Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-435-245-2013

Teisėjas Rimantas Sipavičius Proceso Nr. 1-05-3-00160-2012-1

2013 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam G. S., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1d. ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 154 str. 1d. 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 155 str. 1 d. 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo, kurios, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams;

iš kaltinamosios A. J. priteista nukentėjusiajam G. S. 1000 Lt (tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt (tūkstantis litų) proceso (advokato atstovavimo) išlaidų;

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. J. pripažinta kalta pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1d. už tai, kad ji apšmeižė kitą žmogų ir jį įžeidė, o būtent, 2012 m. gegužės 5 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt komentuodama V. T. straipsnį „Parodymai įtariamąjį išmušė iš vėžių", parašė komentarą „taip - tie gaujiniai jaučiasi ypač nebaudžiami - Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti, nes šios įmonės direktorius buvęs policininkas (duomenys neskelbtini), kuris įtakoja tyrėjų darbą ir tie banditai lieka nenubausti", - paskleidė apie nukentėjusįjį G. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį ir pakirsti pasitikėjimą juo, viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį.

Nuteistoji A. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir ją išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį sumoje 25 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas šioje byloje netinkamai pritaikė įstatymą ir netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti apeliantės kaltę. Teismas netinkamai nustatė šmeižimo turinį nustatančius požymius, netinkamai atribojo informaciją nuo nuomonės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kaltinime nurodytas teiginys yra tik jos nuomonė, už kurią ji negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Neatribojęs informacijos nuo nuomonės, teismas neatskleidė objektyvaus nusikaltimo požymio – konstatuojamos žinios (informacijos) paskleidimo fakto. Teismas neįvertino to, kad nuteistosios komentare buvo pateikti vertinamojo pobūdžio išsireiškimai, kuriems nėra taikomas tiesos kriterijus. LAT praktikoje sąlyginių frazių buvimas sakinyje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks sakinys yra subjektyvi nuomonė. Nuteistosios nuomone, ji nieko nepažemino ir neįžeidė, jos išsakyti išsireiškimai negali būti laikomi pažeminimu ar įžeidimu konkrečiam asmeniui – G. S.. Interneto svetainėje parašytas komentaras buvo susijęs su tuo, kad taksi darbuotojai sumušė apeliantės sūnus – A. L. ir V. L., jiems padaryti nesunkūs kūno sužalojimai, tai patvirtina specialisto išvada, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnūs jai pasakojo apie bylos eigą, iš trečiųjų asmenų jai buvo žinoma, kad nukentėjusysis galimai darė poveikį ikiteisminio tyrimo tyrėjams, todėl neįvertinta, kad jos nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais, nors ir klaidingais faktais. Perskaičiusi straipsnį, ji prisiminė, ką rašė jos sūnūs savo pareiškimuose policijai, kokį siaubą jie patyrė, kai buvo mušami beisbolo lazdomis. Žodis „banditai“ komentare buvo pavartotas bendrine prasme, šio žodžio ji nesiejo su konkrečiais taksi firmos darbuotojais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jos sūnūs naudojosi IĮ (duomenys neskelbtini) paslaugomis, o iš šios firmos darbuotojų parodymų aišku, kad vairuotojai, dirbantys IĮ (duomenys neskelbtini) tarpusavyje bendrauja su UAB (duomenys neskelbtini) taksi firmos vairuotojais. Pati asmeniškai G. S. nepažinojo, komentare jis buvo paminėtas tik todėl, kad apie jį jai pasakojo sūnūs. Nuomonės, komentaro išraiškos formos nepatenka į BK 154 str. taikymo sferą, tai yra, baudžiamoji atsakomybė už kritiką, neigiamą nuomonę negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeista žmogaus teisė reikšti savo nuomonę, įsitikinimus. Tikslo apšmeižti kitą žmogų ji neturėjo, nesiekė pažeminti G. S.. Apylinkės teismas neanalizavo tyčios turinio, neteisingai nustatė subjektyviuosius požymius. Visiškai nepagrįstai nuteistoji apkaltinta tuo, kad ji, rašydama aptariamą komentarą, veikė tiesiogine tyčia, kad paskleidė informaciją, jog G. S. daro nusikalstamas veikas, nors vertindamas veikos kvalifikavimą, padarė išvadą, kad tyčia kaltinti nukentėjusįjį sunkaus nusikaltimo padarymu, jos veiksmuose nenustatyta. Todėl neaišku, kuo pasireiškė jos tyčia. Visiškai nevertintos žodžio „greičiau“ parašymo aplinkybės, kurį iš didžiosios raidės ji parašė per klaidą, tai tebuvo žodis, reiškiantis spėjimą, kaip kad pavyzdžiui, „greičiausiai“. Skunde daroma išvada, kad apylinkės teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė aplinkybių, patvirtinančių būtiną tiesioginės tyčios elementą – nusikalstamų pasekmių siekį, tai yra, kad nuteistoji norėjo paniekinti arba pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju G. S.. Nuosprendis šioje dalyje nemotyvuotas. Pažymi ir tai, kad apylinkės teismas paskyrė jai per griežtą bausmę, kurios skyrimo visiškai nemotyvavo, neatsižvelgė į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - kad ji teisiama pirmą kartą, yra dirbanti, o ir buvo kaltinama ir nuteista už du nesunkius nusikaltimus. Todėl laisvės apribojimo bausmė yra per griežta. Visa tai įvertinus, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, todėl apeliantė turi būti išteisinta iš jai pareikštų kaltinimų, o G. S. civilinis ieškinys dėl 25 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo turi būti paliktas nenagrinėtu, o ta dalis nuosprendžio, kuria priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinta.

