- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- AN2-366-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00392-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. T.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Santakos PK
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos K. R. 2020 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) D. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) į dešinę blauzdą įkando kaimyno D. T. mišrūnų veislės šuo. Tokiais savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytojas pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094, 12 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi apelianto skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos K. R. nutarimą be pakeitimų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį bei vyr. tyrėjos K. R. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliantas nesutinka su tyrėjos nutarimu bei jame nurodytais motyvais, tai pažymėjo ir teismo posėdžio metu. Byla išnagrinėta neišsamiai, nėra įvertintos visos faktinės aplinkybės, nepasisakyta dėl visų D. T. pateiktų argumentų ir įrodymų, taip pat bylos medžiagoje yra klaidų ir galimų faktinių aplinkybių klastojimo atvejų.
3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad tyrimo medžiagoje esantys dokumentai turėjo būti užpildyti aiškiai, išsamiai ir sutinkamai su nustatytais reikalavimais. Tyrimo medžiagoje yra daug dokumentų, kurie yra nepasirašyti nei atsakingo pareigūno nei apklausos dalyvio, o sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų realių faktinių aplinkybių ir jų visumos, esamų ar fiksuojamų įvykių priežasčių ir pasekmių ryšio. Esant bet kokiems neatitikimams, abejonėms ar galimai falsifikuotiems ar nepatikrintiems faktams jie turėjo būti eliminuoti iš bylos medžiagos, o atsakingi už tokių faktinių aplinkybių netikslumus ar falsifikavimus pareigūnai ir tyrėjai turi būti patraukti drausminėn ir teisinėn atsakomybėn, turi būti patikrintas jų atitikimas užimamoms pareigoms, sąžiningumas, profesinė kompetencija ir gebėjimai tinkamai ir atsakingai atlikti savo tarnybines pareigas.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Kadangi nebuvo padaryta jokia žala asmenų sveikatai ar turtui - šio straipsnio taikymas D. T. atžvilgiu negalimas.
3.4. Skunde pažymima, kad nebuvo tirtos ir šios aplinkybės: pareiškime nurodyto įvykio laiko nesutapimas su vaizdo medžiagoje užfiksuotu laiku; nebuvo aiškintasi iš kur, kaip ir kokiu keliu ar būdu parėjo vaikas, ką jis veikė miške ir kodėl geri ir ramūs šuniukai skalydami atsivijo jį. Apelianto teigimu G. K. buvo išlaužęs ligoninės tvoros virbą, neteisėtai vaikščiodavo per ligoninės teritoriją ir landžiojo pro tvoroje padarytą skylę, tačiau tyrimo metu nebuvo aiškintasi ar G. K. negalėjo susižeisti miške, lįsdamas per ligoninės tvoros skylę ar kažkurioje kitoje vietoje. Kadangi tyrimo medžiagoje pateikiamos „kąstinės žaizdos“ foto nuotraukos niekaip nėra net iš tolo panašios į kąstinę žaizdą, tuo tarpu net nebuvo bandoma išsiaiškinti ar tikrai šuns įkandimas gali palikti tokią žaizdą.
3.5. Iš vaizdo įrašo matyti G. K. kojos kontaktas su šuniuko nosimi, tačiau akivaizdu, kad įkandus šuniui sukeliamas skausmas, bet G. K. net nesureagavo, už kojos nesusiėmė, nepasižiūrėjo į „sužalotą“ koją. Juo labiau, kad esant įkandimui turėjo būti suplėšytos ir vaiko kelnės, tačiau tokių įrodymų nėra.
3.6. Apelianto teigimu, jeigu žaizda buvo nuo šuns įkandimo, nukentėjęs asmuo turėjo kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertus, kurie būtų nustatę sužalojimo kilmę ir laipsnį. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusio asmens motina paaiškino, kad to nežinojusi, tačiau tyrėja privalėjo apie tai informuoti, o ne remtis visiškai neinformatyvia nuotrauka.
3.7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo mama R. K. yra diplomuota farmacininkė, puikiai žinanti ir suvokianti gyvūno, laisvai pasilakstančio miške, įkandimo pavojus ir pasekmes, tačiau nuo 15 val. ramiai laukė iki 20 val., kol 21 val. nusprendė įsitikinti, kad šuo „nesusargdino“ sūnaus. Taip gali elgtis žmogus tik aiškiai žinodamas, kad jokio realaus įkandimo nebuvo.
3.8. Apeliantas skunde taip pat ginčija įvykio apžiūros protokole užfiksuotus faktinių aplinkybių neatitikimus, tokius kaip: namo plytų spalva, tvoros medžiaga, darydamas prielaidą, kad ir visas tyrimas yra neišsamus, netikslus ir galimai iš anksto sufabrikuotas ar tik formaliai atliktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. D. T. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis, tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos K. R. 2020 m. sausio 23 d. nutarimas, yra teisėti bei pagrįsti.
6. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
7. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.
8. Vyr. tyrėjos K. R. nutarimu D. T. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas už tai, kad nevykdė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094, 12 punkto, kuriame įtvirtinta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad D. T., būdamas atsakingas už savo šuns tinkamą laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų iš privačios teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, nesiėmė pakankamų priemonių, kad jo šuo neišeitų iš privačios žemės valdos, nepadarytų žalos kitiems asmenims. Šie D. T. veiksmai tiesiogiai lėmė, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), G. K., gimusiam 2005 m., į dešinę blauzdą įkando kaimyno D. T. mišrūnų veislės šuo. Būtent dėl D. T. veiksmų (šuns netinkamos priežiūros) buvo padaryta žala G. K..
