Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1967-756/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-08
Bylos Nr.: A-1967-756/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05058-2014-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas: L. G.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1967-756/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05058-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (b. l. 1–6, 22–27), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (10.1)3-109441 (skundo reikalavime buvo padaryta klaida ir nurodytas ne tas sprendimo numeris ir data); 2) panaikinti VSDFV 2014 m. spalio 29 d. raštą Nr. (6.5)I-8728; 3) atnaujinti terminą skundui paduoti; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 13 288,38 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti negautą 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės V. Ž. G. senatvės pensijos dalį – 13 288,38 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius netenkino jo prašymo, nurodė, kad jis į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės V. Ž. G. negautos pensijos dalies sumos išmokėjimo su rašytiniu prašymu kreipėsi tik 2014 m. sausio 30 d., t. y. pasibaigus Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punkte nustatytam terminui. VSDFV 2014 m. spalio 29 d. raštu atsisakė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą ir netenkino prašymo atnaujinti senaties terminą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais, nes nei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), nei Tvarkos aprašas nereglamentuoja senaties termino atnaujinimo, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Laiku kreiptis pareiškėjas negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos. Ginčijami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams, teisinės valstybės, socialinės apsaugos ir kitiems teisės principams. Pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusi laiką neapribojant kokiu nors terminu, todėl nagrinėjamu atveju veiksmingas jo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Pareiga informuoti apie neteisėtai sumažintas pensijos išmokas teko VSDFV įstaigoms. VSDFV ar jos teritoriniams skyriams neteisėtai neišmokėtų pensijų dalių grąžinimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent jos turėjo užtikrinti tinkamą šios funkcijos įgyvendinimą. Netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems susigrąžinti neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 33–35) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad VSDFV teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, kurie nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Tvarkos aprašo III skyriaus 5 punkte nurodyta, kad senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo eilės tvarka nustatoma atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumas pagal 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo Nr. X-1313 (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, amžių šio įstatymo įsigaliojimo dieną, išskyrus mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.5 punktu, už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 m. birželio mėnesį arba per 30 dienų nuo privalomų dokumentų pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus iki 2012 m. gruodžio 31 d. rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą (Tvarkos aprašo 111 skyriaus 7 punktas). Pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės V. Ž. G. negautos pensijos dalies sumos išmokėjimo su rašytiniu prašymu kreipėsi tik 2014 m. sausio 30 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytam terminui, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokėti jam negautą senatvės pensijos dalį. Be to, nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato galimybės atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimo. L. G. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 337 buvo informuotas apie jam pačiam apskaičiuotą negautos senatvės pensijos dalies sumą (iš viso 3 032,68 Lt), kuri buvo išmokėta 2008 m. liepos mėn., bei dėl galimybės kreiptis į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjj pensijų skyrių dėl išsamesnės informacijos. Nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Tvarkos apraše nenustatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, kurie kreipėsi po 2012 m. gruodžio 31 d. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus veiksmai, taikant Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą, kurį institucija vykdydama viešojo administravimo funkcijas privalo vykdyti, buvo teisėti, tai VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo laiku negautos pensijos dalies, priklaususios jo mirusiai sutuoktinei, kaip ir dėl teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su skundu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 37–42) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas VSDFV sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1)3-18935 teisėtumas, nustatytais terminai teismui neapskundė. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (10.1)3-18935, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2924, teismui galėjo skųsti per 20 dienų nuo šio VSDFV sprendimo gavimo (sprendimą iš VSDFV pareiškėjas atsiėmė 2014 m. kovo 28 d.), tad, kreipdamasis į teismą tik 2014 m. lapkričio mėnesį, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Skundžiamame ir prašomame panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. (10.1)3-109441, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl termino atnaujinimo, jam teisingai išaiškinta, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato galimybės atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies išmokėjimo, ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą atnaujinti terminą. Terminu tiek civilinėje, tiek viešojoje teisėje laikomas laiko momentas arba laiko tarpas, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas arba šalių susitarimas nustato tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pagal CK 1.117 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymo nustatytas terminas nurodomas kalendorine data arba metais, mėnesiais ir kt. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje negautos pensijų dalies išmokėjimo terminas apibrėžtas metais, t. y. 2008–2012 metai. Minėtame įstatyme nebuvo nustatyta, kad šį terminą galima keisti. CK 1.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato, kad minėtas terminas galėtų būti atnaujinamas, vadinasi, Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme bei Tvarkos apraše nustatytas terminas prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikti ir šiai daliai išmokėti yra naikinamasis, taigi, remiantis CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, negali būti atnaujinamas. Tad minėto termino negali atnaujinti nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei VSDFV. Dėl šios priežasties 2013 metais (pasibaigus 2012 metams) išnyko pareiškėjo teisė reikalauti išmokėti jam mirusios V. Ž. G. negautą 13 288,32 Lt senatvės pensijos dalį. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius buvo įpareigoti informuoti, kad išmoka sumažintas pensijas, ir jie turėjo užtikrinti tinkamą teisės grąžinti pensijos dalį įgyvendinimą. Priėmus Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą, spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo nuolat informuojama apie šį įstatymą. 2012 m. antrą pusmetį, artėjant Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyto termino pabaigai, žiniasklaidos priemonėmis visuomenė vėl nuolat buvo informuojama apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojus apie 1995–2002 m. negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas, juolab kad teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus. Todėl Tvarkos apraše ir nustatyta, kad dėl 1995–2002 m. neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDFV teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus. Pareiškėjo skundo argumentas, kad negauta senatvės pensijos dalis jam turėtų būti išmokėta neribojant kokiu nors terminu, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu (b. l. 61–66) pareiškėjo L. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo atsisakyti pareiškėjui išmokėti 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės pensijos dalį teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės V. Ž. G. turto paveldėtojas, kuris prašydamas apskaičiuoti 1995–2001 m. laikotarpiu sutuoktinės negautos senatvės pensijos dalį, su 2014 m. sausio 30 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)3-18935 informavo pareiškėją, kad mirusiai V. Ž. G. liko neišmokėta 13 288,38 Lt senatvės pensijos, ir atsisakė išmokėti nurodytą sumą, nes pareiškėjas praleido rašytinio prašymo pateikimo terminą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1)3-18935 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2924.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, prašydamas atsižvelgti į jo amžių, ligas, kad pinigai jam labai reikalingi brangiems medikamentams įsigyti, ir prašydamas atnaujinti praleistą terminą, su 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu (gautas 2014 m. rugsėjo 4 d.) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris vadovaudamasis tuo, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato galimybės atnaujinti terminą prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (10.1)3-109441 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą. Teismui skundžiamas ir prašomas panaikinti VSDFV 2014 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (6.5)1-8928 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 23 d. skundą (gautas VSDFV 2014 m. rugsėjo 29 d.) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (10.1)3-109441 panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 23 d. skundą, kuriame jis prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (10.1)3-109441 bei tenkinti jo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)1-8928 atmetė skundą. VSDFV nurodė, kad tais atvejais, kai dėl negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimo minėti asmenys rašytinius prašymus ir dokumentus pateikia praėjus Tvarkos aprašo nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos šiems asmenims išmokamos po prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Tvarkos aprašo 12 punktas). Rašytinį prašymą dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo už 2001 m. sausio 18 d. mirusią V. Ž. G. VSDFV Vilniaus skyriui pareiškėjas pateikė 2014 m. sausio 30 d., t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d., todėl šis skyrius 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)3-18935 pagrįstai atsisakė išmokėti jam negautą mirusios V. Ž. G. pensijos dalį.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas tiems pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymui Nr. XI-530, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Tvarkos aprašo 6.5 punkte buvo nustatyta, kad už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas, siekdamas gauti iki 2008 m. sausio 1 d. mirusios sutuoktinės negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti šias esmines minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas: pateikti teritoriniam skyriui rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą, be to, juos pateikti turėjo ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu apskaičiuoti 1995–2001 m. laikotarpiu sutuoktinės negautos senatvės pensijos dalį kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių tik 2014 m. sausio 30 d., tai yra praleidęs Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Tiek VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu, tiek ir VSDFV savo sprendimu pareiškėją informavo, kad išmokėti jo mirusios sutuoktinės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo, nes praleistas prašymo pateikimo terminas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad nors Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo normų taikymas pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d., kai kuriems pensijų gavėjams iki šiol nėra kompensuotos visos kada nors neišmokėtos pensijų sumos, todėl valstybės prisiimti įsipareigojimai ir toliau turi būti įgyvendinami. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą nustatytas terminas, iki kada išmokamos pensijų dalies sumos už iki 2008 m. sausio 1 d. mirusius pensijų gavėjus, yra naikinamasis. CK 1.117 straipsnio 6 dalis naikinamąjį terminą apibrėžia kaip terminą, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Šie terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Procesiniu aspektu tai reiškia, kad neatlikus veiksmo ilgiau, nei nustatyta galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatymas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Pensijos dalies išmokėjimo įstatymas, kaip ir Tvarkos aprašas, buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis.

