Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – V. J. D. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), V. D., institucija, teikianti išvadą, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės pateiktą išvadą, nenustatant papildomų sričių nenurodytų pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais bei asmens sveikatos istorija nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra neįgali, jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius nuo 2015 m. gegužės 18 d. neterminuotai nustatė nuolatinės slaugos poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad V. J. D. nuo 2013 m. pradėjo pati neapsitarnauti, negalėjo paeiti, vėliau sutriko orientacija, klausa, nepažino aplinkos, namiškių, sutriko dubens organų funkcija (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Byloje pateikta Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 29 d. išvada Nr. 1, „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, iš kurios matyti, kad V. J. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose, kaip savitvardos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir politinių teisių įgyvendinimo srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad asmuo savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimtų sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba nuosekliai ir aiškiai paaiškinti sprendimo esmės ir priežasties, negeba savarankiškai ir savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti, dėl turimos sunkios negalios, kadangi asmuo nesuvokia savo veiksmų (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-21).

I. Dėl V. J. D. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neveiksnumo (riboto veiksnumo) pripažinimo pagrindas yra medicininis kriterijus, t. y. asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtina asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis) ir juridinis (teisinis) kriterijus, t. y. psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. V. J. D. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti, 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 128-129). Pagal 2020 m. gegužės 27 d. – birželio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-276/2020 pateiktas išvadas, V. J. D. konstatuota įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslių demencija. V. J. D. psichikos sutrikimai yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. Pagal savo psichikos sutrikimo pobūdį V. J. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 145-148).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu V. J. D. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Išvadoje išsamiai ir visapusiškai ištirta V. J. D. psichikos būklė.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens V. J. D., socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens psichikos būklei, ji pripažįstama neveiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.

II. Dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo

CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būt išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo sprendimu pripažinus V. J. D. neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sprendžiamas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad V. J. D. konstatuota įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslių demencija. V. J. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 145-148). Pareiškėja V. Š. yra V. J. D. dukra. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 114) sutinka, kad V. Š. būtų paskirta V. J. D. globėja ir turto administratore. V. Š. sutinka būti V. J. D. globėja ir turto administratore. V. Š. neteista (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16), vieną kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų administracinį nusižengimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-18), jos sveikatos būklė leidžia būti motinos globėja (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 40).

CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. J. D. turi jai priklausančio nekilnojamojo turto, gauna socialines išmokas, todėl turtui skiriamas turto administratorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

Pagal byloje surinktus rašytinius duomenis, ištirtus įrodymus – V. Š. sutikimą būti globėja, jos sveikatos būklę, V. J. D. gyvenimo ir buities sąlygas, tarpusavio santykius, darytina išvada, kad ji yra tinkama būti V. J. D. globėja ir turto administratore, todėl V. J. D. nustatoma globa, jos globėja ir turto administratore skiriama V. Š. (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnis, 3.245 straipsnis).

Pareiškėjai, globėjai V. Š. išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, nurodant, kad globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus tam tikroje srityje be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius tam tikroje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams (CK 4.243 straipsnio 1, 2 dalys). Administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus (CK. 4.244 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo psichiatrijos ekspertizės apmokėjimu ir procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas ir 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimas tenkinamas.

Pripažinti suinteresuotą asmenį V. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Nustatyti V. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), globą šiame sprendime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti V. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.