visiškai panaikintos. Teisėjų kolegija nusprendžia užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus įgyvendintas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 12 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p. ir 4 d., 114 str. 5, 6 d.).Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečių sulaikymo netenkinamas, o užsieniečiams taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečių N. T. T. T. (N. T. T. T.), S. H. A. K. ir R. N. N. N. (R. N. N. N.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti.

Netenkinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius N. T. T. T. (N. T. T. T.), S. H. A. K. ir R. N. N. N. (R. N. N. N.) Užsieniečių registracijos centre.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečius N. T. T. T. (N. T. T. T.), gim. (duomenys neskelbtini), S. H. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N. N. N. (R. N. N. N.), gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus įgyvendintas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 12 d.

Sprendimas neskundžiamas.