Vadovaudamasi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasi anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, nepažeisdami teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išmokėti jam mirusios sutuoktinės negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kadangi dėl pensijos dalies išmokėjimo jis kreipėsi praleidęs nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis. ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti, teismas nenustatė. Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas L. G. apeliaciniame skunde (b. l. 71–76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą, taip pat priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Ši nuostata turi būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą (pareiškėjas remiasi LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 ir kt.). Teismui atsisakius ginti pareiškėjo pažeistas teises, būtų pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės teisės apsaugos principai.

2. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, jog jis praleido terminą kreiptis į instituciją dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėjo manymu, būtina įvertinti tai, kad sumažintos pensijos mokėjimas buvo tęstinis pažeidimas. Pensiją išmokančios institucijos turėjo pareiškėją informuoti apie tai, kad yra mokama ne visa paskirta pensija.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos, pagal kurią VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, pagal LVAT praktiką (pvz., administracinės bylos Nr. A143-816/2014) VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje.

4. Pagal Konstitucijos 110 straipsnį, teismas privalo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tai, pareiškėjo manymu, reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos taikymo atveju pažeista asmens teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. To nepadarius, bus pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, lygybės, teisingumo ir kiti principai.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 84–86) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiasi jame išdėstytais argumentais. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia taip pat ir tokiais pat teiginiais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas L. G., savo sutuoktinės V. Ž. G., mirusios 2001 m. sausio 18 d., įpėdinis, siekia atgauti mirusiai sutuoktinei pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas priklausančią pensijos dalį. Tokio pobūdžio teisinius santykius įstatymo lygmeniu reglamentuoja specialusis teisės aktas – Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas – ir šio įstatymo 5 straipsnio pagrindu priimtas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas – Tvarkos aprašas. Todėl, sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, yra būtina vadovautis šiais teisės aktais, atsižvelgiant į jų nuostatų tarpusavio hierarchiją. Tai reiškia, kad, sprendžiant nagrinėjamai bylai aktualius klausimus, pirmiausia yra būtina vadovautis šiuos klausimus reglamentuojančiomis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatomis. Tvarkos aprašo nuostatos turi būti taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja aukštesnę galią turinčioms Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatoms.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pareiškėjas yra tinkamas asmuo gauti jo sutuoktinei priklausiusią pensijos dalį, kurios dydis – 13 288,38 Lt. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, siekdamas atgauti paminėtą pensijos dalį, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą (instituciją, administruojančią ginčo teisinius santykius), paduodamas 2014 m. sausio 30 d. prašymą, t. y. prašymą, kurio padavimas, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, yra viena iš būtinų sąlygų atgauti mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra pastarosios faktinės aplinkybės – aplinkybės, kad paminėtas prašymas pareiškėjo buvo paduotas 2014 m. sausio 30 d., o ne iki 2012 m. gruodžio 31 d. – įvertinimas nurodytų teisės aktų taikymo prasme. Todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina vadovautis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į mirusių asmenų pensijos dalį realizavimą laike, t. y. būtina išspręsti šių nuostatų taikymo laike klausimą. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo galiojimo laikas yra specialiai aptartas jo 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį (bylai aktuali 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-530 redakcija), apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka <...> , pensijų dalies sumos pradedamos išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Jokių nuorodų apie galimybę mokėti paminėtas sumas kitu laikotarpiu – laikotarpiu, nepatenkančiu į nurodytas ribas (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. pabaigos) – Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme nėra. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamų pensijų mokėjimo laike viršutinė riba yra 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. pensijų dalių mokėjimas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo taikymo prasme yra nutraukiamas nuo 2013 m. sausio 1 d. be jokių išlygų. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laike suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį nurodytas terminas (2012 m. gruodžio 31 d.) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 str. 6 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad tokį paminėtų Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų aiškinimą visiškai atitinka Tvarkos aprašo 12 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 redakcija) imperatyviu būdu išreikšta nuostata, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino paminėtas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatas ir jas pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai teisingai ir pagrįstai.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjo skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė Baltrūnaitė Stasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė