- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-94-852/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12245-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Primestus“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 842,40 Eur skolą, 58,05 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė pagal 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4704 įsigijo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam nekilnojamam turtui eksploatuoti atsakovei skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. kovo 27 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu (duomenys neskelbtini) minima sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. Ieškovės teigimu, atsakovė šiuo metu yra skolinga ieškovei 842,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 58,05 Eur priskaičiuotų delspinigių už 2023–2024 metus. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. ir 2025 m. kovo 3 d. priminimais kreipėsi į atsakovę dėl pareigos įvykdyti prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas. Ieškovė dublike papildomai pažymėjo, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė pagal 2021 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4704 įsigijo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtiems objektams eksploatuoti skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas UAB „Ekranas“, po to 2013 m. kovo 27 d. susitarimu (duomenys neskelbtini)) sutartis pakeista, nes žemės sklypas išnuomotas UAB „EMILĖ“, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo minėtus statinius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) aukščiau minima sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. Šio įsakymo 2 punkte nurodyta, kad Žemės sklypas pagal atsakovės direktorės R. V. 2022 m. lapkričio 10 d. suderintą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą išnuomojamas 59 metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Primestus“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog ieškovės pateikta sutartis yra sudaryta ne tarp ieškovės bei atsakovės, o tarp ieškovės ir atsakovei nežinomo asmens – akcinės bendrovės „Ekranas“ ir kad sutartimi minėtam asmeniui ieškovė išnuomojo 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini). Taigi, neaišku, kokių sutarčių pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme sumokėjimo. Ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia absoliučiai jokių atsakovės pareigų ieškovei. Taip pat ieškovė nepateikė nei teismui, nei atsakovei jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pritaikytas būtent 1,8 procento mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifas, kai pagal teisės aktus turėtų būti taikomas žemės mokesčio tarifas rėžiuose tarp 0,1 procento ir 4 procentų nuo žemės vertės, todėl atsakovei visiškai neaišku, kokiais pagrindais buvo pritaikytas nurodytas žemės mokesčio tarifas. Atsakovės vertinimu, ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybių, kad atsakovė privalo padengti jai susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, kadangi nepateikė sutarčių, įrodančių pačios nuomos buvimo faktą bei sutartinių santykių pradžios momentą, todėl visiškai nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu atsakovė yra skolinga ieškovei, ieškovė niekaip nepagrindė susidariusios skolos bei delspinigių dydžio, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.
3. Atsakovė tripliku papildomai pažymėjo, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis - joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktose sutartyse ir susitarimuose nėra abiejų šalių parašo, todėl ieškovė nepagrindė, jog atsakovė privalo padengti jai susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Primestus“ 842,40 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, 58,05 Eur delspinigius ir priteisė valstybei iš atsakovės 26,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įgyti 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4704 pagrindu iš UAB „Emilė“, o 0,1483 ha ploto žemės sklypas po statiniais, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtam nekilnojamam turtui eksploatuoti buvo skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas ir tuo pagrindu 2004 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog sutartis sudaryta tarp ieškovės bei akcinės bendrovės „Ekranas“ ir kurios pagrindu minėtam asmeniui ieškovė išnuomojo 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį (duomenys neskelbtini), kuriuo minėta sutartis pakeista ir žemės sklypas išnuomotas UAB „Emilė“, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo minėtus statinius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo 2 punkte nurodyta, kad išnuomojamas atsakovei 59 metų laikotarpiui Žemės sklypas pagal atsakovės direktorės R. V. 2022 m. lapkričio 10 d. suderintą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl už 2023 – 2024 metų laikotarpį yra skolinga ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei 842,40 Eur žemės nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nutraukusi valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl atsakovei nuo 2022 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis. VĮ Registrų centre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovei pareiga mokėti žemės nuomos mokestį įsiskolinimo laikotarpiu kilo ir sutarties, ir įstatymo pagrindu. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatė 1,8 proc. žemės vertės metinį tarifą, nustatytas mokesčio mažinimo koeficientas - 0,8. Iš byloje pateiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) už 2024 metų mokestinį laikotarpį matyti, jog valstybinio žemės mokesčio įmoka apskaičiuota remiantis šiais duomenimis: mokėtojo sklypo (dalies) vertė – 24 100 Eur; netaikoma lengvata (plotas, ha) – 0,1483 ha; apmokestintos sklypo dalies vertė – 24 100 Eur; žemės nuomos mokesčio tarifas – 1,8; mokesčio mažinimo koeficientas netaikomas.
6. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į išnuomoto žemės sklypo vertę (24 100 Eur), apskaičiuota 842,40 Eur metinė valstybinės žemės nuomos mokesčio suma ir ši suma paskaičiuota tinkamai, vadovaujantis valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog pareiga įrodyti, kad ieškovė sumokėjo ieškiniu prašomą priteisti nuomos mokestį tenka atsakovei, o ne ieškovei įrodyti, kad atsakovė šio nuomos mokesčio nesumokėjo. Šiuo atveju, atsakovė neįrodinėjo, kad būtų apmokėjusi valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį už 2023-2024 metus. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė nepagrindė mokėtino žemės mokesčio dydžio. Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, pirmosios instancijos teismas atitinkamai už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį taikė 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, ir priteisė ieškovei 58,05 Eur delspinigius. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteisė 22 Eur žyminį mokestį ir 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Primestus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių 1 proc. žemės vertės mokesčio tarifo taikymą atsakovės nuomojamai žemei, taip pat byloje nepagrįsta, jog atsakovės nuomojama žemė yra nenaudojama ir dėl šios priežasties taikytinas 1 proc. dydžio žemės mokesčio tarifas. Dėl nurodytos priežasties apeliantei neaišku, kodėl buvo pritaikytas būtent 1,8 proc. mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifas, kuomet atsiliepime į ieškinį nurodytuose teisės aktuose numatyta, kad turėtų būti taikomas nuo 0,1 proc. ir 4 proc. nuo žemės vertės tarifas. Tad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai pritaikė ginčytiną valstybės žemės nuomos mokesčio tarifą. Apeliantės vertinimu, ieškinys nėra pagrįstas susijusiais dokumentais, o tik ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantės įsitikinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmestas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės UAB „Primestus“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės vertinimu, apeliantės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, o skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu 2004 m. lapkričio 10 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta pasibaigusia. Tuo tarpu apeliantė ginčija savo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Apeliantė nuo 2022 m. lapkričio 14 d. yra žemės nuomininkė ir turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, kadangi nuosavybės teise įgydama sutarties objektą, t. y. nekilnojamąjį turtą, įgijo ir prievolę mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi naują valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl atsakovei atitinkamai nuo 2022 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal NTR įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis, t. y. kaip valstybinės žemės faktiniam naudotojui. Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatytas 1,8 proc. žemės vertės metinis tarifas (Sprendimo 1.2.2 papunktis), taip pat Sprendimo 2.1 papunkčiu nustatyta 1.2.2 papunktyje nurodytiems asmenims taikyti – 0,8 mokesčio mažinimo koeficientą, tad apeliantei žemės nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas pagal jos nuomojamo žemės sklypo ploto vertę, taikant aukščiau nurodytus tarifus. Be to, kai pagrindinė sutartis buvo pripažinta pasibaigusia, žemės mokestis apeliantei pradėtas skaičiuoti kaip žemės naudotojai - nuo 2022 m. lapkričio 14 d. apeliantei nebetaikytas 0,8 mokesčio mažinimo koeficientas. Šiuo atveju apeliantė nesutikdama su taikytu mokesčio koeficientu nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad taikomas tarifo dydis apskaičiuotas neteisingai. Ieškovės vertinimu, teismas taip pat teisingai bei pagrįstai priteisė delspinigius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 43 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos ir delspinigių už valstybės žemės nuomą priteisimo.
11. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (duomenys neskelbtini) įgyti pagal 2021 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Emilė“, o 0,1483 ha ploto žemės sklypas po statiniais, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal Apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą (duomenys neskelbtini). Minėtam nekilnojamam turtui eksploatuoti buvo skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas ir tuo pagrindu 2004 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės bei akcinės bendrovės „Ekranas“ ir kurios pagrindu minėtam asmeniui ieškovė išnuomojo 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį (duomenys neskelbtini), kuriuo minėta sutartis pakeista ir žemės sklypas išnuomotas UAB „Emilė“, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo minėtus statinius. NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 35) sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. Šio įsakymo 2 punktu nuspręsta išnuomoti atsakovei UAB „Primestus“ 59 metų laikotarpiui žemės sklypą pagal bendrovės direktorės R. V. 2022 m. lapkričio 10 d. suderintą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą.
12. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).
14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl apeliantės UAB „Primestus“ pareigos mokėti valstybės žemės nuomos mokestį, tačiau bendrovė apeliaciniu skundu ginčija ieškovės nustatytą 1,8 proc. mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifą argumentuodama, jog žemės vertės tarifas gali būti taikomas nuo 0,1 proc. ir 4 proc.
15. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką (Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalis).
16. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1-33-1 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintame Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir/ar valstybinės žemės nuomos sutartis. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos du mokesčio deklaracijos egzempliorius pateikia Savivaldybės priimamajam. Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuomos mokestį už naudojamą (jeigu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) arba išnuomotą valstybinę žemę privalo mokėti nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, t. y. nuo įstatymuose nustatyto nuosavybės ar nuomos teisės atsiradimo momento. Taigi, šioje vietoje pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog apeliantė 2023–2024 metais buvo žemės nuomininkė, turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį, todėl atsakovei nuo 2022 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal NTR įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis.
17. Ginčydama nustatytą mokesčio tarifo dydį apeliantė teisingai nurodo, jog nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Tačiau šioje vietoje pažymėtina, jog vadovaujantis minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktu, būtent savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, tarybai suteikti įgaliojimai nustatyti konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoti valstybinės žemės sklypų naudotojus. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-145 „Dėl savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-37-2 „dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo ir savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 1-16-46 1, 2 punktų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ 1.2.2. papunktyje už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatytas 1,8 proc. žemės vertės metinis tarifas, o 2.1. punkte – galimas 0,8 mokesčio mažinimo koeficientas. Taigi, pagrindinis komercinės paskirties objektų teritorijos žemei taikytinas žemės vertės mokesčio tarifas sudaro 1,8 proc., kuris gali būti mažinamas, tačiau ne visais atvejais. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-145 2 punkte numatyta, kad 0,8 mokesčio mažinimo koeficientas taikomas nuomininkams, nuomojantiems komercinės paskirties objektų žemę, kuriems taikomas 1,8 procentų žemės vertės tarifas, tačiau tik tokiems „nuomininkams, kurie valstybinės žemės nuomos sutartis sudarė po 2009 m. sausio 1 d. arba kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomoto žemės sklypo vertę pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius“.
18. Į bylą pateikta valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (duomenys neskelbtini) už 2024 metų mokestinį laikotarpį (e. bylos t. 1, b. l. 5), kurią pateikė ne žemės naudotojas UAB „Primestus“, bet savivaldybė kaip šio mokesčio administratorė, patvirtina, jog valstybės žemės mokesčio įmoką sudaro: mokėtojo sklypo (dalies) vertė – 24 100 Eur; netaikoma lengvata (plotas, ha) – 0,1483 ha; apmokestintos sklypo dalies vertė – 24 100 Eur; žemės nuomos mokesčio tarifas – 1,8; mokesčio mažinimo koeficientas netaikomas. Nors apeliantė tvirtina, kad jai turėtų būti taikomas 0,8 dydžio mokesčio mažinimo koeficientas, tačiau pažymėtina, jog NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d., įsakymu (duomenys neskelbtini) pripažinus 0,1483 ha valstybinės žemės sklypo sutartį Nr. N27/04-0149 pasibaigusia ir nusprendus nurodytą valstybinę žemę išnuomoti apeliantei, nauja žemės nuomos sutartis su UAB „Primestus“ sudaryta nebuvo, o žemės nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti apeliantei kaip faktinei žemės naudotojai, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 14 d. išnyko pagrindas taikyti 0,8 mokesčio mažinimo koeficientą pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-145 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kitokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad jai taikomas 1,8 proc. koeficientas yra nepagrįstas ir turi būti mažinamas pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1-145 pritaikant 0,8 koeficientą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamai pritaikyto žemės vertės mokesčio tarifo atmestini kaip nepagrįsti.
19. Pažymėtina, jog nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šiuo atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė sprendimo dalies dėl priteistų delspinigių dydžio neskundžia. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą šioje dalyje iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o (duomenys neskelbtini) miesto tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo 43 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 58,05 Eur delspinigių priteisimo ir apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisakys.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, įvertinęs, kad jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių teismas turėtų viršyti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys).
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.