Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-21 · Civilinė byla Nr. e2-35906-545/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
e2-35906-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29521-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
B. J., D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-35906-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29521-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams B. J. ir D. J. dėl skolos ir delspinigių ir nuostolių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas SĮ Vilniaus miesto būstas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. J. ir D. J. dėl 733,25 Eur skolos, 50,49 Eur delspinigių, 214,37 Eur už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, 126,58 Eur už šildymą ir karštą vandenį, 282,89 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų B. J. ir D. J..

Atsiliepimas

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Apie atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

UAB „Bendruva“ ir atsakovė D. J. 2001-11-06 sudarė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 21 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovas ir atsakovė D. J. 2013-12-18 sudarė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S 13/1304 (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu ieškovas (pertvarkius UAB „Bendruva“) atsakovei išnuomojo Butą susitarime nurodytomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. CK 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Šias normas aiškinant kartu su pirmiau nurodytomis sutarties nuostatomis darytina išvada, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugėtas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). CK 6.589 str. 2 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta spręstina, kad atsakovų B. J. ir D. J. prievolės atsiradusios iš Sutarties ir Susitarimo yra solidarios. Atsakovai iki šios dienos nėra sumokėję ieškovui 733,25 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-04-24. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta gyvenamųjų patalpų nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo pareigą atsiskaityti su ieškovu už Buto nuomą pagal Sutartį ir Susitarimą (CPK 178 str.), dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 733,25 Eur dydžio skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, CK 6.576, CK 6.583, 6.588, 6.589).

Dėl delspinigių.

Atsakovai praleido terminą sumokėti nuomos mokestį, vadovaujantis 2013-12-18 Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S 13/1304, 4 punktu ieškovas ir atsakovė D. J. susitarė dėl netesybų – 0,05 proc. dydžio delspinigių, nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas už 180 dienų laikotarpį, iki kreipimosi į teismą dienos 50,49 Eur delspinigių. Kadangi atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 50,49 Eur delspinigių suma.

Dėl skolos už šilumos energiją iš karštą vandenį priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-10-08 UAB „Vilniaus energija (Šilumos tiekėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybė (Patikėtojas) bei ieškovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ (Patikėtinis) sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija įsipareigojo į Patikėtinio (ieškovo) valdomą Turtą (gyvenamąsias patalpas) tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį, o Patikėtinis ir Patikėtojas (Šilumos vartotojas) įsipareigojo atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį. 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Vilniaus energija“ sudarė dvišalį Susitarimą dėl skolų už šilumos energiją (toliau – Susitarimas), tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, tarp jų ir Butui, susidariusią iki 2010-08-31, sumokėjimo. Susitarimo 1.5 punkte numatyta, kad nuo šio susitarimo įsigaliojimo UAB „Vilniaus energija“ visas pretenzijas dėl atsiskaitymo už šilumos energiją bei karštą vandenį teiks SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašytos trišalės Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis. Susitarimo pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-12-20 tarnybiniu raštu Nr. Al21-26222(3.1.29-AD4) buvo įpareigotas regreso tvarka išieškoti susidariusias skolas iš gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kuriems tiekta šilumos energija, karštas vanduo ir su tuo susijusios paslaugos iki 2010-08-31.

CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Susitarimo 6 p. nustatyta, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus (namo savininkų bendrijos) ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 už į Butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 409,84 Lt (118,70 Eur) įsiskolinimas, kurį šilumos tiekėjui su 27,22 Lt (7,88 Eur) paskaičiuotais delspinigiais padengė Vilniaus miesto savivaldybė (Patikėtojas) todėl Vilniaus miesto savivaldybei regreso tvarka perėjo reikalavimo teisė atsakovams padengti 437,06 Lt (126,58 Eur) skolą. Taip pat atsakovams tinkamai nevykdant Susitarimo už laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2017-03-29 tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas į Butą susidarė 214,37 Eur įsiskolinimas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovui iš viso 340,95 Eur (126,58 Eur + 340,95 Eur) skolą nėra, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 340,95 Eur skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas bei karštą vandenį (CK 6.2, 6.38 6.588, 6.589 straipsniai).

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Atsakovė D. J. ieškovo 2018-10-02 raštu Nr. 1.35-18/4665 ir 2019-03-25 raštu Nr. 1.35-19/1337 buvo raginama geranoriškai atlaisvinti butą. 2019-03-25 raštu Nr. 1.35-19/1337 atsakovė buvo informuota, kad neatlaisvinus geranoriškai Buto 2019-04-15, 2019-04-24, 10:00 val. bus organizuojamas faktinių aplinkybių konstatavimas ir tokiu atveju teks padengti su faktiniu aplinkybių konstatavimu susijusias išlaidas (durų atrakinimas, patalpų valymas ir t.t.). Atsakovai į ieškovo siųstus raštus neragavo, todėl 2019-04-24 įvyko faktinių aplinkybių konstatavimas dalyvaujant antstoliui. Į Butą patekta pasitelkus durų atrakinimo meistro paslaugas, taip pat ieškovo lėšomis buvo atlikta patalpų deratizacija. Už avarinį durų atrakinimą, durų užrakto keitimą ir patalpų deratizacija ieškovas patyrė 282,89 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad laiku neatlaisvinus buto (CK 6.246 str. 1 d.) dėl atsakovų neteisėto neveikimo (CK 6.247) ieškovas patyrė 282,89 Eur tiesioginių nuostolių (249 str. 1 d.), todėl preziumuojama atsakovų kaltė (CK 6.248 str.) elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad ieškovas nepatirtų nuostolių. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (restitutio in integrum) – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Byloje duomenų apie tai, kad būtų pagrindas mažinti nuostolių dydį nėra, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina solidariai 282,89 Eur (tiesioginių) nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos ir neatlygino nuostolių, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1407,58 Eur (733,25 Eur + 50,49 Eur + 214,37 Eur + 126,58 Eur + 282,89 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-04) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybei priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio lygiomis dalimis po 16,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovų, lygiomis dalimis po – 3,58 Eur iš kiekvieno atsakovo, valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 733,25 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris Eur 25 ct) skolą už nuomos mokestį, 50,49 Eur (penkiasdešimt Eur 49 ct) delspinigius, 340,95 Eur (tris šimtus keturiasdešimt Eur 95 ct) skolą už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas bei karštą vandenį, 282,89 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1407,58 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-04) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo SĮ Vilniaus miesto būstas, j. a. k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovo B. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,00 Eur (šešiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir 3,58 Eur (trijų Eur 58 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,00 Eur (šešiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir 3,58 Eur (trijų Eur 58 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė