Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovui V. A., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-148-544-09 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl 24 000 Lt skolos, 416 497,28 Lt delspinigių, 166 598,91 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl teismingumo. Teismo nuomone, ši byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p., 29 str.). Sutartinis teismingumas nenustatytas. CPK 27 str. 1 p. numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose (CK 2.16 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo viešai skelbiama deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus g. 20-6, Panevėžyje (1 t., b. l. 155). Ieškinys šioje byloje teisme gautas 2008-10-27 (1 t., b. l. 3-4, 7-10, 11-13), o laikinas leidimas atsakovui pastoviam gyvenimui Ukrainoje išduotas 2008-11-19 (1 t., b. l. 61-62). Atsakovas Lietuvos Respublikoje turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 44), sąskaitas pagrindiniuose šalies bankuose (1 t., b. l. 46-48, 160, 162). Su Lietuvos Respublika yra susiję atsakovo interesai, kylantis iš paveldėjimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir pan. (1 t., b. l. 157, 159. 163). Iš tripliko turinio matyti, kad atsakovas nesiekia, kad jo gyvenamoji vieta nebebūtų deklaruota Lietuvoje, nes į ją jis nuolat vyksta įvairiais reikalais (1 t., b. l. 92-94). Tai patvirtina, kad atsakovo pagrindiniai interesai susiję su Lietuva. Nors atsakovas turi laikiną leidimą gyventi kitur ir verslo reikalais dažnai vyksta į Ukrainą, kur tam tikrą laiką ir gyvena (1 t., b. l. 64-68), nesudaro pagrindo išvadai, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, ir dėl to ši byla neteisminga šiam teismui.

Atsakovo argumentus, kad jis sutarties 2007-03-01 - 2007-03-02 dienomis bei jos priedo nepasirašė, be ekspertizės akto duomenų, patvirtina ir kiti įrodymai. Černigovo srities valdybos 2008-12-22 pažyma patvirtina, kad atsiskaitomoji sąskaita Nr. 26034656, į kurią ieškovas pervedė virš minėtas pinigų sumas, buvo atidaryta banke 2007-03-16, nors būtent šis sąskaitos numeris įrašytas į 2007-03-01 data datuojamą sutartį (1 t., b. l. 71-72). Ekspertams nustačius, kad 2007-03-01 – 2007-03-02 datomis datuotuose dokumentuose šalia įrašo „V. A.“ esantis parašas yra nukopijuotas perpiešiant jį nuo lyginamajam tyrimui pateikto spaudo „imprint 2 logo“ atspaudo – faksimilės, kuris prijungtas prie bylos, aktuali yra 2009-06-30 firmos „Star“ pažyma, iš kurios matyti, kad minėtą atspaudą – faksimilę ši firma atsakovui V. A., firmos „Litkom“ atstovui, pagamino 2007 metų spalį (b. l. 200-203). Ekspertizės išvada neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinama visų įrodymų visumoje. Šiuo atveju jos išvadų pagrįstumą patvirtina nuoseklūs atsakovo paaiškinimai, duoti prisiekus teisme, taip pat virš aptarti rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitą. Ši įrodymų visuma duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovo atsiliepimų argumentai, nurodyti kaip pagrindas ieškiniui atmesti, yra teisėti ir pagrįsti.

