Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-16 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2016 m., laikotarpiu nuo sausio 30 d. iki sausio 31 d., tikslus laikas nenustatytas, iš A. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 200 Eur vertės suktuvą-grąžtą „Makita“ su dviem akumuliatoriais, 800 Eur vertės smūginį gręžtuvą su trimis akumuliatoriais, 300 Eur vertės laidinį perforatorių ir bendros 150 eurų vertės 4 vnt. durų raktų su lauko durų magnetais. Tokiu būdu jis pagrobė A. B. priklausantį bendros 1 450 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo pakeisti skirtą bausmę, t. y. prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba arešto bausmę.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

8. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

10. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki jo padarymo jau būdamas ne kartą teistas už įvairias, tarp jų ir už analogiško pobūdžio veikas, tai rodo, kad V. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo V. K. parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu.

13. Nors nuteistasis nurodo, jog jis galėtų tęsti darbą, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju V. K. padarė būtent dirbdamas statybų srityje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad darbinė veikla V. K. nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, darbinė veikla nėra pagrindas nusikaltimą padariusiam asmeniui taikyti su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmės rūšį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo V. K. skirti arešto bausmę, nes arešto bausmė neatitiktų BK numatytos bausmės paskirties – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog paskutinį kartą V. K. buvo skirta arešto bausmė (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018-09-25 vykusio teisiamojo posėdžio metu V. K. nurodė, jog paskutinė bausmė buvo areštas, bausmę atliko), tačiau ši bausmės rūšis nepaveikė V. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, V. K. gynėjas Vilmantas Ančiukaitis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018-09-25 vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prokurorės siūloma 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad taikyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bausmės dydis mažintinas 1/3, gynyba ir V. K. su šios bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

14. Papildomai pažymėtina ir tai, jog nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis patyrė akies traumą ir iki sulaikymo gydėsi bei kad jam yra reikalingas tolimesnis gydymas, nėra pagrindas jam skirti kitokią bausmės rūšį, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūros tvarką. BVK 174 straipsnis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (2 dalis); laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (3 dalis). Vadovaudamasi BVK 174 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. K. laisvės atėmimo įstaigoje bus užtikrintas reikalingas gydymas, todėl, kaip minėta, jo sveikatos būklė nėra lemianti laisvės atėmimo bausmės jam skyrimo negalimumą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, tokia bausmė atitiks BK numatytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog parinkus nuteistajam kitos rūšies bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, akivaizdu, kad bus pažeistas teisingumo principas bei nebus pasiekti bausmės tikslai. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį.

16. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su V. K. nustatytu laisvės atėmimo bausmės terminu. Bausmės skyrimo tvarka, kai yra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatyta BK 61 straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaip jau minėta, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta ne tik V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau taip pat ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nebuvo pagrindo skirti mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. 18 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, net ir esant V. K. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nuteistajam paskyrė žymiai švelnesnę, negu numatyta BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesių laivės atėmimą, į tai, kad ši bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnis), teisėjų kolegija neturi pagrindo paskirti V. K. švelnesnę bausmę.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir teisingą bausmės dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.