Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-07-27 · Civilinė byla Nr. 2-601-722/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
2-601-722/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. 2-601-722/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00306-2012-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 11.9.5; 11.9.13; 14.7; 15.3.3; 15.4; 15.5;18.2.1; 18.2.2; 18.4; 44.2.4.2; 116.1
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 27 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, Editai Sabaitei, dalyvaujant ieškovei S. A., ieškovės atstovui advokato padėjėjui T.Jurgelioniui, atsakovės atstovams UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. J. ir advokatui M. Kukaičiui., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimo niekiniais, drausminių nuobaudų pripažinimo neteisėtomis, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį ( 1t., b.l. 156-169 ) palaikė, prašė pripažinti UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-12-07 įsakymą Nr.42 „Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo“ niekiniu, pripažinti 2011-12-07 darbo ginčų komisijos sprendimus niekiniais, pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-11-09 įsakymus Nr.K-66 ir Nr.K-67 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. A.“ neteisėtais, panaikinti 2011-11-28 įsakymą Nr.K-68 „Dėl S. A. atleidimo iš darbo“, ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, nutraukti 2010-10-07 sutartį Nr.80 tarp ieškovės ir atsakovo teismo sprendimu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovei pareikalavus savo pareigybių aprašymo, jai buvo sumažintas atlyginimas ir pareigų apimtis, pakeistas pavaldumas, bendrovės struktūriniais pertvarkymai nebuvo realūs, buvo fiktyvūs, tokiu būdu buvo siekiama atleisti ieškovę, rinkodaros projektų vadovės pareigos buvo reikalingos bendrovei, šias funkcijas buvo nutarta perduoti kitai darbuotojai, tačiau faktiškai jos liko. Atsakovo direktoriaus paaiškinimai, kad ieškovė neatitiko jo vizijos, kaip turi dirbti rinkodaros projektų vadovas, nepagrįsti, darbdavys pagal Darbo kodeksą privalo duoti pavedimą darbuotojui, nurodyti, ką dirbti. Ieškovė įsakymu įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji po 2 mėn. bus atleista iš darbo. Šis įsakymas neatitiko įspėjimo turinio, ieškovė nesuprato savo teisių, nežinojo, kad ji gali turėti laisvo laiko naujo darbo paieškoms. Ji nesutiko su pakeistomis darbo sąlygomis, nes mano, kad ją tendencingai buvo siekiama atleisti iš darbo, jai buvo inicijuotas drausminių nuobaudų taikymas, ji buvo atleista iš darbo, nors ji dirbo gerai, buvo premijuota ( 1t., b.l. 13). Ieškovė mano, kad dvi drausminės nuobaudos 2011-11-09 jai taikytos be pagrindo, nesant jos kaltės, bendrovei dėl klaidų kataloge ir skrajutėje nebuvo padaryta žala, niekur nėra numatyta, kad ji turėjo derinti katalogą su direktorium, ji suderino su direktorium žodžiu ir elektroniniu paštu, jam viskas tiko, ji dar derino katalogą su parduotuvių tinklo vadovu D. J.. Niekur nėra reglamentuota, kad ji atsakinga už katalogų išleidimą, nėra taisyklių, kaip reikia rengti katalogą. Jei buvo klaidos, tai netyčinės, padarytos dėl laiko stokos ir neatidumo. Jos ir direktoriaus pokalbių 2011-09-01 ir 2011-10-24 įrašymas nėra neteisėtas, nes kiekvienas asmuo, manydamas, kad su elgiamasi neteisėtai, daromi pažeidimai, gali imtis priemonių neteisėtam elgesiui užkirsti.

Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko( 1t., b.l. 21-26, 2 t., b.l. 1-8 ), prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigas, jai pagrįstai taikytos dvi drausminės nuobaudos, pakeitus bendrovės struktūrą ( pasikeitė ieškovės pavaldumas, atlyginimas, pareigų apimtis), ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, todėl buvo įspėta ir atleista po 2 mėn. po įspėjimo, su pareigybių aprašymu ji nepasirašė, nors žinojo savo pareigas, žinojo, kur galima gauti pareigų aprašymą ir su juo susipažinti. Ieškovė tinkamai buvo įspėta prieš du mėnesius apie jos darbo sąlygų pakeitimą, nors tai buvo padaryta įsakymu, tačiau jame buvo visi įspėjimui reikalingi rekvizitai, atskiro įspėjimo nereikėjo, šiuo įsakymu ji po 2 mėn. ir buvo atleista iš darbo. Ieškovei išmokėtos visos jai priklausančios išmokos. Ieškovė nepateisino bendrovės direktoriaus lūkesčių, nedirbo taip, kaip jis tikėjosi, negalėjo atlikti visų jai numatytų pareigų kaip rinkodaros vadovė, ji nesuprato, kas yra lojalumas darbdaviui ir subordinacija. Darbdavys, kuris sukūrė įmonę, turi teisę spręsti dėl įmonės reorganizavimo, darbo organizavimo pertvarkymo. Pertvarkymai buvo realūs, po naujos kolekcijos ir produkcijos pristatymo, rinkodaros vadovės pareigos susiaurėjo, jai nereikėjo atlikti dalies užduočių, todėl turėjo sumažėti ir atlyginimas, dalis jos pareigų buvo pavesta bendrovės veiklos koordinatorei. Dėl sudėtingų ieškovės ir bendrovės vadovo santykių, buvo pakeistas ieškovės pavaldumas – ji tapo pavaldi bendrovės veiklos koordinatorei. Ieškovės elgesys darbe taip pat nulėmė, kad jos tolesnis darbas tokia apimtimi, kokia buvo, tapo nereikalingas, ieškovė negalėjo toliau eiti rinkodaros vadovės pareigų, nes neturėjo tam reikalingų dalykinių savybių, ji galėjo būti tik gera vykdytoja. Dėl klaidų kataloge ir skrajutėje, bendrovei turtinė žala nepadaryta, neteisingų skrajučių neplatino, užsakė naujas, katalogai buvo platinami, tačiau tai klaidino pirkėjus. Bendrovės direktorius neneigia, kad jis rašė ieškovei, kad katalogas geras, tinkamas, galima tokį leisti, bet taip jis derino katalogo viršelį ( 2t., b.l. 22, 91), jis nesigilino į katalogo turinį, neturėjo laiko gilintis į faktines ir stiliaus klaidas, tai turėjo atlikti, klaidas ištaisyti ir teisingą katalogą išleisti ieškovė, kuri nenori prisiimti atsakomybės už savo klaidas. Ieškovė, atsakinga už sutarčių su rinkodaros paslaugų teikėjais ir reklamos davėjais, sudarymą, pasirašė jose, tačiau nepripažįsta, kad ji atsakinga už sutarčių sudarymą, o ne tik turi su jomis susipažinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė S. A. nuo 2010-10-07 pradėjo dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros projektų vadove mokant 2611,00 Lt atlyginimą per mėnesį, dirbant 40 val. per savaitę (1t., b.l. 7-8), ji buvo pavaldi bendrovės direktoriui ( 1t., b.l. 30), ieškovė 2010-10-25 supažindinta su bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ( 1t., b.l. 128-140), 2011-08-19 ieškovė kreipėsi į bendrovės direktorių dėl jos tarnybinių instrukcijų parengimo, kad aiškiai žinoti savo darbo funkcijas ir atsakomybę ( 1t., b.l. 15, 16), 2011-10-26 priimtas atsakovo įsakymas „Dėl įmonės reorganizacijos“ ( dėl rinkodaros vadovės pavaldumo, darbo vietos pakeitimo) ( 1t., b.l. 12, 35), 2011-10-26 įsakymo pavadinimas 2011-11-23 pakeistas į pavadinimą „Dėl darbo organizavimo pakeitimo“ ( 1t., b.l. 36), ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir sumažintu atlyginimu ( 1t., b.l. 37), 2011-10-26 priimtas atsakovo įsakymas dėl rinkodaros projektų vadovės atlyginimo pakeitimo – nustatytas 1240,00 Lt atlyginimas per mėnesį( 1t., b.l. 32), 2011-10-25 ieškovei buvo pasiūlyta pasiaiškinti direktoriui dėl nepatikrintų maketų atidavimo į spaustuvę ( 1t., b.l. 66), ieškovė 2011-10-25 pasiaiškino direktoriui ( 1t., b.l. 67-68, 2 t., b.l. 21, 22), 2011-11-09 įsakymais Nr.K-67 ir K-66 ieškovei už netinkamą pareigų vykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimas ir pastaba ( 1t., b.l. 10,11), 2011-12-01 atsakovės direktoriaus įsakymu paskirta darbo ginčų komisijos raštvedė ( 1t., b.l. 69), direktorius K. J. pateikė paaiškinimą darbo ginčų komisijai ( 1t., b.l. 76), 2011-12-07 atsakovės direktoriaus įsakymu sudaryta darbo ginčų komisija, paskirti darbdavio atstovai komisijoje ( 1t., b.l. 71), darbuotojų susirinkimo protokolu nustatyta, kad 2011-12-07 į darbo ginčų komisiją išrinkti darbuotojų atstovai ( 1t., b.l. 70), 2011-12-07 darbo ginčų komisijos protokolu nustatyta, kad S. A. prašymas dėl drausminių nuobaudų panaikinimo netenkintas, nuobaudos paliktos galioti, pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-10-26 įsakymas Nr.37 „Dėl įmonės reorganizacijos“ ir 2011-10-26 direktoriaus įsakymas Nr.K-61 „Dėl rinkodaros projektų vadovės atlyginimo pakeitimo“ yra teisėti ( 1t., b.l. 72-75), 2011-11-28 atsakovo įsakymu ieškovė atleista iš darbo nuo 2012-01-28 pagal DK 129 str. 1 ir 2p.( 1 t., b.l. 9, 47-48), 2010-09-01 atsakovo įsakymu patvirtinti rinkodaros projektų vadovės pareiginiai nuostatai ieškovės nepasirašyti ( 1t., b.l. 28-29), 2011-10-26 atsakovo įsakymu patvirtinti rinkodaros projektų vadovės pareiginiai nuostatai ieškovei pateikti susipažinti ( 1t., b.l. 33-34). 2011-12-07 dienai atsakovės bendrovėje dirbo 54 darbuotojai, iš jų – 17 administracijos darbuotojų ( 2t., b.l. 25-26).

Ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 ir 2 p. nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Apie darbo sąlygų – atlyginimo sumažėjimą jai pranešta 2011-10-26 įsakymu Nr. K-61 ir šis įsakymas iš esmės atitiko DK 203 str. numatyto pranešimo apie naujas darbo sąlygas prasmę, tik nebuvo nurodyta nuo kada bus mokamas 1240 Lt atlyginimas. Laikytina, kad naujos darbo sąlygos – rinkodaros projektų vadovės pavaldumas, darbo krūvio sumažėjimas, apmokėjimas už darbą pagal 2011-10-26 įsakymą Nr. 37 ( 1t., b.l. 31) įsigalioja nuo 2011-11-28. 2011-11-28 įsakymu Nr. K-68 nustatyta, kad ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji atleidžiama iš darbo nuo 2012-01-28, nuo 2011-11-28 iki 2012-01-28 jai įsakoma dirbti laikantis rinkodaros projektų vadovės pareiginės, gaunant tą patį atlyginimą ( teismas suprato, kad 2611 Lt). Ieškovei nuo 2011-10-26 iki 2011-11-28 buvo suteiktas laikas apsispręsti, ar ji sutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 2011-11-28 ieškovė apsisprendė ir pranešė darbdaviui, kad pakeistomis darbo sąlygomis nedirbs ( 1t., b.l. 37).

Ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 125,80 Lt ( 1t., b.l. 56, 2 t., b.l. 39, 54-55).

Liudytoja M. B. parodė, kad S. A. atėjo į darbą anksčiau nei ji, todėl ieškovės ji su pareiginiais nuostatais nesupažindino. Darbuotojų pareiginiai nuostatai saugomi pas ją, darbuotojai su jais gali susipažinti, yra ir rinkodaros projektų vadovės pareiginiai nuostatai. S. A. niekada jai nesakė, kad nežino, kokios jos pareigos, ką turi dirbti, kokias funkcijas atlikti. S. A. buvo atsakinga už reklamą, rinkodarą, naujas kolekcijas. Nauji rinkodaros vadovės pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti 2011 m. spalio pabaigoje. Ji yra darbo ginčų komisijos raštvedė, konsultavosi su darbo inspekcijos darbuotojai dėl darbo ginčų komisijos sudarymo ir jai buvo pasakyta, kad darbuotojų susirinkimas turi būti šaukiamas tik tame padalinyje, kur vyksta ginčas ir darbuotojų atstovai renkami iš to padalinio, kuriame vyksta ginčas. Šiuo atveju ginčas vyko tarp administracijos, visiems 17 darbuotojų, tame tarpe ir S. A., apie 2011-12-07 visuotinį susirinkimą buvo pranešta. S. A. elektroninio pašto adresas buvo panaikintas jai išėjus iš darbo ( 2t., b.l. 111-116 ).

Dėl 2011-12-07 darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dėl drausminių nuobaudų vertinimo

2011-12-07 DGK sprendimas ieškovei buvo nepalankus, drausminės nuobaudos paliktos galioti ( 1t., b.l. 72-75). Ieškovė darbo ginčų komisijos sprendimo per 1 mėnesį neskundė teismui ( DK 239 str.), patikslintame ieškinyje prašo teismo atnaujinti terminą DGK sprendimui apskųsti, nes tokį reikalavimą sąlygojo atsakovo argumentai teismo parengiamajame posėdyje dėl blogo ieškovės darbo, anksčiau jai skirtų drausminių nuobaudų. 2012-04-17 patikslintu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, nes jį priėmė neteisėtai išrinkta darbo ginčų komisija, skundo nagrinėjimo procedūra buvo pažeista, nuobaudos paskirtos neteisėtai.

Terminas apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovei atnaujintinas ( CPK 78 str.). Teismas mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – tik teismo posėdyje šioje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ieškovė sužinojo, kad atsakovas grindžia jos atleidimą iš darbo dar ir tuo, kad ji dirbo blogai, jai anksčiau buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos. Nagrinėjant drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumą ieškovei, į darbo ginčų komisijos posėdį turi būti kviečiamas ieškovas ( S. A.) ar jos atstovas advokatas ir atsakovas ( direktorius K. J.). Ieškovė teigė, kad jos į DGK posėdį niekas nekvietė, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė į DGK posėdį buvo kviesta. Darbo ginčų komisijos raštvedė M. B., ruošdama medžiagą skundui nagrinėti, privalėjo, remdamasi šalių lygybės principu, pranešti šalims apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą ( DK 287 str.), pareikalauti paaiškinimų iš ieškovės ir atsakovo. Direktorius paaiškinimą 2011-12-07 DGK pateikė ( 1t., b.l. 76), ieškovė – ne, jos paaiškinimo niekas nereikalavo ( DK 287 str.), iš DGK protokolo matyti, kad komisija rėmėsi ieškovės anksčiau pateiktu 2011-10-25 paaiškinimu ( 1t., b.l. 67-68 - nurodyta kaip 6 priedas prie komisijos medžiagos) direktoriui. Laikytina, kad ieškovė darbo ginčų komisijoje nebuvo išklausyta. Darbuotojų atstovas gali būti renkamas iš administracijos darbuotojų, nes ginčas vyksta tarp administracijos darbuotojų. Bendrovėje 2011-12-07 dienai dirbo 54 darbuotojai ( 2t., b.l. 25-26). Iš jų – 17 – administracijos, LR DK 288 str. numato, kad darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbdavio ir darbuotojų atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas. Apie 2011-12-07 vyksiantį susirinkimą darbuotojams buvo pranešta ( 2t., b.l. 26, 27). Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės ( struktūrinio padalinio) darbuotojų. Laikytina, kad ieškovės ir direktoriaus ginčas yra ginčas tarp administracijos darbuotojų. Susirikinime dalyvavo 12 darbuotojų, laikytina, kad susirinkimas ir darbuotojų atstovų rinkimas jame atviru balsavimu yra teisėti. Tai, kad direktoriaus K. J. sūnus D. J. administracijos padalinio darbuotojų balsavimu išrinktas darbuotojų atstovu darbo ginčų komisijoje, nedaro bendrovės darbuotojų susirinkimo, darbuotojų atstovo išrinkimo, GDK sprendimo neteisėtais. Darbo ginčų komisijos sudarymui, darbuotojų balsavimui, darbuotojų atstovo rinkimui į darbo ginčų komisiją netaikomi CK 6.67 str. numatyto sandorio su artimu giminaičiu negaliojimo principai, nes tai nėra sandoris ir jam netaikomos prievolių teisės sandorių pripažinimo niekiniais normos. Įstatyme numatyta galimybė atidėti skundo nagrinėjimą šalims neatvykus, todėl laikytina, kad šalims būtina pranešti apie DGK posėdį, o joms neatvykus skundo nagrinėjimą galima atidėti. Nagrinėjant ieškovės skundo nagrinėjimą DGK nustatyti DK 287 str., 290 str., 291 str. pažeidimai - ieškovė S. A. nepakviesta į 2011-12-07 jos skundo DGK nagrinėjimą, jos paaiškinimo darbo ginčų komisijai nepareikalauta, ji neišklausyta.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės atstovas prašė DGK sprendimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu pagal LR CK 1.80, 1.81 str. Teismas mano, kad DGK sprendimas nėra sandoris LR CK 1.63 str. prasme, o administracinis aktas, todėl jam netaikomi sandorių nuginčijimo ar pripažinimo niekiniais pagrindai. Teismas, pripažinęs, kad DGK sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymo normas, jį panaikina, pripažįsta negaliojančiu taip pat, kaip gali panaikinti ar pripažinti negaliojančiu darbdavio įsakymą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo ( DK 36 str. 3 d. 1p.). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, 2011-12-07 darbo ginčų komisijos posėdžio metu priimtas sprendimas pripažintinas negaliojančiu dėl paminėtų DK pažeidimų. 2011-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas Nr.42 „Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo“ ( 1t., b.l. 71) nenaikintinas, nes jis nepažeidžia LR DK 288 str. 1 d. reikalavimų dėl darbdavio atstovų į DGK skyrimo.

Po darbo ginčų komisijos sprendimo, jei nuobaudos apskųstos, teismas darbo ginčą nagrinėja iš naujo ( DK 293 str.) pagal darbuotojo skundą.

Ieškovei S. A. 2011-11-09 buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos – pastaba ir papeikimas už darbo pareigų netinkamą vykdymą. Ieškovė pagrindinę užduotį baigė vykdyti 2011-10-19, kuri baigėsi naujos kolekcijos pristatymu Kaune Europa Royale viešbutyje ( 1t., b.l. 22), atsakovo atstovo paaiškinimu, ieškovės padarytos klaidos kataloge ir skrajutėje paaiškėjo maždaug 2011-10-15 išleidus katalogą. Su direktorium buvo derintas katalogo viršelis ( 2t., b.l. 22), ieškovei kilo klausimų direktoriui dėl katalogo tvirtinimo ( 2t., b.l. 23). Katalogo sudarymo taisyklės bendrovėje rašytiniu lokaliniu aktu nenustatytos. Pagal 2010-09-01 direktoriaus įsakymu Nr.08 patvirtintų rinkodaros projektų vadovės pareiginių nuostatų 8 p. ( nepasirašytų ieškovės) ji atsako už reklaminės medžiagos peržiūrėjimą ir taisymą, prieš ją atsiduodant spausdinti ( 1t., b.l. 28). Skelbime internete ( 1t., b.l. 126), pagal kurį, kaip nurodė atsakovės atstovai, ieškovė įsidarbino, suprato, kokios jos funkcijos ir žinojo, ką reikia dirbti, nenurodyta reklaminės medžiagos peržiūrėjimo ir taisymo, prieš ją atsiduodant spausdinti, pareiga. Ieškovė, teigdama, kad ji viena nebuvo atsakinga už katalogo ir skrajutės teisingą išleidimą, nenurodė kitų asmenų, kurie buvo atsakingi už šį darbą kartu su ja ar vien tik jie buvo atsakingi. Tai rodo, kad ieškovė pripažįsta savo pareigą išleisti tinkamą, teisingą reklaminę medžiagą. Darbuotojas savo darbą turi atlikti gerai ( DK 35 str.). Ieškovė nurodė, kad klaidų padarė ir dizaineris, kuris nėra bendrovės darbuotojas, ji susisiekė su dizaineriu, dizaineris N. K. įspėtas ( 2 t., b.l. 20). 2011-11-09 įsakymuose darbdavys nurodė už kokių pareigų netinkamą atlikimą ir už kokias klaidas skiriamos nuobaudos. Pagrindinės klaidos – skrajutėje čiužinių išdėstymas ne toks, kaip kataloge, o turėjo būti analogiškas, kataloge nėra Erikos ir J. D. nuotraukos, o vietoje jos – S. A. sumanytas viršelis ( nes tikrasis katalogo viršelis su čiužiniu su vėliavėle atliktas direktoriaus pageidavimu), nėra čiužinių užrašų Tyla, Mūza, paskutiniame katalogo puslapyje MUZA parašyta be Ū ( 2t., b.l. 9,10). Drausminių nuobaudų skyrimo terminas nepažeistas (LR DK 241 str.1d.). Prieš skiriant drausmines nuobaudas ieškovė pagal 2011-10-25 direktoriaus reikalavimą ( 1t., b.l. 66) 2011-10-25, 2011-10-28 pasiaiškino dėl katalogo ir 2011-10-27 dėl skrajutės raštu ( DK 240 str.)( 2 t., b.l. 19-20, 21,22). Su įsakymais dėl nuobaudų skyrimo ieškovė supažindinta, nes nustatyta, kad ieškovės atstovas 2011-12-01 jau kreipėsi dėl darbo ginčų komisijos sudarymo ir individualaus darbo ginčo sprendimo ( 1t., b.l. 72).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Teismas mano, kad drausminės nuobaudos ieškovei skirtos už netinkamą pareigų vykdymą teisėtai, už šiuos pažeidimus ieškovei pagrįstai nebuvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda. Darbdavys neįrodė dėl ieškovės veiksmų patirtos žalos dydžio, žalos dydžio nenurodė. Tačiau dėl pareigų netinkamo vykdymo darbdaviui nebūtinai turi būti padaryta reali turtinė žala. Žala pasireiškė, kaip paaiškino atsakovės atstovai, neteisingo katalogo išleidimu, platinimu, neteisingos skrajutės platinimu, pirkėjų klaidinimu, nors pirkėjų pretenzijos gautos nebuvo, tačiau darbdavio pasitikėjimas darbuotoja sumažėjo. Ieškovės pareigos buvo susijusios su bendravimu su reklamos agentūromis, su aktyviu dalyvavimu įmonės įvaizdžio kūrime ( 1t., b.l. 126). Atsakovės direktoriui 2011-10-25 raštu buvo pareikšta pretenzija dėl nesuderinto reklaminio maketo patalpinimo 2011 m. lapkričio mėn. „Laimos“ žurnale, laikytina, kad ši pretenzija pareikšta dėl ieškovės darbo ( 1 t., b.l. 144).

Darbo ginčų komisijos posėdyje 2011-12-07 buvo sprendžiamas klausimas pagal ieškovės atstovo advokato M. K. prašymą ne tik dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, bet ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-10-26 įsakymo Nr.37 „Dėl įmonės reorganizacijos“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-11-23 įsakymo Nr.40 „Dėl 2011-10-26 įsakymo Nr.37 pavadinimo pakeitimo“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-10-26 įsakymo Nr.K-61 „Dėl rinkodaros projektų vadovės atlyginimo pakeitimo“ teisėtumo klausimai. Komisijos sprendimu nutarta, kad šie įsakymai teisėti. Darbo ginčų komisija turi nagrinėti individualų darbo ginčą dėl drausminių nuobaudų skyrimo, bendrovės direktoriaus įsakymų teisėtumas DGK nenagrinėjamas ir komisijoje nesprendžiama, ar direktoriaus įsakymai bendrovės reorganizacijos ir S. A. darbo sąlygų pakeitimo bei atlyginimo nustatymo klausimais yra teisėti, nes tai nėra DGK kompetencijoje ( DK 36 str. 3d. 1, 2 p.). Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai dėl darbo sutarties DK 297 str. 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Ginčas dėl S. A. darbo sutarties sąlygų pakeitimo t.y. ginčas dėl darbo sutarties turėjo būti nagrinėjamas teisme, o ne darbo ginčų komisijoje. Teismas, nagrinėdamas darbo ginčą teisme ir iš naujo spręsdamas ieškovei taikytų 2011-11-09 drausminių nuobaudų teisėtumą ir pagrįstumą, minėtų bendrovės direktoriaus įsakymų teisėtumą, pagrįstumą sprendžia nagrinėjant iš esmės bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Taigi teismas sprendžia, kad 2011-11-09 drausminių nuobaudų pastabos ir papeikimo, paskirtų įsakymais Nr.K-66 ir Nr.K-67 ieškovei S. A., skyrimas yra teisėtas.

Dėl atleidimo iš darbo, įspėjimo

Ieškovės elgesys reikalaujant iš direktoriaus tiksliai apibrėžti jos pareigas ir duoti susipažinti su pareiginiais nuostatais, kreipimasis 2011-08-19 į direktorių bet kokia forma ( net ir tarnybiniu raštu) laikytinas tinkamu ir neprieštaraujančiu darbdavio teisėms ( 2000-10-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1012-2000). Todėl nelaikytina, kad ieškovė, reikalaudama iš darbdavio tiksliai apibrėžti jos pareigas ir pateikti jai pareiginius nuostatus, pažeidė darbo sutarties šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą, toks jos elgesys darbe neturėjo būti vertinamas kaip netinkamas ( DK 129 str. 2d.). Kita vertus, sudarant darbo sutartį 2010-10-07 ieškovė, įvertinus ieškovės ir atsakovės direktoriaus paaiškinimus, liudytojos M. B. parodymus, žinojo, kuo nuo 2010-10-25 priimama į darbą ( 1t., b.l. 126), kokios jos pagrindinės pareigos. 2011-04-19 teismui pateiktame CV-online.lt skelbime, kad ieškoma rinkodaros projektų vadovo, nurodytos pagrindinės jo pareigos ( 1t., b.l. 126), apie kurias ieškovė žinojo pradėdama dirbti, 2012-07-24 teismui pateiktuose 2012-07-18 atsakovės paaiškinimuose nurodytos ieškovės pareigos, kurias ji faktiškai atliko ( 2t., b.l. 156). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji atliko šias 2012-07-18 atsakovės paaiškinime nurodytas pareigas, išskyrus kelias pareigas, kurių jai nereikėjo atlikti nuo jos įspėjimo dėl atleidimo iš darbo, o CMR pildymas jai nebuvo pavestas iki įspėjimo apie atleidimą 2011-11-28. Atsižvelgiant į ieškovės aukštąjį išsilavinimą, laikytina, kad ji, pradėdama dirbti, suprato savo pareigas ir jas žinojo, su darbdaviu dėl pareigų susitarė. Pareiginių nuostatų ieškovė paprašė tik 2011-08-19, nors dirbo nuo 2010-10-25. Ieškovė paaiškino, kad ji prašė pareiginių nuostatų dėl to, kad jos pareigos ir darbų apimtis vis didėjo, ji norėjo tiksliai žinoti savo funkcijas. Darbdavio pareiga yra supažindinti pasirašytinai darbuotoją su minėtu dokumentu, kitais DK 99 str. 4d. numatytais dokumentais, o ne nurodyti darbuotojui, kur galima rasti šiuos dokumentus (LR DK 227str.1d., 229-232 str.). Iš ieškovės S. A. 2011-09-01 ir 2011-10-24 pokalbių su atsakovo direktorium K. J. matyti, kad rinkodaros vadovo pareiginių nuostatų priimant ieškovę į darbą 2010-10-25 nebuvo, jų nebuvo ir 2011 m. rugsėjo 1 dienos ieškovės ir direktoriaus K. J. pokalbio metu, nes direktorius, kalbėdamas su S. A., pasakė, kad jis nesupranta, kam jų reikia, jis jai jokių išimčių nedarys ir parašų nedėlios, jai „ aiškumą duotų pareigybinė instrukcija, kurią jie turi pasidaryti, ir pasidarys, bet šiandien ne laikas“ ( 1t., b.l. 147). Teismo posėdyje atsakovės direktorius paaiškino, kad rinkodaros vadovės pareiginiai nuostatai bendrovėje buvo, bet nepritaikyti naujam laikmečiui, juos reikėjo tobulinti. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo supažindinta 2010-10-07 priimant ją į darbą su 2010-09-01 įsakymu patvirtintais rinkodaros projektų vadovės pareiginiais nuostatais ( 1t., b.l. 28-29). Atsakovės liudytoja M. B., kurios parodymais atsakovės atstovai teigė įrodinėsiantys ieškovės susipažinimą su pareiginiais nuostatais ( 1t., b.l. 53) nepaliudijo apie tai, kad ji supažindino ieškovę su jos pareiginiais nuostatais pradėjus jai dirbti, parodė, kad ieškovė S. A. bendrovėje pradėjo dirbti anksčiau nei M. B.. Teismui atsakovės atstovai pateikė 2010-09-01 direktoriaus įsakymu patvirtintus nuostatus, nepasirašytus ieškovės ( 1t., b.l. 28-29). Nauji rinkodaros projektų vadovės pareiginiai nuostatai patvirtinti 2011-10-26 direktoriaus įsakymu Nr.37, su jais ieškovė susipažino ( 1t., b.l. 12, 33-34). Tačiau tik tuo pagrindu, kad priimant ieškovę į darbą jai nebuvo duoti susipažinti jos pareiginiai nuostatai ar pareigų aprašymas, jie nebuvo pasirašyti ieškovės ir patvirtinti bendrovės vadovo arba pareigų aprašymas visai nebuvo parengtas, teismas nepripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 ir 2 d. neteisėtu.

Darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas įstatymo numatytais atvejais, o jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas pagal DK 129 str. ( DK 120 str. 1d.). Darbdavys 2011-10-26 ieškovei raštu pranešė apie naujas darbo sąlygas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų įsigaliojimo 2011-11-28 ( 1t., b.l. 31,32) ( DK 203 str.). Teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o įgaliotas tirti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetetingo organo sprendimu, ar jie nėra fiktyvūs, turint tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečia darbuotoja. Įspėjimui dėl atleidimo iš darbo taikomi LR DK 130 str. 2 d. reikalavimai. Ieškovė paaiškino, kad jos pareigos nuo darbo pradžios nuolat didėjo, ji nepastebėjo, kad sumažėjo jos funkcijos, pareigos, nes niekada tiksliai apibrėžtų ir pareigų neturėjo, tik pavaldumas pasikeitė bei dvigubai sumažėjo jos atlyginimas, ji nesudarinėjo nuolat sutarčių su rinkodaros paslaugų, reklamos tiekėjais, sutartys buvo metinės ( 1t., b.l. 93-99). Ieškovės paaiškinimu, jai buvo pavesta atlikti tokias jai nepriklausančias atlikti pareigas : komercinius skaičiavimus – tai ekonomistų darbas, lipdukų klijavimą ant maždaug penkių bendrovės automobilių – tai visai jos išsilavinimą ir pareigas neatitinkantis darbas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi savo pareiginius nuostatus 2011-10-26 ( 1t., b.l. 33-34) žodžiu ar raštu bendrovės vadovui pareiškė savo nuomonę apie tai, kad jos pareiginiuose nuostatuose nurodytos ne visos pareigos, kurias ji atlieka ar juose nurodytos pareigos, kurių ji neatlieka, nereikalavo peržiūrėti pareiginius nuostatus, juos keisti, papildyti. Ieškovė 2012-07-24 teismo posėdyje pripažino, kad jos funkcija - sutarčių sudarymas su rinkodaros paslaugų pasaugų teikėjais ir reklamos davėjais nebuvo visiškai tokia, ji nesudarinėjo sutarčių, sutartis sudarė rinkodaros paslaugų teikėjai, ji tik sutartis peržiūrėdavo ir pateikdavo direktoriui pasirašyti. Atsakovės atstovui pateikus teismui apžiūrai 11 sutarčių, kuriose kiekviename puslapyje ir sutarties pabaigoje žemiau po direktoriaus parašu yra S. A. parašas, ieškovė paaiškino, kad jos parašas reiškia, kad ji susipažino su sutartimis, peržiūrėjo ar tinkamos sąlygos, patikrino, turėjo prižiūrėti vykdymą, o ne jas sudarė. Laikytina, kad ieškovė vykdė aukščiau minėtą pareigybės aprašyme nurodytą funkciją - sutarčių sudarymas su rinkodaros paslaugų pasaugų teikėjais ir reklamos davėjais. Bendrovės direktorius pasirašo sutartis, tačiau atsakomybė už sutarčių sąlygų teisėtumą, tinkamumą tenka atsakingai už jas S. A., kuri patikrino sutartis, prižiūrėjo jų vykdymą, savo parašu direktoriui patvirtino, kad sutartys nepažeidžia bendrovės interesų.

Rinkodaros projektų vadovės pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos perduotos bendrovės veiklos koordinatorei - kalendorinių metų biudžeto sudarymas ir sutarčių sudarymas su rinkodaros paslaugų pasaugų teikėjais ir reklamos davėjais ( 1 t., b.l. 77-78), pardavimo akcijų planavimas ir organizavimas tapo nereikalingas po 2011 m. spalio 19d. naujos produkcijos pristatymo, o rinkos analizavimo ir sisteminimo paslaugos, atsakovės atstovų paaiškinimu, bus perkamos iš šios srities specialistų pagal bendrovės poreikius. Struktūrinių pertvarkymų ir darbo organizavimo pakeitimo bendrovėje buvimas įrodytas, o jų tikslingumas, kaip jau paminėta, teismo nevertinamas. Skelbime internete apie rinkodaros projektų vadovės pareigas nurodytos minėtos pareigos – rinkodaros biudžeto sudarymas ir valdymas, pardavimo skatinimo akcijų planavimas ir organizavimas, rinkos analizė ir duomenų sisteminimas. Tai rodo, kad su šiomis pareigomis ieškovė pradėdama dirbti susipažino. Ieškovė, kaip nurodo atsakovas, 2011-11-28 buvo įspėta įsakymu Nr.K-68, kuris, atsakovės atstovo nuomone, atitiko įspėjimui keliamus reikalavimus. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovės direktorius jau 2011-10-24 žinojo, kad tikrai atleis ieškovę iš darbo, nes jai buvo įtektas atsiskaitymo lapelis ( 1t., b.l. 61), siekė atleisti ieškovę iš darbo. Teismas mano, kad šis lapelis neįrodo ieškovės atstovo teiginio, nes atsiskaitymo lapelis nepasirašytas direktoriaus, neaišku, kas, kada jį išdavė ieškovei, kodėl jame įrašyta data 2011-10-24. Atsakovė 2011-11-02 patalpino skelbimą ( 2t., b.l. 18) internete ieškodama naujos rinkodaros vadybininko, nors rinkodaros projektų vadovė S. A. dar nebuvo atleista, svarstė, ar sutikti toliau dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nesutikimą dirbti direktoriui pateikė tik 2011-11-28 ( 1t., b.l. 37). Atsakovės atstovai paaiškino, kad ieškovei sutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, bendrovė galėjo priimti dar vieną darbuotoją – rinkodaros vadybininką ir komandoje dirbti būtų geriau. Direktorius K. J. ieškovei siūlė nutraukti darbo santykius šalių susitarimu nuo 2011-10-24 sumokant 4000 Lt kompensaciją ( 1t., b.l. 62), ji nesutiko, prašė pridėti prie išeitinės kompensacijos dar 2 mėnesinių atlyginimų dydžio sumą ( 1 t., b.l. 64).

2011-11-28 atsakovo įspėjimas ieškovei įsakyme Nr.K-68 tiksliai neatitinka LR DK 130 str. 2 d. reikalavimų. Įspėjime turi būti nurodomos konkrečios svarbios darbo santykių nutraukimo priežastys, o ne kartojamos abstrakčios DK 129 str. formuluotės. Atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės įsakyme nenurodytos, nurodyta, kad ieškovė atleidžiama nuo 2012-01-28 nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 2011-10-26 įsakyme Nr.37 ( 1t., b.l. 31) nurodyta naujas ieškovės pavaldumas, sumažėjęs darbo krūvis ( tai matyti pareiginiuose nuostatuose 1 t., b.l. 33-34) ir apmokėjimas už darbą. Su įsakymu ieškovė supažindinta. Šis įsakymas Nr.37 laikytinas 2011-11-28 įspėjimo priedu, nors priimtas anksčiau nei pats įsakymas/įspėjimas. Įsakyme Nr.37 detaliai išdėstyti įmonės darbo organizavimo pertvarkymai, o 2011-10-26 įsakyme Nr.K-61 ( 1t., b.l. 32) – ieškovės atlyginimas po įmonės darbo organizavimo pertvarkymo. Įspėjimo paskirtis – informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje, įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdymų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti darbuotojui informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus gintis nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Taigi, įspėjime turi būti nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių ( ar jų dalių) pertvarkymai, kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami. 2011-11-28 įsakyme nenurodytas konkretus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, nenurodyta atsiskaitymo su atleidžiama darbuotoja tvarka, aiškus tik atleidimo iš darbo pagrindas, data, atlyginimo per likusį darbo laikotarpį tose pačiose pareigose dydis. Darbdavys turi pareigą suteikti darbuotojui laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms. Atsakovės atstovai paaiškino, kad ieškovė neprašė suteikti jai laiko naujo darbo paieškoms, ieškovė paaiškino, kad nesupratusi, kai tai įspėjimas, nesuprato savo teisių bei to, kad gali prašyti laiko naujo darbo paieškoms. Laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimą turėtų inicijuoti darbuotojas, tačiau jis, atsižvelgdamas į savo interesus, gali ir nesinaudoti šia teise. Ieškovė, kaip nustatyta byloje, nuo 2011-11-30 naudojosi teisine advokato pagalba ( 1t., b.l. 72), todėl turėjo galimybę konsultuotis dėl savo teisių gavus įspėjimą ar panašaus pobūdžio įsakymą / įspėjimą dėl atleidimo iš darbo.

Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo siūlomas kitas panašaus pobūdžio darbas. Kito darbo ieškovei per visą įspėjimo laikotarpį nesiūlė, nes laisvų darbo vietų nebuvo, nė vienas darbuotojas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-11-26 iki 2012-01-28 nebuvo priimtas ( 1t., b.l. 141). VSDFV Kauno skyriaus duomenimis ir atsakovės atstovo K. J. paaiškinimu 2012-05-31 teismo posėdyje, 2011-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini) priimta į pardavėjos Alytaus parduotuvėje pareigas I. Z., o 2011-11-07 priimta čiužinių užvalkalų siuvėja J. J. ( 2t., b.l. 53). Klausimas ar S. A. sutiktų su tokiomis pareigomis - dirbti pardavėja Alytuje ar dirbti čiužinių užvalkalų siuvėja buvo keliamas teismo 2012-05-31, 2012-07-24 posėdžiuose, ieškovė atsakė, kad dėl darbo Alytuje reikia pasitarti su šeima, susipažinti su darbu, sąlygomis, atlyginimu, pasimokyti dirbti, negali greitai atsakyti į šį klausimą, dėl siuvėjos – dirbti negalėtų, nes ji nėra apmokyta dirbti siuvėja ir tai būtų „žingsnis atgal“. Įstatymas nenumato, kad atleidžiamą darbuotoją darbdavys privalo perkelti į lygiavertį buvusiajam darbą, jei to tokio darbo nėra – darbuotojui turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Laikytina, kad ieškovė dirbti siuvėja negalėtų dėl kvalifikacijos neturėjimo, o pardavėja Alytuje – dirbti galėtų, bet tokio darbo nenorėjo, nes norėjo panašaus pobūdžio rinkodaros projektų vadovės ar vadybininkės darbo. Ieškovė pagal ieškinį norėjo dirbti tik panašaus pobūdžio darbą ( 1t., b.l. 2), jau nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis tose pačiose rinkodaros projektų vadovės pareigose tik mažesne pareigų apimtimi ir mažesniu atlyginimu. Pagal DK 129 straipsnį darbuotojo kvalifikacija, kuri reikalaujama siūlomame darbe, yra darbuotojo pasirengimo dirbti laipsnis. Jį apibūdina darbuotojo teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir patirtis. Kvalifikacija nėra tapati išsimokslinimui, nes tai tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių ją ir sudaranti prielaidas turėti atitinkamos srities teorinių žinių. Nagrinėjant byloje klausimą, ar pagrįstai darbuotojui nebuvo pasiūlytas konkretus darbas, turi būti palyginamos darbuotojo konkrečios išsilaisvinimo srities žinios su reikalaujamomis pagal konkrečią darbo vietos funkciją žiniomis, o praktiniai įgūdžiai vadovavimo ar konkrečios technologijos, gamybos ar kitose srityse turi būti palyginami su naujoje darbo vietoje keliamais reikalavimais. Atitinkamai konkrečiai turi būti sprendžiama dėl įgytos ir reikalaujamos patirties (DK 129 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą ir nepažeidžia DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl kito darbo siūlymo. Todėl tai, kad atsakovė nepasiūlė ieškovei laisvų čiužinių užvalkalų siuvėjos ir pardavėjos Alytuje darbo vietų, nelaikytina esminiu LR DK 129 str. pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatęs, jog darbuotojas buvo įspėtas nesilaikant DK 130 str. 2d. reikalavimų, o kitų darbo sutarties nutraukimo taisyklių darbdavys nepažeidė, turi įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltas teisines pasekmes ir tik priklausomai nuo to, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, spręsti, ar vien tik DK 130 str. 2d. reikalavimų pažeidimas konkrečiu atveju sudaro pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu ( DK 297 str. 3d.).

Nors 2011-11-28 įsakymas Nr. 68 nepavadintas įspėjimu, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovei pateiktas 2011-11-28 įsakymas Nr.K-68 ir kiti su juo susiję bendrovės įsakymai, su kuriais ieškovė supažindinta pasirašytinai, atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Laikytina, kad faktiškai ieškovė buvo įspėta dėl atleidimo iš darbo po 2 mėn., atleidimo iš darbo datos nukelti nebuvo pagrindo. 2011-10-26 ieškovei buvo pateikti susipažinti kiti darbdavio įsakymai Nr.K-37, Nr.K-61, 2011-10-26 patvirtinti nauji rinkodaros vadovės pareiginiai nuostatai apie bendrovėje vykdomus struktūrinius pertvarkymus ( kokiame padalinyje bus struktūriniai pertvarkymai arba veiklos pakeitimai, kokių pareigų nereikės vykdyti ieškovei, kaip pasikeis jos pavaldumas, koks bus naujas atlyginimas pakeitus darbo sąlygas) ( 1t., b.l. 31-36). Ieškovė buvo atleista iš darbo po įspėjimo termino pabaigos – 2012-01-28 ( 2t., b.l. 37). Nors įspėjime nebuvo nurodyta atsiskaitymo su atleidžiama darbuotoja tvarka, ieškovė neginčijo atsiskaitymo su ja fakto, sutiko su atsakovės 2012-07-24 teismui pateiktais duomenimis, kad jai 2012-01-27 buvo sumokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka priklausomai nuo jos darbo stažo bendrovėje ( DK 140 str. 1d. 2 p.), atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas ( 2t., b.l. 157). Ieškovės reikalavimas dėl 2 mėn. jos vidutinio atlyginimo išeitinės išmokos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu, nes atleidžiant ją iš darbo išeitinė 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 5283,60 Lt išeitinė išmoka jai buvo išmokėta ( 2t., b.l. 157).

Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Nors ieškovei dėl įmonės struktūrinių pertvarkymo ir darbo organizavimo pakeitimo nebuvo siūlyta išeiti iš darbo, ji buvo įspėta, kad bus atleista iš darbo jai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis atliekant tik dalį buvusių rinkodaros projektų vadovės pareigų, sumažinant atlyginimą ( DK 120 str. 1d.). Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas. Byloje nustatyta, kad ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, dalis funkcijų buvo pavesta vykdyti bendrovės veiklos koordinatorei ( 1t., b.l. 77-78), o kita dalis – palikta pačiai ieškovei, todėl jos atlyginimas buvo sumažintas. Tokiu būdu buvo įvykdytas struktūrinis pertvarkymas ir bendrovės darbo organizavimo pakeitimas, atitinkantis DK 129 straipsnio 2 dalį, taigi šios teisės normos atsakovė nepažeidė.

Dar­buo­to­jas, su ku­riuo nu­ma­to­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tu­ri bū­ti apie tai įspė­tas (DK 129 straips­nio 1 da­lis, 130 straips­nio 1 da­lis). Atleidžiant darbuotojus dėl įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­nių pertvarkymų, tokie pertvarkymai tu­rė­tų bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas) spren­di­mu ir paprastai tik po tokio sprendimo priėmimo darbuotojai įspėjami apie būsimą darbo santykių pabaigą. DK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pri­va­lo­ma ra­šy­ti­nė for­ma. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą tu­ri ati­tik­ti DK 130 straips­nio 2 da­ly­je nustatytus tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mus. Įspėjimo terminai (prieš kiek laiko iki atleidimo iš darbo jie turi būti įteikti) nustatyti DK 130 straipsnio 1 dalyje). Įspėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, jų nesilaikymas gali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ar taikyti DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytus teisinius padarinius. Tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiškia darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Įspėjimo tikslas – informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, konkrečią darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką, t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją. Po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigą siūlyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (129 straipsnio 1 dalis), suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms (DK 130 straipsnio 3 dalis), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiūlymais ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiškoms kito darbo paieškoms, pranešti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir pirmenybės teisę būti paliktam dirbti ( DK 135 straipsnis) ir pan. Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nu­sta­ty­to pa­žei­di­mo reikš­mę bei jo su­kel­tus tei­si­nius padarinius dar­buo­to­jui ir tik pri­klau­so­mai nuo to, va­do­vaudamasis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis) spręs­ti, ar toks pa­žei­di­mas kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ro savarankišką pa­grin­dą pripažin­ti at­lei­di­mą ne­tei­sė­tu (DK 297 straips­nio 3 da­lis) ( LAT nutartis Nr.3K-3-294/2012). Teismas tokį vertinimą atliko ir konstatavo, kad nustatyti tam tikri įspėjimo tvarkos pažeidimai ieškovės, kaip atleidžiamos darbuotojos, teisėms neigiamos įtakos neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis gali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo profesiniais sugebėjimais, elgesiu darbe.

Atsakovės atstovai paaiškino, kad ieškovė buvo atleista iš darbo ir dėl jos elgesio darbe – reikalavimų direktoriui pateikimo, tarnybinių raštų direktoriui rašymo, lojalumo darbdaviui nebuvimo, subordinacijos nesupratimo. Tačiau nutraukdama darbo sutartį su ieškove, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos netinkamo elgesio kaip svarbios darbo sutarties nutraukimo priežasties ( DK 129 str. 2d.) 2011-10-26, 2011-11-28 įsakymuose nenurodė, tik teismo parengiamajame posėdyje 2012-03-14 jos atstovas paaiškino ( 1t., b.l. 100-101), kad svarbi ieškovės atleidimo iš darbo priežastis buvo ir jos elgesys darbe. Ieškovei dėl elgesio darbe drausminių nuobaudų skirta nebuvo, 2011 m. rugsėjo mėn. ji buvo premijuota 3208 Lt premija ( 1t., b.l. 13). Todėl teismui nėra pagrindo vertinti ieškovės elgesį darbe kaip netinkamą ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/11), pripažinti, kad ji atleista dėl jos elgesio darbe teisėtai.

Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, jei jie realūs, t. y. buvo iš tikro vykdomi. Ieškovės funkcijos buvo perskirstytos, pareigybė išliko. Struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir sprendimas turi būti iš tikro įvykdytas. Sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus, kuris buvo ieškovės darbdaviu ( DK 120 str. 1d.). Pagal bendrovės įstatų 5.3 p., bendrovės vadovo( direktoriaus) kompetencija nesiskiria nuo vadovo kompetencijos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme ( 2t., b.l. 151-153). Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 10 str. 1p., bendrovės vadovas atsakovo už bendrovės veiklos organizavimą. Sprendimų dėl struktūrinių pertvarkymų įgyvendinimas teisėtai vykdomas, kai jie įsigalioja. Bendrovės sprendimai turi būti vykdomi nuo jų priėmimo arba nuo tos datos, kuri nurodoma atitinkamame sprendime. Šios nuostatos buvo laikomasi, todėl DK 129 straipsnio 2 dalies reikalavimas dėl įmonės pertvarkymo realumo nepažeistas. Pertvarkymai bendrovėje buvo vykdomi nuo 2011 m. lapkričio 28d.

Todėl teismas nesprendžia, kad ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 129 str. 1 ir 2 d. yra neteisėtas.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis, CK 6.250str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau net atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nesukelia teismui pareigos priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui. 2012-04-16 ieškovei 6 nėštumo savaitėje įvyko persileidimas ( 2t., b.l. 59). Tai ieškovė sieja su neteisėtu atleidimu iš darbo, dėl to patirta nervine įtampa, stresu. Ieškinį dalyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmetus, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu byloje pareikšti neturtiniai reikalavimai ir turtiniai reikalavimai, kurie yra išvestiniai iš neturtinių reikalavimų, sprendimu patenkinus dalį turtinio reikalavimo, bylinėjimosi išlaidos, išskyrus žyminį mokestį ir kitas nuo kiekvieno konkretaus reikalavimo tiesiogiai priklausomas išlaidas, gali būti skirstomos atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi patenkintas turtinis reikalavimas ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1356/2002). Laikytina, kad ieškovės turtiniai reikalavimai nepatenkinti, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nors ieškinys neturtinių reikalavimų dalyje patenkintas iš dalies. Ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra 5500 Lt ( 2 t., b.l. 60), atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 6300 Lt ( 2t., b.l. 61-69). Byloje nustatyta, kad teismo posėdžiuose 2012-03-14, 2012-04-19, 2012-05-18, 2012-05-31 ( už 2012-07-24 dalyvavimą teismo posėdyje advokato darbo apmokėjimo dokumentai teismui nepateikti) atsakovės atstovas dalyvavo 8 val. 10 min. ( 10 min. atmetama – 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų 9p.) – 8 val. x 120 ( 0,15 nuo MMA 800 Lt) = 960 Lt, atsakovės atstovas į Jonavos raj. apyl. teismą vyko iš Vilniaus ( kelionei į kiekvieną teismo posėdį iš Vilniaus į Jonavą ir iš Jonavos į Vilnių skaičiuojama po 2 val. : 4 x 4 = 16 val. x 120 Lt ( 0,15 nuo MMA – 800 Lt) = 1920 Lt, už atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą atsakovės atstovui sumokėta 2900 Lt neviršija rekomendacijų maksimalių dydžių ( pagal rekomendacijų 8.2 p., maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį 3 MMA už kiekvieną dokumentą), todėl laikytina, kad atsakovei už advokato pagalbą byloje turėtų būti priteista : 2900 Lt už atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, 960 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 1920 Lt už advokato vykimą į teismo posėdžius į kitą vietovę, nei registruota jo darbo vieta, viso : 5780 Lt, tačiau sumokėta 6300 Lt. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės S. A. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 5780 Lt bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93str., 98 str. ).

Byloje yra 23,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu, iš ieškovės S. A. valstybei priteistinos šios 23,80 Lt išlaidos ( CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2011-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo ginčų komisijos sprendimą.

Ieškinį likusiose dalyse atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės S. A., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5780 Lt ( penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės S. A. priteisti valstybei 23,80 Lt ( dvidešimt tris litus 80 ct) ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. Nr.LT247300010112394300, AB bankas „Swedbank“ įmokos kodas 5660) .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Deksnienė