Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismas susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turiniu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovė savo pateiktose procesiniuose dokumentuose prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat į tai, jog ieškinio suma yra 900,45 Eur, t. y. neviršija 5 000 Eur sumos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalimi, 2025 m. birželio 30 d. nutartimi skyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka 2025 m. liepos 23 d. 16.00 val. (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 1–2 dalys) bei išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. balandžio 2 d. išrašo matyti, kad atsakovei UAB „Primestus“ nuosavybės teise priklauso Pastatas – Konditerijos cechas - parduotuvė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įgyti 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš UAB „Emilė“, o 0,1483 ha ploto žemės sklypas po statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai 2004 m. rugsėjo 28 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtam nekilnojamam turtui eksploatuoti buvo skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas ir tuo pagrindu 2004 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog sutartis sudaryta tarp ieškovės bei akcinės bendrovės „Ekranas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir kurios pagrindu minėtam asmeniui ieškovė išnuomojo 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo minėta sutartis pakeista ir žemės sklypas išnuomotas UAB „Emilė“, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo minėtus statinius. 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo 2 punkte nurodyta, kad išnuomojamas atsakovei 59 metų laikotarpiui Žemės sklypas pagal atsakovės direktorės R. V. 2022 m. lapkričio 10 d. suderintą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą.

8. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką (ŽĮ 9 straipsnio 12 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl už 2023 – 2024 metų laikotarpį yra skolinga ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei 842,40 Eur žemės nuomos mokesčio. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ginčija savo pareigą mokėti žemės mokestį, kvestionuodama tokios prievolės teisinį pagrindą, pačios nuomos buvimo faktą.

10. Byloje nustatyta, jog 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Emilė“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš UAB „Emilė“. 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis buvo pripažinta pasibaigusia ir atsakovei išnuomojamas 59 metų laikotarpiui kitos paskirties, valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023–2024 metus.

11. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1-33-1 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintame Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 8 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir/ar valstybinės žemės nuomos sutartis. Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos du mokesčio deklaracijos egzempliorius pateikia Savivaldybės priimamajam. Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuomos mokestį už naudojamą (jeigu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) arba išnuomotą valstybinę žemę privalo mokėti nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, t. y. nuo įstatymuose nustatyto nuosavybės ar nuomos teisės atsiradimo momento. Jei asmuo, įsigijęs nekilnojamąjį turtą, naudojasi žeme nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, tokiam naudotojui žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba už žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo planą, jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai (Tvarkos aprašo 36.1 papunktis).

12. Taigi, atsakovė 2023 – 2024 metais buvo žemės nuomininkė ir turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nutraukusi valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl atsakovei nuo 2022 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis. VĮ Registrų centre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.66 straipsnio 1 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad atsakovei pareiga mokėti žemės nuomos mokestį įsiskolinimo laikotarpiu kilo ir sutarties, ir įstatymo pagrindu.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ (toliau – Nutarimas) 1.3 papunktyje numatyta, jog nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (Nutarimo 1.4 papunktis). Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (Nutarimo 1.7 papunktis). Vadovaujantis šio nutarimo 1.6 papunkčiu, valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

12. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 (toliau – Sprendimas) nustatė, kad už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatytas 1,8 proc. žemės vertės metinis tarifas (sprendimo 1.2.2. papunktis); šio sprendimo 2.1 papunktyje nustatytas mokesčio mažinimo koeficientas – 0,8. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. du mokesčio deklaracijos egzempliorius pateikia savivaldybės priimamajam.

13. Iš byloje pateiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) už 2024 metų mokestinį laikotarpį matyti, jog valstybinio žemės mokesčio įmoka apskaičiuota remiantis šiais duomenimis: mokėtojo sklypo (dalies) vertė – 24 100 Eur; netaikoma lengvata (plotas, ha) – 0,1483 ha; apmokestintos sklypo dalies vertė – 24 100 Eur; žemės nuomos mokesčio tarifas – 1,8; mokesčio mažinimo koeficientas netaikomas.

14. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, atsakovei, atsižvelgiant į išnuomoto žemės sklypo vertę (24 100 Eur), apskaičiuota 842,40 Eur metinė valstybinės žemės nuomos mokesčio suma. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas tinkamai, laikantis aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų. Priešingai nei teigia atsakovė, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pareiga įrodyti, kad ieškovė sumokėjo ieškiniu prašomą priteisti nuomos mokestį tenka atsakovei, o ne ieškovei įrodyti, kad atsakovė šio nuomos mokesčio nesumokėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė neįrodinėjo, kad būtų apmokėjusi valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį už 2023-2024 metus.

15. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Ieškovės reikalavimus visiškai pagrindžia į bylą pateikti dokumentai, atsakovė neneigia fakto, kad skolos neapmokėjo. Kaip minėta, žemės mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė nepagrindė žemės mokesčio dydžio, atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 842,40 Eur žemės nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

16. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 58,05 Eur delspinigių už piniginės prievolės nevykdymą. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

17. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Minėto (duomenys neskelbtini) miesto tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo 43 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 58,05 Eur delspinigių priteisimo už 180 dienų laikotarpį yra pagrįstas ir tenkinamas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminio mokesčio (pritaikius indeksaciją) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) ir 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso 26,32 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, juridinio asmens kodas 304228958, ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 111104115, naudai priteisti 842,40 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt du eurai keturiasdešimt centų) valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 58,05 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai penki centai) delspinigių.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, juridinio asmens kodas 304228958, 26,31 Eur (dvidešimt šeši eurai trisdešimt vienas centas) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.