Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11412-2023 S. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį 180 Eur bauda už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., 14.40 val., būdamas viešoje vietoje – vaistinėje, esančioje Taikos pr. 119, Klaipėdoje, necenzūriniais žodžiais ir gestais įžeidžiamai kibo prie vaistinėje dirbusių darbuotojų, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. skundas, kuriame jis nurodė, kad nesutinka su 2023 m. rugsėjo 29 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Prašymų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, kuriomis nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl S. L. ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas tiesiogiai ištyrė ne tik rašytinius įrodymus, tačiau kartu išanalizavo tiek teismo posėdžio metu apklausto paties apelianto, tiek liudytojos V. M. parodymus, vaistinės „Camelia“ pateiktus vaizdo įrašus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apygardos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013, Nr. 2K-296-788/2017).

10. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Už pakartotinai padarytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą atsakomybė yra numatyta ANK 481 straipsnio 2 dalyje.

11. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. S. L. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, patvirtina pareiškėjos (liudytojos), teikiančios pareiškimą apie įvykį, V. M. 2023 m. rugpjūčio 31 d. parodymų protokolas (t. 1, b. l. 69–71), liudytojos V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 19–20), kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai, 2023 m. rugsėjo 13 d. policijos pareigūnės G. K. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 64), 2023 m. rugsėjo 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti esminiai tyrimo metu Institucijos surinkti duomenys (t. 1, b. l. 5), Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 1, b. l. 85–104), paties administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. dalinis prisipažinimas (t. 1, b. l. 18–19, 63).

12. Pareiškėjos (liudytojos) V. M., teikiančios pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 14.35 val., į vaistinę atėjo klientas. Paprašė parduoti receptinius vaistus „Kaptopril“ nuo kraujo spaudimo. Buvo pasiteirauta, ar jis turi receptą. Jis paneigė, tik pasakė, kad vaistinės darbuotojos jam privalo parduoti vaistus, nes jis serga astma. Jo buvo paklausta, ar e.sveikatoje buvo išrašyti šie vaistai, nes, remiantis įstatymu, receptinius vaistus be recepto galima parduoti tik diagnozuotai lėtinei ligai gydyti, kai pacientas tokius vaistus vartojo paskutinius 3 mėnesius. Jis teigė, kad tokie vaistai jam nuolat buvo išrašomi ir jis juos perka nuolat. E.sveikatos sistemoje patikrinus S. L. išrašytų vaistų istoriją, nustatyta, kad jam niekada nebuvo išrašyti šie vaistai. V. M. pasakė pacientui, kad jis turės kreiptis į savo gydymo įstaigą. Tada pacientas pradėjo grasinti, kad jis numirs, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Jo buvo prašoma išeiti, bet jis toliau provokavo vaistinės darbuotojus, filmavo juos. Jo vis buvo prašoma išeiti, buvo pasakyta, kad iškvies policiją. Kad S. L. įsitikintų, buvo atspausdinta jo vaistų pirkimo istorija, rodanti, jog jis tikrai nebuvo pirkęs šių vaistų ir istorijoje jų nėra. Baigęs filmuoti, S. L. pasiėmė atspausdintus lapus ir pasisuko eiti. Nuėjo beveik iki durų, apsisuko ir grįžo svaidydamasis necenzūriniais žodžiais, grasinimais. Priėjęs prie kasos ir keikdamasis pasakė, kad V. M. nepareis namo ir, jei kitoje vaistinėje gaus šių vaistų, tai ateis išmalti jai veido, tada kumščiu trenkė į apsauginį organinį stiklą ir išėjo iš vaistinės. Tokį administracinėn atsakomybė traukiamo asmens elgesį liudytoja suprato, kaip tiesioginį grasinimą. Po kokių 10 min. jis sugrįžo filmuodamas ir provokuodamas, nepaisydamas prašymų išeiti, žemino darbuotojus, nors šie sakė, kad S. L. bijo. Galiausiai pamatęs ir išgirdęs, kad V. M. kalba telefonu su policijos pareigūnais, išėjo (t. 1, b. l. 69–71).

13. Šias faktines įvykio aplinkybes liudytoja V. M. patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 1 , b. l. 19–20). Taip pat ji teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad S. L. jai buvo matytas ne pirmą kartą, dažnai lankosi vaistinėje, yra pakankamai konfliktiškas. Įvykio dieną, jai atsisakius parduoti norimą vaistą, S. L. vartojo daug necenzūrinių žodžių, dėl to ji patyrė stresą. Klientas daug kartų pasakė žodį „žertva“, šis žodis buvo skiriamas būtent jai, kadangi tuo metu ji bendravo su klientu, o kita kolegė buvo pagalbinėse patalpose. S. L. pasakė, kad jai išmals veidą, kad jai reikia džiaugtis, jog yra kitoje pusėje, už stiklo. Tuomet jis su ranka trenkė į apsauginį stiklą. Tai buvo apgalvotas fizinis veiksmas. Stiklai nepažiro, tačiau minėto veiksmo metu S. L. pasakė, kad ji gali nepareiti namo. Dėl pavartoto žodžio „žertva“ jos atžvilgiu ir grasinimo fiziniu smurtu ji patyrė įtampą, stresą.

