- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-200-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02710-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „LTG Cargo“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Belintertrans Baltic“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1116-1081/2023 pagal kreditorės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Belintertrans Baltic“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Cargo“ pateikė teismui pareiškimą dėl 5345,76 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“.
2. Teismas 2022 m. gruodžio 2 d. priėmė teismo įsakymą dėl kreditorės AB „LTG Cargo“ prašomos priteisti skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“.
3. 2023 m. sausio 6 d. teisme buvo gauti skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“ prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartimi nutarta skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“ prieštaravimus priimti; pranešti kreditorei AB „LTG Cargo“, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; nurodyti kreditorei, kad per minėtą keturiolikos dienų terminą nepateikus teismui tinkamai įforminto ieškinio, jos pareiškimas dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“ bus laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikinamas.
5. 2023 m. sausio 25 d. teisme buvo gautas skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“ atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog skolininkė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, todėl, jeigu kreditorė nepareikštų ieškinio ir jos pareiškimas būtų paliktas nenagrinėtu, prašoma iš kreditorės priteisti skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi nutarta panaikinti 2022 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymą dėl 5345,76 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“ kreditorės AB „LTG Cargo“ naudai ir pareiškimą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį kreditorei; priteisti skolininkei UAB „Belintertrans Baltic“ 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kreditorės AB „LTG Cargo“.
7. Teismas nurodė, kad kreditorė per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateikė, todėl 2022 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymas panaikintinas, o kreditorės pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditorei.
8. Teismas pažymėjo, jog pagal kreditorės pareiškimą priėmus teismo įsakymą, skolininkė dėl teismo įsakymo bei kreditorės pareiškimo pareiškė prieštaravimus, tačiau kreditorė per teismo nustatytą terminą ieškinio teismui nepateikė, dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad kreditorės vertinimu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nepagrįstas, todėl skolininkės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutarties kreditorė (apeliantė) AB „LTG Cargo“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – netenkinti skolininkės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Skolininkė prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėjo sąskaitą – faktūrą ir banko mokėjimo dokumentą, tačiau susipažinus su banko mokėjimo dokumentu, kreditorei kilo abejonių, ar išlaidos buvo patirtos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tinklapyje paskelbtas juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas. Šiame sąraše yra įrašyta skolininkė. Taikomos sankcijos reiškia, kad įšaldyta skolininkės turto rūšis – lėšos, ir skolininkė negali jomis disponuoti. Be FNTT leidimo skolininkė negali atlikti jokių finansinių operacijų. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkei toks leidimas buvo suteiktas. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad lėšos yra įskaitytos į advokato sąskaitą, nes esant įšaldytoms lėšoms, piniginės operacijos nėra atliekamos, o nepatvirtintas mokėjimo dokumentas, esant tokioms aplinkybėms, negali būti pripažįstamas tinkamu.
9.2. Kreditorė, įvertinusi skolininkės situaciją dėl jai taikomų sankcijų bei su tuo susijusias galimybes išieškoti skolą, taip pat vadovaudamasi ekonominiu kriterijumi, neteikė ieškinio ginčo teisenos tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė neginčijo reikalavimo, sutiko su skola, o prieštaravimus teikė tik dėl ieškinio senaties taikymo. Kreditorės reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas, o skolininkė reikalavimo neginčijo, todėl įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį, yra pagrindas netenkinti skolininkės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl kreditorės (apeliantės) atskirojo skundo
1. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta priteisti skolininkei bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
2. Kreditorė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atskirąjį skundą grindžia dviem aplinkybėmis: 1) kreditorei kilo abejonių, ar skolininkės bylinėjimosi išlaidos realiai buvo patirtos; 2) kreditorės reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas, skolininkė reikalavimo neginčijo, todėl įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį, yra pagrindas netenkinti skolininkės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
3. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
4. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.
5. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
8. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė AB „LTG Cargo“ pateikė teismui pareiškimą dėl 5345,76 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Belintertrans Baltic“. 2022 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas teismo įsakymas. Skolininkė UAB „Belintertrans Baltic“ pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad šalys 2021-12-16 sudarė vežimų organizavimo teikimo sutartį; kreditorė 2022-06-01 išrašė skolininkei sąskaitą 5345,76 Eur delspinigiams apmokėti; skola buvo visiškai padengta 2022-05-01; skolininkė sąskaitos dėl delspinigių neapmokėjo, tačiau kreditorė reikalavimą dėl delspinigių pareiškė praleidusi įstatyme numatytą senaties terminą, kadangi senaties termino skaičiavimas prasideda nuo 2022-05-01, nes nuo šios datos skolininkė nutraukė savo prievolės pagal sutartį pažeidimą apmokėdama skolą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su kreditorės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog skolininkė neginčijo kreditorės reikalavimo ir sutiko su skola, o prieštaravimus teikė tik dėl ieškinio senaties taikymo. Skolininkė su kreditorės reikalavimais nesutiko, todėl, nesutikdama su jai pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pareikštais reikalavimais, teikė prieštaravimus pagal bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo procedūros taisykles. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių skolininkės procesinis elgesys šiuo atveju galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Skolininkė nevilkino proceso, kitaip netinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Priešingai, būtent kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2023 m. sausio 9 d. nutartimi priėmus skolininkės prieštaravimus, kreditorei buvo nustatytas terminas pateikti teismui tinkamai įformintą ieškinį. Kreditorė per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintinas, o kreditorės pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditorei, taip pat priteistos skolininkės bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos rengiant prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų.
10. Kaip jau minėta, kreditorė kelia abejones, ar skolininkės bylinėjimosi išlaidos realiai buvo patirtos. Byloje nustatyta, kad kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateikta 2023-01-16 sąskaita už teisines paslaugas Serija OR Nr. 00010, kurios suma 300,00 Eur. Sąskaitoje nurodytas suteiktų paslaugų turinys: 1) susipažinimas su civilinės bylos dokumentais, konsultacija – 100,00 Eur; 2) prieštaravimų parengimas – 200,00 Eur. Taip pat pateiktas 2023 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 300,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo abejoti jų patikimumu ir spręsti, kad skolininkė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prieštaravimų rengimu, nepatyrė.
11. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė skolininkės bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, jog jos susidarė būtent dėl kreditorės procesinių veiksmų, todėl, nenustatęs skolininkės nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo atliekant procesinius veiksmus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorei tenka skolininkės susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.