9. Teismas pažymi, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. T. yra kaltas už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, mano jog jo kaltė nėra įrodyta. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi D. T. kaltę grindė šiais įrodymais: R. K. pareiškimu (b. l. 15-16), medicinos dokumentų išrašu (b. l. 24), nuotraukomis, kuriose matyti kojoje esantis sužalojimas (b. l. 25-26), savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti šuns kontaktas į žmogaus koją (b. l. 36-37), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiojo paaiškinimais teismo posėdžio metu (b. l. 82-85) bei kitais bylos duomenimis. Apeliantas argumentuoja, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai, nėra įvertintos visos faktinės aplinkybės, nepasisakyta dėl visų skundo argumentų ir pateiktų įrodymų. Apelianto vertinimu, filmuota medžiaga nepatvirtina, kad G. K. įkando jo šuo, kadangi iš vaizdo įrašo matyti tik G. K. kojos kontaktas su šuniuko nosimi, kuris neiššaukė jokios G. K. reakcijos. Be to, apelianto įsitikinimu foto nuotraukose užfiksuotas sužalojimas nėra panašus į kąstinę žaizdą. Apeliacinės instancijos teismui iš naujo įvertinus bylos duomenis, abejonių nekyla dėl to, kad būtent apelianto šuo įkando G. K. į dešinės kojos blauzdą.
11. Iš vaizdo įrašo turinio matyti, kaip baltos spalvos šuo kelis kartus pribėga prie nukentėjusiojo einančio savo namo kieme, dešinės kojos blauzdos nugarinės dalies, o G. K. jį du kartus veja, bandydamas apsisaugoti. Pareiškėja R. K. pareiškime nurodė, kad D. T. šuo jos sūnui jau antrą kartą įkando į koją, dėl pirmojo įvykio į policiją nesikreipė (b. l. 15). Medicinos dokumentuose medikai apžiūrėję G. K. nustatė jam blauzdos žaizdą, o prie gretutinių susirgimų ir komplikacijų nurodė, kad tai šuns įkandimas (b. l. 24-26). Nukentėjusysis G. K. nurodė, kad ėjo per savo kiemą, kai atbėgo kaimynų šunys ir vienas jų įkando į blauzdą. Taigi šių įrodymų pakako pirmos instancijos teismui, kad konstatuoti, jog D. T. šuo, įkando G. K. į dešinės kojos blauzdą ir taip padarė žalą asmens sveikatai. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Kiekvieno gyvūno savininkas yra atsakingas už gyvūno auginimą, laikymą ir jis privalo garantuoti, kad gyvūno laikymas nekels pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei, ramybei ir pnš. (gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094, 12 punktas). Apelianto teiginiai, kad sužalojimas negalėjo būti padarytas šuns nepagrįsti, nes sužalojimo pobūdį nurodė ne tik pats pareiškėjas, bet jo nurodytas aplinkybes patvirtino vaizdo įrašas bei medicinos dokumentų išrašas, kuris yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo laikomas šuo padarė žalos G. K. sveikatai. G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ėjo iš mokyklos pro mišką, tvoros nelaužė ir pro ją nelindo, kelnės taip pat buvo sugadintos (b. l. 82-85), netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti jog toks palaido ir tinkamai neprižiūrimo šuns įkandimas G. K. nėra pirmas (b. l. 38).
12. Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su nukentėjusiojo ir jos motinos veiksmais, kad į gydymo įstaigą buvo kreiptasi tik 21 val. bei nebuvo atlikta Valstybinė teismo medicinos ekspertizė, teismas pažymi, kad šios aplinkybės nepaneigia pačio fakto – šuns įkandimo G. K. į koją ir žalos sveikatai padarymo. Be to, teismo medicinos ekspertizė galėtų būti tik vienas iš įrodymų siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ANK 346 straipsnio 4 dalis tokių aplinkybių nustatymo nereikalauja, nes pakanka pačio fakto, kad buvo padaryta žala žmogaus sveikatai.
13. Apeliantas skundu prašo vertinti pirmos instancijos teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma, kad pagal pateiktą nuotrauką negalima nustatyti sužeidimo kilmės ar tvirtinti, kad žaizda palikta šuns įkandimo. Taigi byloje yra ne tik nuotrauka, bet ir oficialios medikų išvados kuriose aiškiai nurodyta, jog 2019-03-12 G. K. stebima dešinės kojos, blauzdos užpakalinės dalies trečdalio kąstinis sužalojimas (b. l. 16). Taigi šiuo konkrečiu atveju buvo vertinama žaizda apžiūrint nukentėjusįjį betarpiškai ir nustatyta ligos diagnozė. Tuo tarpu veterinarijos gydytojos surašyta pažyma pagal pateiktą jai žmogaus kojos nuotrauką yra neinformatyvi (b. l. 79), nes vet. Gydytojai galėtų kaip specialistai išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu, jeigu medicinos specialistams pritrūktų specialių žinių. Kaip matyti, nustatant diagnozę, tokių specialių žinių neprireikė, todėl vet. gydytojos surašyta pažyma, nepaneigia ligos diagnozės, pareiškėjo paaiškinimų bei kitų byloje surinktų įrodymų visumos.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017), todėl į apeliacinio skundo argumentus susijusius su dokumentų užpildymu bei pasirašymu, dėl įvykio laiko nesutapimo su vaizdo medžiagoje užfiksuotu laiku, taip pat dėl protokole užfiksuotų aplinkybių neatitikimų, išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, todėl aukštesnysis teismas nesikartoja.
15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl D. T. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.