14. Teismo vertinimu, V. M. duoti parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų turinys. Dėl to, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas S. L., byloje ginčo nekilo. Byloje esantys vaistinės „Camelia“ pateikti vaizdo įrašai pirmosios instancijos teismo buvo detaliai aprašyti ir ištirti. Apygardos teismas dar kartą neaprašo byloje esančių vaizdo įrašų, tačiau nori pažymėti svarbiausius akcentus, kurie reikšmingi S. L. veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį. Vaizdo įraše „Pareiskimas1.asf“ užfiksuota, kad veiksmas vyksta vaistinėje, kurioje yra ne viena vaistinės darbuotoja. Nors vaizdo įrašas yra be garso, tačiau matyti, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis, S. L., kalbėdamas su vaistinės darbuotojomis, filmuoja jas mobiliojo ryšio telefonu. Pasiėmęs lapus ir nueidamas nuo kasos, 14.43 val. atsisuka į vaistininkę, stovėjusią prie kasos, ir jai kažką sako, rodydamas į ją pirštu, išeina ir vėl grįžta prie jos. Vaizdo įraše „Pareiskimas2.asf“ užfiksuota, kad 14.44 val. abi vaistinės darbuotojos palydi S. L. link išėjimo, kaip iš bylos duomenų žinoma, V. M. atidaro duris, išeina į lauką ir laiko duris, pro jas išeina S. L.. Vaizdo įraše „pareiskimas antras2.asf“ 14.53 val. užfiksuota, kaip S. L. filmuoja mobiliojo ryšio telefonu ir įnirtingai purto ranką, kažką kalbėdamas vaistinės darbuotojai. Paminėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kai S. L. bendrauja su vaistinės darbuotoja V. M., į juos yra atsisukusios ir žiūri kitos vaistinės darbuotojos, iš to galima spręsti, kad tai nebuvo įprastas kliento konsultavimas ir aptarnavimas, o buvo sutrikdytas vaistinės darbas. Sugretinus V. M. parodymus su vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, aukštesniajam teismui tai leidžia daryti išvadą, jog S. L., vartodamas necenzūrinius žodžius ir gestus V. M. atžvilgiu, įžeidžiamai kibdamas prie vaistinės darbuotojų, viešoje vietoje (vaistinėje) kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

15. Apelianto argumentas, kad jo vaistininkei pasakytas žodis „žertva“ nėra necenzūrinis, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad S. L. ir V. M. pokalbis vyko lietuvių, ne rusų kalba, asmenų nesiejo asmeniniai santykiai, vaistinės darbuotoja V. M. teikė S. L. viešas paslaugas – konsultavo dėl vaistų įsigijimo, todėl tokio žodžio „žertva“ vartojimas (kurį vartojęs pripažįsta pats apeliantas), teismo manymu, laikytinas užgauliu ir įžeidžiamu. Pakeltas apelianto balso tonas, užgaulių žodžių vartojimas viešoje vietoje dienos metu kitų V. M. bendradarbių akivaizdoje pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip žeminantis V. M. orumą ir pažeidžiantis viešąją tvarką bei žmonių rimtį, kadangi dėl tokio apelianto elgesio ne tik vaistinės darbuotoja jautėsi pažeminta, patyrė įtampą ir stresą, tačiau laikinai buvo sutrikdyta ir vaistinės veikla, iškviesti policijos pareigūnai.

16. Pasisakant dėl skundo argumentų S. L. tvirtinant, jog byloje kaltinimas jam grindžiamas vien melagingais V. M. parodymais, visų pirma pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o teisingą galutinio sprendimo priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę, o iš byloje esančios aplinkybių visumos apygardos teismas sprendžia, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų V. M. viso proceso metu duotus nuoseklius paaiškinimus, kuriuos taip pat patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, „Camelia“ vaistinės darbuotojų K. J. ir D. P. pareigūnei telefonu duoti paaiškinimai, kad S. L. įžeidžiamai kibo prie vaistinės darbuotojų, trikdė darbą. Be kita ko, apelianto kaltę patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. dalinis prisipažinimas, kad jis pakeltu tonu bendravo su vaistinės darbuotoja ir ją vadino, aukštesniojo teismo vertinimu, užgauliu žodžiu „žertva“. Todėl nėra pagrindo nukentėjusiosios teiginius laikyti nepatikimais ir jais nesiremti, juolab kad bylos duomenimis nenustatytas V. M. asmeninis suinteresuotumas apkalbėti S. L..

17. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju S. L. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, S. L. nuomone, teismas rėmėsi vien tik melagingais V. M. parodymais bei blogos kokybės vaizdo įrašais) savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

18. ANK 481 straipsnyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju 2023 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu viešoje vietoje – vaistinėje „Camelia“, į kurią bet kada gali ateiti kitų klientų, matant ir girdint kitoms vaistinės darbuotojoms, S. L. atliktais veiksmais (gestikuliavimas, rodymas pirštu į V. M., necenzūrinių ir užgaulių žodžių vartojimas, filmavimas, įžeidžiamas kibimas prie V. M., nepardavusios asmeniui nustatyta tvarka neišrašytų vaistų, sudavimas kumščiu į apsauginę pertvarą, grasinimas fiziniu smurtu) pažeidė viešąją tvarką. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (t. 1, b. l. 86) matyti, kad pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį S. L. jau buvo baustas 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu, nagrinėjamu atveju tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė per metus laiko nuo prieš tai priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, todėl laikytina, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Todėl tokie S. L. pakartotinai viešoje vietoje atlikti veiksmai, kurie peržengia normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto žmonių tarpusavio bendravimo ribas, dėl kurių V. M. pasijuto nepatogiai, tokius veiksmus matant ir girdint kitiems pašaliniams asmenims, turi būti ir buvo įvertinti kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 2 dalies požymius. Dėl šių priežasčių apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

19. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų ir nebuvo pažeistas nekaltumo prezumcijos principas. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, kvalifikuodami S. L. veiksmus pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, priešingai apelianto tvirtinimui, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. S. L. kaltė dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta neperžengiant sankcijos ribų. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.