Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-03 · Civilinė byla Nr. 2-1104/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-03
Bylos Nr.
2-1104/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
„BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1104/2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.2.;73.2.6.1.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-930-123/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transala“, K. Ž. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovui UAB „Transala“ iškėlė bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą; 2009 m. kovo 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) patikslintu ieškiniu (102-103 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas regreso tvarka solidariai priteisti iš atsakovų BUAB „Transala“ ir K. Ž. 2050,87 Lt nuostolių ir 5 proc. procesinių palūkanų. Nurodė, kad dėl atsakovo K. Ž. 2008 m. kovo 10 d. vairuojamos UAB „Transala“ pagal lizingo sutartį naudojamos transporto priemonės „Volvo FH12“, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta UAB „Anemonas“ priklausanti transporto priemonė „Ford Transit“. Atsakovo K. Ž. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino eismo įvykio metu UAB „Anemonas“ padarytą žalą ir turi regreso teisę į išmokėtas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams K. Ž. ir BUAB „Transala“ dėl nuostolių regreso tvarka atlyginio sustabdė ir perdavė nagrinėti atsakovo BUAB „Transala“ bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pridėjo ją prie UAB „Transala“ bankroto bylos (Nr. B2-46-123/2012).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi ieškinį atmetė ir atsakovui K. Žurkauskui iš ieškovo priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Transala“, kuomet bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla, nors aplinkybės, sudarančios pagrindą kreiptis į teismą atsirado anksčiau. BUAB „Transala“ kreditoriai savo finansinius reikalavimus turėjo teisę pareikšti iki 2008 m. lapkričio 10 d. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti paduoti iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnis 9 dalis). Pasibaigus šiems terminams, teismas nebegali svarstyti ieškovo materialinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, sąlygų ir pagrindų, kurios sudarytų galimybę atnaujinti terminą, nes jis paduotas po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties pripažinti BUAB „Transala“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo. Teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti 2 050,87 Lt nuostolius iš solidaraus atsakovo K. Ž., motyvuodamas tuo, kad pastarąjį ir UAB „Transala“ žalos padarymo metu siejo darbo teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonę K. Ž. valdė kitais, nei vykdydamas darbo funkcijas, pagrindais, todėl sprendė, kad žalos padarė BUAB „Transala“ darbuotojas ir LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme kaltininkas tokiu atveju yra ne K. Ž., o BUAB „Transala“ (CK 6.264 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Transala“ pabaigos ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, sprendimas įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 16 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Draudikų biuras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, neįvertino Draudikų biuro argumentų, kodėl šiuo atveju žalos atlyginimo yra reikalaujama ir iš atsakovo K. Ž. Teismas nepagrįstai taikė 6.264 straipsnio nuostatas. CK 1.3 straipsnio 2 dalis numato išimtinį specialiųjų įstatymų taikymą. CK 6.988 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Draudiko biuro atgręžtinio reikalavimo teisę detaliai reglamentuoja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau -TPVCAPDĮ), kurio 23 straipsnio 1 dalis numato Draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šioje teisės normoje yra įtvirtina solidari atsakingo už žalos padarymą asmens atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 300/2010). CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. vasario 7 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-351/2002 yra pasisakęs, kad dėl nemokumo negalint užtikrinti nukentėjusiojo asmens turtinių interesų apsaugos, ieškovas turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo.

Atsakovas K. Žurkauskas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro TPVCAPDĮ, CK 6.264 straipsnio 1 dalies ir CK 6.270 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Šie klausimai sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku (sutartis pasibaigusi ar nutraukta) – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalis). Taigi nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Draudikų biuras.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka nepadengiami visi nukentėjusiųjų nuostoliai. Kai draudimo išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-382/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada darytina ir tuo atveju, kai draudimo išmoką išmoka Draudikų biuras TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtent – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudikų biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kas kilusio ginčo atveju yra atsakingu už žalos padarymą asmeniu.

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Valdytojas dažniausiai yra savinin­kas, tačiau valdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, nesantis savininkas, tačiau valdantis didesnio pavojaus šaltinį tam tikru teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį, įstatymą, teismo sprendimą ir pana­šiai. Tačiau valdytoju nėra laikomi asmenys, didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo pro­cesui pagal darbo sutartį (įmonės automobilio vairuotojas, lėktuvo pi­lotas, lokomotyvo mašinistas, laivo kapitonas ir pan.). Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus šaltinio savi­ninkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje UADB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006).

CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas K. Ž. buvo susijęs darbo teisiniais santykiais su UAB „Transala“ ir autoįvykio metu, vairuodamas lizingo sutarties pagrindu darbdavio valdomą transporto priemonę, vykdė darbines funkcijas. Tokiu atveju, pagal minėtą teisinį reglamentavimą atsakingu už žalos padarymą asmeniu yra darbdavys UAB „Transala“, kuris yra atsakingas ir už pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės sutartį neįvykdymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad žalos regreso tvarka atlyginimas negali būti priteistas iš atsakovo K. Ž., ir pagrįstai taikė CK 6.264 straipsnio 1 dalies ir CK 6.270 straipsnio nuostatas. Atsakovas K. Ž. galėtų būti materialiniai atsakingas prieš darbdavį pagal Darbo kodeksą, jeigu šis atlygintų žalą nukentėjusiajam, tačiau civilinė deliktinė atsakomybė jam netaikytina ir jis nėra solidarusis ieškovo skolininkas.

Apeliantas, reikalaudamas nuostolių priteisimo iš atsakovo K. Ž., kaip solidaraus skolininko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-351/2002, Nr. 3K-3-325/2008, Nr. 3K-7-300/2010, pateiktais išaiškinimais. Nurodytų kasacine tvarka išnagrinėtų civilinių bylų ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl nesusijusių darbo teisiniais santykiais transporto priemonės savininko ir asmens, žalos padarymo metu valdžiusio transporto priemonę sutarties ar kitais pagrindais, civilinės atsakomybės pagal TPVCAPDĮ, todėl nagrinėjamoje byloje vadovautis minėtose bylose kasacinio teismo pateiktais teisės aiškinimais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas apelianto reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš BUAB „Transala“, nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, todėl šiuo aspektu skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kolegija netikrina ir dėl to nepasisako.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad atmesdamas žalos regreso tvarka atlyginimo iš atsakovo K. Ž. reikalavimą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais kolegija nemato pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis