- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-9254-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00431-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Teisme gautas pareiškėjo E. N. pareiškimas, kuriuo jis prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po jo motinos N. N. mirties. Pareiškime nurodė, kad jo tėvai yra E. N. ir N. N.. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), mama mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo brolį dvynį P. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų brolis neturėjo. Po mamos mirties liko nekilnojamas turtas, registruotas jos vardu: gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių; unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Mamos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų, išskyrus pareiškėją, kurie galėtų pretenduoti į palikėjos N. N. turtą, nėra. 2021 m. pavasari jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją informacijos apie mamos namą. Seniūnijoje jam paaiškino, kad po mamos mirties niekas palikimo nepriėmė. Po to, tam kad įsitikintų, jog niekas po mamos mirties nepriėmė palikimo, jis nuvyko į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą, kur jam patvirtino, kad po mamos mirties niekas palikimo nepriėmė. Kadangi niekas po N. N. mirties palikimo nepriėmė, nutarė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjas E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad po mamos mirties mamos name liko gyventi brolis. Jis tuo metu dirbo ir gyveno Rusijoje. Po brolio mirties nuvyko į seniūniją ir sužinojo, kad brolis po mamos mirties nebuvo priėmęs palikimo. Kitų asmenų, kurie galėtų priimti palikimą daugiau nėra. Prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos N. N. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą N. N. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui įvertinus pareiškėjo nurodomas priežastis, kaip svarbias, neprieštarauja, kad prašymas būtų tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko du pirmos eilės įpėdiniai – vaikai E. N. ir P. N.. Testamento sudariusi nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančios valstybės įmonės Registrų centro informacijos, mirusioji savo vardu turėjo registruotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių; unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas E. N., kaip argumentą, dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė, jog manė, kad mamos paliktą palikimą priėmė jo brolis P. N.. Šiuo atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, t. y. po pareiškėjo motinos N. N. mirties praėjo 20 metų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, tai yra į tai, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės mėnesį sužinojęs apie tai, kad mamos paliktas turtas nepaveldėtas kitų asmenų, nedelsdama kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarę, o šiai netenkinus prašymo dėl palikimo priėmimo, į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, vertintina jį kaip pakankamai rūpestingą.
Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo likusio po N. N. mirties nesikreipė, kitų galimų įpėdinių nėra, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kad teigiamas sprendimas galėtų sukelti kokias neigiamas pasekmes, todėl nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir E. N. pareiškimas tenkintinas, atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po N. N. mirties, priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo E. N. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.