Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui L. G., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas L. G. skunde (b. l. 22–27) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014-09-10 sprendimą Nr. (10.1)3-109441 (skundo reikalavime buvo padaryta klaida ir nurodytas ne tas sprendimo numeris ir data); 2) panaikinti VSDFV 2014-10-29 raštą Nr. (6.5)I-8728; 3) atnaujinti terminą skundui paduoti; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 13 288,38 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2014 m. sausio 30 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti negautą mirusios 2001 m. sausio 18 d. sutuoktinės V. Ž. G. senatvės pensijos dalį – 13 288,38 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius netenkino jo prašymo, nurodė, kad jis į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės V. Ž. G. negautos pensijos dalies sumos išmokėjimo su rašytiniu prašymu kreipėsi tik 2014 m. sausio 30 d., t. y. pasibaigus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, Tvarkos aprašas) 12 punkte nustatytam terminui. VSDFV 2014-10-29 raštu atsisakė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą ir netenkino prašymo atnaujinti senaties terminą. Nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais. Kadangi nei Pensijų įstatymas, nei Aprašas nereglamentuoja senaties termino atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Paaiškino, kad laiku kreiptis negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos. Remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais ir teigia, kad ginčijami sprendimai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo išaiškinimams, teisinės valstybės, socialinės apsaugos ir kitiems teisės principams. Pažymi, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusi laiką neapribojant kokiu nors terminu, todėl nagrinėjamu atveju veiksmingas jo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Pareiga informuoti, kad neteisėtai sumažintas pensijas išmoka, teko VSDFV įstaigoms. VSDFV (ar jos teritoriniams skyriams) neteisėtai neišmokėtų pensijų dalių grąžinimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent jos turėjo užtikrinti tinkamą teisės grąžinti pensijos dalį įgyvendinimą. Netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems susigrąžinti neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 33–35) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad VSDFV teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas (toliau – senatvės pensija) apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, kurie nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies (toliau – senatvės ir invalidumo pensijų dalis) išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Aprašo III skyriaus 5 punkte nurodyta, kad senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo eilės tvarka nustatoma atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumas pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, amžių šio įstatymo įsigaliojimo dieną, išskyrus mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus. Vadovaujantis Aprašo 6.5 punktu, už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 m. birželio mėnesį arba per 30 dienų nuo privalomų dokumentų pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus iki 2012 m. gruodžio 31 d. rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą (Aprašo 111 skyriaus 7 punktas). Pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės V. Ž. G. negautos pensijos dalies sumos išmokėjimo su rašytiniu prašymu kreipėsi tik 2014 m. sausio 30 d., t. y. pasibaigus Aprašo 12 punkte nustatytam terminui, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokėti jam negautą senatvės pensijos dalį. Be to, pažymi, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Aprašas nenustato galimybės atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimo. L. G. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 337 buvo informuotas apie jam pačiam apskaičiuotą negautos senatvės pensijos dalies sumą (iš viso 3 032,68 Lt), kuri buvo išmokėta 2008 m. liepos mėn., bei dėl galimybės kreiptis į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjj pensijų skyrių dėl išsamesnės informacijos. Nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Apraše nenustatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, kurie kreipėsi po 2012 m. gruodžio 31 d. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus veiksmai, taikant Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą, kurį institucija vykdydama viešojo administravimo funkcijas privalo vykdyti, buvo teisėti, tai VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo laiku negautos pensijos dalies, priklaususios jo mirusiai sutuoktinei, kaip ir dėl teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 37–42) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas VSDFV sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1)3-18935 teisėtumas, nustatytais terminai teismui neapskundė. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (10.1)3-18935, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2924, teismui galėjo skųsti per 20 dienų nuo šio VSDFV sprendimo gavimo (sprendimą iš VSDFV pareiškėjas atsiėmė 2014-03-28), tad, kreipdamasis į teismą tik 2014 m. lapkričio mėnesį, pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Skundžiamame ir prašomame panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. (10.1)3-109441, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo 2014-08-28 prašymą dėl termino atnaujinimo, jam teisingai išaiškinta, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato galimybės atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies išmokėjimo, ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-08-28 prašymą atnaujinti terminą. Terminu tiek civilinėje, tiek viešojoje teisėje laikomas laiko momentas arba laiko tarpas, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas arba šalių susitarimas nustato tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pagal CK 1.117 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymo nustatytas terminas nurodomas kalendorine data arba metais, mėnesiais ir kt. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje negautos pensijų dalies išmokėjimo terminas apibrėžtas metais, t. y. 2008–2012 metai. Minėtame įstatyme nebuvo nustatyta, kad šį terminą galima keisti. CK 1.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato, kad minėtas terminas galėtų būti atnaujinamas, vadinasi, Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme bei Tvarkos apraše nustatytas terminas prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikti ir šiai daliai išmokėti yra naikinamasis, taigi, remiantis CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, negali būti atnaujinamas. Tad minėto termino negali atnaujinti nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei VSDFV. Dėl šios priežasties 2013 metais (pasibaigus 2012 metams) išnyko pareiškėjo teisė reikalauti išmokėti jam mirusios V. Ž. G. negautą 13 288,32 Lt senatvės pensijos dalį. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius buvo įpareigoti informuoti, kad išmoka sumažintas pensijas, ir jie turėjo užtikrinti tinkamą teisės grąžinti pensijos dalį įgyvendinimą. Priėmus Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą, spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo nuolat informuojama apie šį įstatymą. 2012 metų antrą pusmetį, artėjant Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyto termino pabaigai, žiniasklaidos priemonėmis visuomenė vėl nuolat buvo informuojama apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012-12-31. Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojus apie 1995–2002 metais negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas, juolab kad teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus. Todėl Tvarkos apraše ir yra nustatyta, kad dėl 1995–2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į Fondo valdybos teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus. Pareiškėjo skundo argumentas, kad negauta senatvės pensijos dalis jam turėtų būti išmokėta neribojant kokiu nors terminu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjui jo sutuoktinės negautą senatvės pensijos dalį, vadovaudamasis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu bei Tvarkos aprašu, tad nėra skyriaus kaltės.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo atsisakyti pareiškėjui išmokėti 2001 m. sausio 18 d. mirusios sutuoktinės pensijos dalį teisėtumo ir pagrįstumo, taigi ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės gauti mirusios sutuoktinės negautą senatvės pensijos dalį.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra 2001-01-18 mirusios sutuoktinės V. Ž. G. turto paveldėtojas, prašydamas apskaičiuoti 1995–2001 m. laikotarpiu sutuoktinės negautos senatvės pensijos dalį, su 2014-01-30 prašymu kreipėsi į Vilniaus skyrių. Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)3-18935 informavo pareiškėją, kad mirusiai V. Ž. G. liko neišmokėta 13 288,38 Lt senatvės pensijos, ir atsisakė išmokėti nurodytą sumą, nes pareiškėjas praleido rašytinio prašymo pateikimo terminą. Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1)3-18935 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Fondo valdybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2924.