Vertinant šalių santykius dėl 2008-04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 04170811 ieškovo atsakovui pervestų 24 000 Lt, be to, kas jau virš nurodyta dėl sutarčių ir šalių tarpusavio santykių vertinimo, matyti, kad šiame nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „pgl. Sut“ (teismas supranta, kad įrašas reiškia „pagal sutartį“, b. l. 28). Ieškovas teigia, kad tai buvo šalių sudaryta paskolos sutartis, įforminta banko nurodymu. Tačiau fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija du tūkstančius litų; rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 32 d.). Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Nors aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios, tačiau ir šioje dalyje, teismo nuomone, atsakovas įrodė, kad minėti 24 000 Lt atsakovui ieškovo buvo pervesti ir jis juos gavo ne paskolos sutarties pagrindu (CK 1.73 str. 1 d., 6.871 str., 1.93 str. 2 d.). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad mokėjimo nurodyme (b. l. 28) nurodyta, kad pervedami pinigai pagal paskolos sutartį, nes jame tenurodyta, kad pinigų suma pervedama „pgl. Sut“. Vadinasi, kaip virš nustatyta, tarp šalių esant komerciniams, verslo ir kitokiems ryšiams, tai galėjo būti pinigai pagal bet kokią sutartį (dovanojimo, pavedimo, panaudos ir kt.), tame tarpe – ir pagal darbo sutartį, kaip kad įrodinėja atsakovas. Atsakovo argumentai šiuo aspektui nepaneigti. Pavedimas nėra pasirašytas ieškovo nurodomo paskolos gavėjo atsakovo, todėl jis nepatvirtina, kad atsakovui pervesti 24 000 Lt yra tarp šalių sudarytos paskolos sutarties dalykas. Šiuo aspektu atsakovas nuosekliai neigia, kad šiuo mokėjimo pavedimu ieškovas jam pervedė darbo užmokesčio įsiskolinimą už darbą RAB agrofirmoje „Nika“, kurios 75 dalys priklauso ieškovui ir kurioje atsakovas dirbo (1 t., b. l. 58-60). Atsakovas nurodo, kad minėtoje firmoje tuo metu buvo areštuotos sąskaitos, vėliau - iškelta bankroto procedūra. Faktą, kad šios įmonės finansinė padėtis sudėtinga ir ieškovo netenkina, patvirtina pats ieškovas (b. l. 115-121). Atsakovas nurodo, kad dėl šių priežasčių su ieškovu buvo sutarta, kad jam priklausiusį darbo užmokestį 4000 Lt per mėnesį ieškovas sumokės Lietuvoje (1 t., b. l. 94-95). Tai, kad UAB „Nika“ atsakovas ieškovo naudai atlikinėjo tam tikrus veiksmus ir ieškovo pavedimus, patvirtina 2007-08-09 įgaliojimo turinys (1 t., b. l. 96, 111). Kaip matyti iš 2007-02-22 visuotinio dalyvių susirinkimo protokolo Nr. 1, darbo knygelės ištraukos, atsakovas buvo paskirtas šios įmonės finansų direktoriumi nuo 2007-02-12, vėliau – generaliniu direktoriumi iki 2008-05-28, o nuo 2007-08-09 buvo ieškovo atstovu šioje bendrovėje (b. l. 111, 115-121). Ieškovas šių atsakovo argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad minėtu pavedimu jam buvo pervestas užmokestis už darbą, nepaneigė. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-001258-08 24 000 Lt paskolos negrąžinimo aplinkybių ieškovas nenurodė ir dėl to tyrimo pradėti neprašė (baudž. bylos b. l. 1). Liud. M. N. parodė, kad apie 2008-04-17 atliktų 24 000 Lt pervedimą atsakovui nieko pasakyti negali, nurodė, kad įmonės „Nika“ buhalterijos netvarkė. Ieškovui buvo nurodyta, kad ieškinyje nenurodytas ir nepateiktas įrodymas, patvirtinantis teiginius, jog paskolą pagal 2008-04-17 pavedimą iš atsakovo buvo pareikalauta grąžinti asmeniškai 2008-09-03 Černygovo mieste ir 2008-09-12 telefonu (b. l. 3-6). Tačiau ieškovas iki šiol įrodymų šiam argumentui pagrįsti nepateikė, o atsakovas tuos argumentus neigia. Todėl, net jei ir daryti prielaidą, kad tai buvo paskola, ieškovas neįvykdė CK 6.53 str. reikalavimų ir todėl neįrodė, kad terminas sutarčiai įvykdyti pasibaigęs, kad atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminus ir turi mokėti netesybas (CPK 178 str.).

Kadangi byloje nenustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos tokios piniginės prievolės, už kurių termino įvykdyti praleidimą įstatymas numato įstatyminių palūkanų ir/ar delspinigių mokėjimą, tai nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas ir/ar delspinigius (CK 6.37 str., 6.71 str., 6.210 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovui priteisiama 723,16 Lt išlaidų, kurias atsakovas turėjo už ekspertizės atlikimą (CPK 90 str., 1 d., 93 str. 1 d.), o iš įmokėto 1000 Lt likusi permoka grąžintina (b. l. 122, 123,175). Valstybei iš ieškovo priteisiama 41, 00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., b. l. 2, civ. byla Nr. 2-584/09 – b. l. 27, civ. Byla Nr. 2-114/9 – b. l. 31). Kadangi ieškinys atmetamas, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas paliekamas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d., b. l. 29-30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 723 (septynis šimtus dvidešimt tris) Lt 16 ct ekspertizės atlikimo išlaidų; valstybei – 41 (keturiasdešimt vieną) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti iš Panevėžio apygardos teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 276 (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių) Lt 84 ct (sumokėta 2009-03-17 nurodymu).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2008-11-20 Panevėžio apygardos teismo šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto aktas Nr. 0408001767).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.