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nukentėjusysis G. S. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. J. skundas atmetamas.

Nuteistoji A. J. iš esmės nesutinka su apkaltinamuoju apylinkės teismo nuosprendžiu, prašo jį panaikinti, tuo pačiu ir panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria priteista 1000 Lt neturinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 25 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Kolegijos nuomone, tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. J. pripažino kalta pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. dėl G. S. apšmeižimo ir įžeidimo. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus – tiek jos pačios parodymus, tiek nukentėjusiojo G. S. parodymus, ir kitus byloje surinktus duomenis, kolegijai nekyla abejonių, kad 2012 m. gegužės 5 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt A. J. išsakytas komentaras dėl V. T. straipsnio „Parodymai įtariamąjį išmušė iš vėžių" - „taip - tie gaujiniai jaučiasi ypač nebaudžiami - Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti, nes šios įmonės direktorius buvęs policininkas (duomenys neskelbtini), kuris įtakoja tyrėjų darbą ir tie banditai lieka nenubausti" atitinka šmeižimo ir įžeidimo, numatytų BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., sudėties požymius.

Kaltinamoji A. J. teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino, nuo jai pareikšto kaltinimo gynėsi tuo, kad tokiu sakiniu neturėjo tikslo nieko apšmeižti ar įžeisti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, galinti duoti parodymus apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, ji prisipažino parašiusi minėto turinio komentarą ir tai, kad turėjo tyčią apšmeižti kitą žmogų. Šiame A. J. apklausos protokole (t. 1, b. l. 24) užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija - A. J. parodymai, kad maždaug prieš metus laiko jos abu sūnus sumušė UAB (duomenys neskelbtini) taksi darbuotojai, kad Kauno miesto Centro PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau iki šiol niekas nesurado kaltų asmenų, kadangi anksčiau dirbęs policijoje taksi bendrovės direktorius G. S. įtakojo byloje tyrimą, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad anksčiau gyveno bute kartu su savo dviem sūnumis, tačiau šiuo metu jie abu gyvena ir dirba užsienyje, kad bute turi Internetą ir naudojasi kompiuteriu, internete dažnai skaito laikraščius, kalbasi su sūnumis, kad 2012-05-05 svetainėje www.lrytas.lt perskaitė straipsnį „Parodymai įtariamąjį išmušė iš vėžių" ir apie 13.41 val. po straipsniu, pasivadinusi slapyvardžiu ,,25.taip", parašė komentarą: taip-tie gaujiniai jaučiasi ypač nebaudžiami-Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti, nes šios įmones direktorius buvęs policininkas (duomenys neskelbtini), kuris įtakoja tyrėju darbą ir tie banditai lieka nenubausti, ir kad komentarą rašė, nes labai pyksta ant taksistų, kurie sužalojo jos vaikus.

Todėl visiškai suprantama, kad apie tai sužinojęs nukentėjusysis G. S. pareiškime prokuratūrai nurodė, kad tiek paties komentaro visuma, tiek ir atskiri jo fragmentai paniekina ir pažemina jį kaip žmogų, pakerta įmonės, kurioje jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pasitikėjimą tarp klientų, taip pat paniekina ir policijos pareigūnus. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad A. J. komentare išsakyti teiginiai - tai jam labai didelis pažeminimas, ne jis perskaitė komentarą, jį perskaitė ir pašaliniai asmenys, kurie jam pasakė, kad apie jį rašo, kad jis sulygintas su banditais.

Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisme, yra nuoseklūs, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Tuo tarpu A. J. parodymai skyrėsi, vienu atveju - ikiteisminio tyrimo medžiagoje A. J. pati prisipažino, kad tyčia parašė tokio pobūdžio komentarą, kaltindama taksi įmonę (duomenys neskelbtini) ryšiais su nusikalstama grupuote, kitu atveju -teisminio nagrinėjimo metu ji jau mėgino išvengti atsakomybės, aiškino, kad norėjo tik šiaip apie taksi darbuotojus parašyti, kad vietoje žodžio „greičiau“ norėjo parašyti „greičiausiai“, o iš didžiosios raidės šį žodį parašė per klaidą, kad tai nėra firmos pavadinimas, o tik spėjimas. Tačiau pripažino, kad turi duomenų, jog nukentėjusysis G. S. darė poveikį ikiteisminio tyrimo tyrėjams, nes sūnui papuolus į ligoninę, niekas jo neapklausė, niekas nekvietė, neatvyko joks tyrėjas. Parodė ir tai, kad jai policijos pareigūnas nurodė G. S., kaip liepusį neatlikti tyrimo dėl sūnaus sumušimo. Ir nors ji teigia, kad nieko savo komentaru nenorėjo įžeisti, tačiau jos parodymai yra nenuoseklūs, jų visumos pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. J. pateikta informacija tėra tik jos nuomonė, kad ji neturėjo tyčios įžeisti G. S.. Labiau tikėtina yra ta versija, kad ji to siekė ir norėjo, negu kad per suklydimą parašė žodį „greičiau“ iš didžiosios raidės vietoje „greičiausiai“, bendromis frazėmis pasisakydama komentare. Todėl įvertinus tai, kad tokia informacija buvo išsakyta viešoje erdvėje - interneto svetainėje www.lrytas.lt, ji tapo prieinama pašaliniams asmenims, nekyla jokių abejonių, kad tai įžeidė G. S.. Paviešindama tokią informaciją viešai ir nepažinodama nukentėjusiojo, A. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad G. S., kaip buvęs pareigūnas, yra susijęs su banditais, todėl jis buvo įžeistas ir kaip Lietuvos Respublikai tarnavęs pareigūnas. Netikėti G. S. pareiškimo turiniu ir jo teisme duotais parodymais pagrindo nėra, jis apibūdinamas kaip doras, sąžiningas asmuo, turintis LR Prezidentės apdovanojimą, nukentėjęs nuo okupacijos.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008 pasakyta, jog vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. O šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. S. atžvilgiu kada nors būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, pati kaltinamoji teismui nepateikė faktus patvirtinančių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo vadovaujamoje taksi bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirba nelegalūs nusikalstamos grupuotės atstovai “agurkiniai”, kad G. S. daro poveikį tyrėjams, kad banditai lieka nenubausti.

Apeliantė skunde teigia, kad kaltinime nurodytas teiginys yra tik jos nuomonė, už kurią ji negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, ir kad neatribojęs informacijos nuo nuomonės, teismas neatskleidė objektyvaus nusikaltimo požymio – konstatuojamos žinios (informacijos) paskleidimo fakto. Teismas neįvertino to, kad nuteistosios komentare buvo pateikti vertinamojo pobūdžio išsireiškimai, kuriems nėra taikomas tiesos kriterijus. Šiuo aspektu pasakytina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-1/2009). Apibūdindama G. S., A. J. pateikė negatyvų šio asmens vertinimą. Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau ir jie turi būti pagrįsti faktais, kurių šioje byloje pateikta nėra.