Pareiškėjas, prašydamas atsižvelgti į jo amžių, ligas, kad pinigai jam labai reikalingi brangiems medikamentams įsigyti, ir prašydamas atnaujinti praleistą terminą, su 2014-08-28 prašymu (gautas 2014-09-04) kreipėsi į Vilniaus skyrių. Skyrius, vadovaudamasis tuo, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato galimybės atnaujinti terminą prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (10.1)3-109441 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-08-28 prašymą.

Teismui skundžiamas ir prašomas panaikinti Fondo valdybos 2014 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (6.5)1-8928 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014-09-23 skundą (gautas Fondo valdyboje 2014-09-29) dėl Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (10.1)3-109441 panaikinimo.

Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-09-23 skundą, kuriame jis prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (10.1)3-109441 bei tenkinti jo 2014-08-28 prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)1-8928 atmetė skundą. Fondo valdyba nurodė, kad tais atvejais, kai dėl negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimo minėti asmenys rašytinius prašymus ir dokumentus pateikia praėjus Tvarkos aprašo nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos šiems asmenims išmokamos po prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012-12-31 (Tvarkos aprašo 12 punktas). Rašytinį prašymą dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo už 2001-01-18 mirusią V. Ž. G. Vilniaus skyriui pareiškėjas pateikė 2014-01-30, t. y. po 2012-12-31, todėl šis skyrius 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)3-18935 pagrįstai atsisakė išmokėti jam negautą mirusios V. Ž. G. pensijos dalį.

Negautų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyta 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme Nr. X-1313 (Žin., 2007, Nr. 120-4880) bei Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše (Žin., 2008, Nr. 24-874).

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas tiems pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymui Nr. XI-530, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Tvarkos aprašo 6.5 punkte buvo nustatyta, kad už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas, siekdamas gauti iki 2008 m. sausio 1 d. mirusios sutuoktinės negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti šias esmines minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas: pateikti teritoriniam skyriui rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą, be to, juos pateikti turėjo ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu apskaičiuoti 1995–2001 m. laikotarpiu sutuoktinės negautos senatvės pensijos dalį kreipėsi į Vilniaus skyrių tik 2014-01-30, tai yra praleidęs Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Tiek VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu, tiek ir VSDFV savo sprendimu pareiškėją informavo, kad išmokėti jo mirusios sutuoktinės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo, nes praleistas prašymo pateikimo terminas.

Pareiškėjas teigia, kad nors Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo normų taikymas pasibaigė 2012-12-31, kai kuriems pensijų gavėjams iki šiol nėra kompensuotos visos kada nors neišmokėtos pensijų sumos, todėl valstybės prisiimti įsipareigojimai ir toliau turi būti įgyvendinami. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą nustatytas terminas, iki kada išmokamos pensijų dalies sumos už iki 2008 m. sausio 1 d. mirusius pensijų gavėjus, yra naikinamasis. CK 1.117 straipsnio 6 dalis naikinamąjį terminą apibrėžia kaip terminą, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Šie terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Procesiniu aspektu tai reiškia, kad neatlikus veiksmo ilgiau, nei nustatyta galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatymas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad Pensijos dalies išmokėjimo įstatymas, kaip ir Tvarkos aprašas, buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis.

Vadovaudamasi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasi anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus pensijų skyrius ir VSDFV, nepažeisdami teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išmokėti jam mirusios sutuoktinės negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kadangi dėl pensijos dalies išmokėjimo jis kreipėsi praleidęs nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti, teismas nenustatė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. G. reikalavimai panaikinti Vilniaus skyriaus 2014-09-10 sprendimą Nr. (10.1)3-109441, Fondo valdybos 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)1-8728, atnaujinti praleistą terminą dėl neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, įpareigoti Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjo L. G. naudai 13 288,38 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo L. G. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.