- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- A-2014-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01596-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. BV-59 „Nepripažinti pranešėju“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Nesutiktina, kad pareiškėjo pateikta informacija pareigūnams nebuvo pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Pareiškėjas pateikė detalią informaciją apie nusikalstamų veikų aplinkybes ir tai yra užfiksuota 2018 m. spalio mėn. žvalgybinių apklausų metu, kurių dalis tuo metu buvo įslaptinta. Apklausose pareiškėjas pateikė Lietuvos valstybei iš tiesų labai svarbią informaciją, susijusią su nacionaliniu saugumu ir tai darė savo iniciatyva. Kadangi pareiškėjo praneštos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikalstamų veikų, pareiškėjas pagrįstai 2020 m. kovo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad jį pripažintų pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – ir PAĮ) ir tokiu būdu jis būtų atitinkamai apsaugotas.
1.2. Prokuroras, priėmęs Sprendimą, su jo pirminėmis apklausomis (su 2018 m. spalio 10 d. jo pateikta detalia informacija apie nusikalstamas veikas) net nėra (nebuvo) susipažinęs. Šią informaciją pareiškėjas suteikė tuomet, kai jam dar nebuvo pareikšti jokie įtarimai (Sprendime nurodytas tik 2018 m. spalio 17 d. pranešimas, bet nėra pateikta jokių duomenų apie dvi pirmąsias jo apklausas ar kad prokuroras būtų susipažinęs su jų turiniu). Tai reiškia, kad prokuroras, nematęs ir nesusipažinęs su jo minėtomis apklausomis, negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktos informacijos turinio, ikiteisminio tyrimo medžiagos.
1.3. PAĮ įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., o dėl pareiškėjo praneštų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. spalio mėnesį. Tai nurodoma ir Sprendime. Taigi, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laiko atžvilgiu visiškai prieš pat įsigaliojant minėtam įstatymui. Nesutiktina su Sprendime nurodytu teiginiu, kad PAĮ negali būti taikomas atgal. Pareiškėjo atveju PAĮ yra švelninantis jo padėtį įstatymas. Šio įstatymo pagrindu jis galėtų būti apsaugotas ir jo tapatybė nebūtų atskleista ikiteisminiame tyrime bei vėliau bylą nagrinėjant teisme. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas anksčiau, nei Lietuvoje įsigaliojo PAĮ, negali būti vertinama tik abstrakčiai, remiantis formalumais.