Nuteistosios A. J. išsakytas teiginys interneto svetainėje www.lrytas.lt tikrai nėra jos nuomonė, kaip kad teigiama jos skunde, tai yra tikrovės neatitinkantis faktas. Todėl šioje byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad nuteistoji A. J. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją, jog „buvęs policininkas (duomenys neskelbtini), kuris įtakoja tyrėjų darbą ir tie banditai lieka nenubausti“, paskleidė tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins G. S. kaip asmenį ir kaip buvusį pareigūną bei taksi bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorių, suprasdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo, neigiamai paveikti tolimesnę jo veiklą, ir to siekė. Taigi, šiuo atveju nuteistoji visiškai pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 154 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją. Taip pat nurodyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės.

Iš to seka, kad būtina nustatyti pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti įsitikinimus, nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.

Nėra jokio pagrindo išteisinti ją ir pagal BK 155 str., kuriame numatytas įžeidimas -tai yra viešas, veiksmu, žodžiu ar raštu, neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Pirmosios instancijos teismas teisingai motyvuoja, jog A. J. viešai įžeidė G. S., neturėdama ir nenurodydama jokių faktų, viešai jį pažemino interneto svetainėje www.lrytas.lt parašydama, jog nukentėjusiojo G. S. vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirba darbuotojai, kurie dirbdami sumuša keleivius. Nors apylinkės teismas dėl šios nusikalstamos veikos plačiau nepasisakė, tačiau kad A. J. tokiais veiksmais viešai įžeidė G. S., nėra jokių abejonių, todėl jos nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d.

Išteisinimo atveju apeliantė prašo G. S. civilinį ieškinį dėl 25 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, o tą dalį nuosprendžio, kuria priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti, tačiau šis jos prašymas netenkinamas. Apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį sumoje 25000 Lt teisingai patenkino iš dalies ir priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad jis kreipėsi į medikus, kad policijoje nebedirba, nes pablogėjo sveikata, tačiau teismui jokių tai įrodančių dokumentų nepateikė. Nustatyta, kad kaltinamosios komentaras nukentėjusiojo sveikatai įtakos neturėjo, kadangi jis ir anksčiau skundėsi sveikata, tačiau kaltinamosios elgesys neabejotinai G. S. sukėlė neigiamas pasekmes, jis buvo pažemintas viešai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas 1000 Lt neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK6.250 str. 2 d., į veikos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl tenkinti apeliantės skundą ir panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo nėra. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista 1000 Lt suma teisingai, kadangi tokio turinio komentaras sukėlė išgyvenimus, nepatogumus prieš kaimynus ir bendrovės darbuotojus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį ir keisti šią nuosprendžio dalį apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme, prašo ją sušvelninti, įvertinus, kad ji du nesunkius nusikaltimus padarė pirmą kartą, dirba, o jos atlyginimas yra labai nedidelis, prašo paskirti baudą. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas A. J. paskyrė teisingą bausmę, įvertinęs visas įstatyme numatytas aplinkybes bausmės skyrimui, ir tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors abiejų straipsnių sankcijose švelnesnė bausmė, nei kaltinamajai paskirta, numatyta bauda, tačiau įvertinus A. J. turtinę padėtį, nedidelį jos darbo užmokestį (dirba UAB „Kauno komunalinis ūkis“ valytoja) ir galimybes sumokėti už nesunkius nusikaltimus skirtiną baudą pagal BK 47 str. (iki 500 MGL), manytina, kad laisvės apribojimo 4 mėn. bausmė yra tinkamiausia bausmės tikslams įgyvendinti.

Visa tai įvertinus, nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumu, A. J. baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertini surinkti įrodymai, teisingai kvalifikuoti jos veiksmai pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir paskirta adekvati bausmė. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.