Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškiniu atsakovams gyvenamojo namo Vilniuje, Žirmūnų g. 44, patalpų savininkams dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti gyvenamojo namo Vilniuje, Žirmūnų g. 44, patalpų savininkus (atsakovus) per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti namo rūsio patalpų, esančių Vilniuje, Žirmūnų g. 44, ploto paskaičiavimus ir priskirti ieškovei rūsio patalpą, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą – ne vėliau kaip per dvidešimt aštuonias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio ir jo priedų trūkumus.

Teismas nustatė, kad iš ieškinio turinio ir prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Žirmūnų g. 44, rūsyje yra įrengtos atskiros patalpos – sandėliukai, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl nėra ir atskirų izoliuotų rūsio patalpų (sandėliukų) priskyrimo konkrečiam butui. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai įpareigoti namo patalpų savininkus atlikti namo rūsio patalpų ploto paskaičiavimus ir priskirti ieškovei rūsio patalpą netinkamai suformuluoti, nes iš ieškinio turinio matyti, jog iš esmės ieškinio dalykas yra ieškovės dalies bendro naudojimo objekte nustatymas ir ieškovei tenkančios dalies bendrojo naudojimo patalpų (rūsio patalpų) atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir tiksliai suformuluoti jo dalyką, t. y. tinkamai pasirinkti savo teisių gynimo būdą (pavyzdžiui, teikdama ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės; dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo į konkrečią rūsio patalpą, ir pan.).

Teismas taip pat nustatė, kad dalis ieškinio priedų neatitinka CPK 113 str. 2 d. ir 114 str. 1 d. reikalavimų, t. y. jų pateiktas tik vienas egzempliorius ir (ar) kopijos nepatvirtintos CPK nustatyta tvarka, todėl į pareigojo ieškovę pašalinti šiuos trūkumus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą (b.l.6-10), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl trūkumų šalinimo ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Nurodo, jog teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės, nustatant svarbias bylos aplinkybes, o ne reikalaujant pašalinti trūkumus, t.y. pagrįsti vieną ar kitą ieškinio teiginį ar motyvą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai priėmė nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, remdamasis CPK 135 str. 1 d. 2,4 p.).

Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingus teisinius padarinius. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu apklausti šalis, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės, nustatant svarbias bylos aplinkybes, o ne reikalaujant pašalinti trūkumus, t.y. pagrįsti vieną ar kitą ieškinio teiginį ar motyvą, nes ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, be to parengiamasis posėdis suteikia galimybę visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, darytina išvada, jog teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nereikalavo pagrįsti vieną ar kitą ieškinio teiginį ar motyvą, bet nurodė, kad ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) yra netinkamai suformuluotas.

Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2013).

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą už ieškovą. Be to, civilinis procesas be kitų principų taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus.

Įvertinus apeliantės ieškinio turinį, konstatuotina, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) yra neaiškus, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla. Šiuo atveju ginčas susijęs su ieškovės teisių į rūsį, priklausantį jai nuosavybės teise, gynimu. Šią daiktinę teisę ieškovė gali apginti keliais būdais ir nuo pasirinkti jos pažeistų teisių gynimo būdo priklausys įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp šalių ir ribos. Nagrinėjamu atveju galima numanyti, kokio teisinio rezultato siekia ieškovė (t.y. siekia realizuoti teisę į rūsį), tačiau, kaip minėta, civiliniame kodekse yra numatyti keli tokios teisės gynimo būdai, tačiau ieškovė nė vienų iš jų tinkamai nenurodo. Ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas, jis negali būti numanomas, o šiuo atveju, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir tiksliai suformuluoti jo dalyką, t. y. tinkamai pasirinkti savo teisių gynimo būdą (pavyzdžiui, teikdama ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės; dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo į konkrečią rūsio patalpą, ir pan.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ir šiam ieškinio trūkumui pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai negali būti pašalinti tokioje tolimesnėje civilinio proceso stadijoje, kaip parengiamasis posėdis, nes atsakovas iki parengiamojo posėdžio turi pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau nežinodamas tikslaus ieškinio dalyko, negalės tinkamai suformuluoti atsikirtimų į ieškinį; nurodyti ar sutinka su pareikštu ieškiniu ar ne. Parengiamojo posėdžio metu gali būti tikslinami neesminiai ieškinio trūkumai, neužkertantys kelio apskritai pradėti procesą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), ieškovei nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei L. R. terminą iki 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti.