Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-618-544/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-08
Bylos Nr.: e2A-618-544/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Atsakovas: J. J.
Ieškovas: A. J.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-618-544/2019

teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00024-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2.; 3.3.1.18.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-228/2019 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. J. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. prašė nutraukti su atsakove J. J. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo J. J. palikti J. pavardę, ieškovui – J. pavardę, nustatyti šalių sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu, priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 178 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti ieškovo nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

2. Nurodė, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, buvo neištikima, nuolat priekaištavo dėl darbo, žemino kaip žmogų, atskirai miegojo, dingdavo naktimis, jai reikėjo pramogų, o jis norėjo būti namuose su vaiku. Pažymėjo, jog vaikas didesnę laiko dalį praleidžia kartu su juo, jis rūpinasi mažamečio kasdieniais poreikiais, užtikrina tinkamas sąlygas jam augti ir vystytis. Su sūnumi gyvena jo tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute, turi savo atskirą kambarį, sūnų auginti padeda tėvai, atsakovei jis sudaro visas sąlygas bendrauti su vaiku.

3. Atsakovė J. J. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir ieškovo, dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti J. pavardę, ieškovui – J. pavardę, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 175 Eur dydžio išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti jos nurodytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

4. Nurodė, kad santuokinio gyvenimo ryšiai nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, tuo kėlė įtampą ir nepasitikėjimą. Ieškovas priekaištavo, kad ji nedirba, o kai pradėjo dirbti, priekaištavo, kad dirba per daug ir per ilgai. Pastebėjo, kad vartoja narkotines medžiagas, už ką yra teistas. Ieškovas nepaisė sutuoktinės poreikių, ją ignoravo. Pažymėjo, jog ji gali sudaryti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, nes gyvena viena motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, kai vaiko tėvas gyvena kartu su tėvais ir broliu dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, šiuose namuose yra nesaugu, nes broliai vartoja narkotikus. Sūnų ji myli, jam sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis, abu sieja glaudūs emociniai ryšiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė. Nutraukė santuoką tarp šalių, sudarytą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė šalių sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu A. J.. Priteisė iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 178 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatė vaiko motinos bendravimo su sūnumi tvarką:

5.1. Laikotarpiu, kol sūnus D. lankys darželį, J. J. turi teisę paimti sūnų D. iš jo ugdymo įstaigos (darželio) kiekvienos nelyginės savaitės antradienį ir ketvirtadienį ir ryte nuvesti į darželį, kiekvienos lyginės savaitės antradienį motina sūnų pasiima iš darželio, vaikas būna su motina nuo antradienio vakaro iki penktadienio ryto, motinai nuvedus vaiką į darželį. D. pradėjus lankyti mokyklą, J. J. turi teisę paimti sūnų D. kiekvieną nelyginę savaitę antradienį ir ketvirtadienį, pasibaigus jo užsiėmimams mokykloje, ir iki 19 val. grąžinti į jo gyvenamąją vietą, kiekvieną lyginę savaitę, motina vaiką pasiima antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasibaigus jo užsiėmimams, ir iki 19 val. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą.

5.2. J. J. bendrauja su sūnumi D. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. (gali būti ir anksčiau) ir praleidžia visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. J. J. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą.

5.3. J. J. turi teisę praleisti su sūnumi savo vasaros atostogas. Jei šalių vasaros atostogos sutampa, ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją pusę atostogų, o atsakovė – antrąją pusę atostogų. Šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, šalys turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jo visų atostogų dienų. J. J. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę vaiko atostogų laiko, A. J. – antrąją pusę jo atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna D., turi teisę išvykti su juo į užsienį, jeigu buvimo užsienyje laikas neviršija priklausančios būti su vaiku atostogų (tėvų arba vaiko atostogų) trukmės.

5.4. Jeigu J. J. praleidžia pagal grafiką bendrauti su sūnumi numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jos (tarp jų ir dėl tokių priežasčių, kurios susijusios su jo darbo grafiku ar liga, taip pat berniuko užimtumu ar liga), šis bendravimo savaitgalis pakeičiamas ateinančiu savaitgaliu.

5.5. J. J. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis ieškovo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

5.6. Pasikeitus sūnaus D. ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai, A. J. privalo apie tai raštu (tame tarpe ir SMS žinute) informuoti J. J. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

5.7. Lyginiais metais dieną prieš su vaiko tėvu suderintu laiku (jei ši diena nesutampa su buvimo pas motiną diena) J. J. turi teisę pasiimti vaiką švęsti vaiko Gimimo dieną, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 19 val. (jei ši diena nesutampa su buvimo pas motiną diena). Nelyginiais metais vaiko gimimo dieną motina turi teisę aplankyti sūnų D. tėvo A. J. gyvenamojoje vietoje.

5.8. J. J. turi teisę praleisti su sūnumi Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį) nuo 9 val. ryto iki 19 val. vakaro savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

5.9. Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) vaikas praleidžia su tėvu nuo 9 val. ryto, nepriklausomai nuo to, su kuo jis tą dieną turėtų būti.

5.10. Nelyginiais metais J. J. bendrauja su sūnumi D. nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., o lyginiais metais J. J. bendrauja su sūnumi D. nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.

5.11. Lyginiais metais J. J. bendrauja su sūnumi D. per šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17 val. ir grąžinant pirmą šv. Velykų dieną 19 val., nelyginiais metais – antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.

5.12. J. J. turi teisę su sūnumi susitikti ir bendrauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams.

5.13. Esant nenumatytoms aplinkybėms (kaip antai, močiutės iš motinos pusės atvykimas iš užsienio, kitokios aplinkybės), tėvai gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo su vaiku atvejų.

Likusią ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos metu joms (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J.. Šalys santuokoje įgyto dalintino turto ir kreditorių neturi. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji gyvena jos motinai (kuri yra išvykusi į užsienio valstybę) nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju 5 darbo dienas per savaitę, charakterizuojamas teigiamai, jo mėnesinis darbo užmokestis 2018 m. sudarė apie 645 Eur. Ieškovas teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Jis pripažino, kad praeityje vartojo narkotines medžiagas, tačiau nurodė, kad vaiko gimimas pakeitė jo požiūrį į gyvenimą ir jis priklausomybės atsikratė, ir šį faktą įrodė 2018 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro narkotinių medžiagų ir alkoholio testo neigiamomis išvadomis. Ieškovas gyvena kartu su tėvais dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ GMP slaugos specialiste, dažniausiai pagal grafiką budi po dvi paras kas savaitę, darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos mėnesinės darbo užmokestis nuo 2018 m. pradžios buvo 1 092,04 Eur, 2019 m. - 1323,07 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iki gegužės mėnesio dirbo ir VšĮ Utenos ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, kur gaudavo apie 303 Eur darbo užmokesčio.

7. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius duomenis, pripažino, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad nutraukus santuoką šalių prašymu ieškovui paliktina pavardė – J., atsakovei – J.

8. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad didesnis šalių sūnaus prisirišimas yra prie tėvo ir senelių iš jo pusės, kurie gyvena viename bute, atsakovės užimtumą darbe ir pan., institucijos, teikiančios išvadą, išdėstytą poziciją, teismas šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė kartu su vaiko tėvu. Vertino, jog šiuo metu šalių sūnaus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas nepažeis vaiko teisių ir geriausiai atitiks vaiko interesus, kadangi tai bus vaikui įprasta gyvenamoji vieta.

9. Pažymėjo, jog šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad šalių sūnus nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir iki šiol būna pas abu tėvus maždaug vienodą laiką per mėnesį, ir nėra duomenų, kad vaikas, nežiūrint, kur jis būna daugiau, būtų išlaikomas tik vieno iš tėvų. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog teisė į išlaikymą vaikui atsiras įsiteisėjus teismo sprendimui, tame tarpe ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl teismas, nustatęs šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu su tėvu, iš atsakovės priteisė 178 Eur dydžio išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

10. Teismas vertino, kad abiejų šalių siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra identiška. Šalys dėl kiekvienos jų siūlomos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos iš esmės nesiginčijo. Todėl teismas padarė išvadą, jog kiekvieną iš šalių bendravimo tvarka tenkina ir nepažeidžia jų bei nepilnamečio vaiko interesų bei užtikrina beveik maksimalų atsakovės bendravimą su vaiku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nutraukus santuoką ieškovui palikti pavardę – J., o atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – G. bei priimti ir įvertinti naujus su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

12. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino padėtį šalių gyvenamosiose vietose nepilnamečio sūnaus tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimo aspektu ir neatsižvelgė į tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta su atsakove buvo tinkama, saugi, įprasta, o tėvo gyvenamoji vieta bei aplinka, kurią teismas laikė tinkama vaikui gyventi, nepakankamai analizuota. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad abu tėvai turi vienodas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Vaikui su ieškovu ir jo tėvais gyvenant viename bendrabučio tipo dviejų kambarių bute nepakankamai užtikrinamos sąlygas vaikui augti, tinkama vaiko buitinė aplinka ir emocinė bei psichologinė būsena, nes jis net neturi savo atskiro kambario, bendrabučio pastatas ir jo laiptinė yra neremontuoti. Tuo tarpu atsakovė gyvena jos motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, ir ji, ir vaikas turėtų po atskirą kambarį, ir tai užtikrintų geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui. Be to, ši nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su motina jam yra įprasta, susiformavusi per metus laiko. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir jo brolis M. J. teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje už narkotinių medžiagų platinimą, t. y. sunkų nusikaltimą, o M. J. testai dėl narkotinių medžiagų vartojimo (nevartojimo) nepateikti.

13. Mano, jog teismas netinkamai tyrė bei vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš tėvų emocinį ryšį bei praleistą laiką su vaiku. O būtent: teismas akcentavo sūnaus prisirišimą prie ieškovo tėvų (senelių), tačiau toks vertinimas neteisingas ir nėra esminis ir lemiamas kriterijus, į kurį atsižvelgiama nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nes prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui su tėvais. Be to, vaiko kasdienis gyvenimas susideda ne tik iš linksmų akimirkų, tačiau ir iš ligų, nesėkmių, nusivylimų, blogos nuotaikos ir pan., kada vaikui reikalinga mamos pagalba, kurią ji, būdama medike, visada tinkamai ir profesionaliai užtikrindavo. Vertina, kad ji įvairiau leidžia laisvalaikį su sūnumi, pramogauja, keliauja. Tuo tarpu vaikui būnant su tėvu, kasdienis rūpinimasis vaiku tenka ieškovo motinai, o ne pačiam ieškovui, todėl jam lieka tik švenčių ir laisvalaikio leidimas su vaiku. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus apie tėvų bendravimą su vaiku bei jo prisirišimą prie tėvų, nes liudytojai R. J., G. J. yra ieškovo tėvai, o M. J. - brolis, todėl jų parodymai neobjektyvūs, o jos mamos R. G. ir patėvio R. G. parodymai teismo sprendime liko visai neįvertinti.

14. Paaiškino, kad teismas klaidingai nustatė ir, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog ji dirba pamaininį darbą dvi paras iš eilės VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotyje“, nes niekada tokiu grafiku nedirbo. Nuo liepos mėnesio darbdavys sutiko pakeisti darbo grafiką, todėl dirbs po parą kas ketvirtą parą, taigi, per mėnesį susidarys ne daugiau 6 paros darbo. Apsisprendė toliau gyventi Utenos mieste, kuriame turi butą, dirba dviejuose darbuose, jos darbo užmokestis yra dvigubai didesnis nei ieškovo, kas įrodo, jog yra atsakinga ir siekia užtikrinti finansinę gerovę savo sūnui.

15. Teigia, jog teismas neišsprendė ieškinio ir priešieškinio reikalavimo dėl buvusių sutuoktinių pavardės. Nors atsakovė priešieškiniu prašė jai palikti santuokinę pavardę, tačiau dabar keičia savo poziciją ir nori susigrąžinti ikisantuokinę – G. pavardę.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad teismas itin išsamiai įvertino abiejų šalių gyvenamąsias vietas nepilnamečio sūnaus tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Pati atsakovė nepateikė duomenų, kad yra pajėgi užtikrinti tinkamą vaiko buitinę aplinką ir emocinę bei psichologinę būseną. Apeliaciniame skunde nėra argumentuojama, dėl kokių svarių priežasčių trejų metų sūnui turi būti kardinaliai keičiama nuo 2017 m. spalio mėnesio faktiškai susiklosčiusi buitinė ir emocinė aplinka ieškovo namuose. Pripažįsta, kad yra padaręs grubių klaidų gyvenime, įskaudinęs ir nuvylęs savo tėvus, tačiau padarė išvadas ir deda visas pastangas, kad sūnus būtų apsaugotas nuo bet kokios neigiamos socialinės aplinkos, tam sudarė ir sudarys tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi.

18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartus su tėvu nepažeidžia vaiko teisių ir geriausiai atitinka jo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės J. J. apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalies yra išimtinai susiję tik su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja pagal jo ribas ir dėl sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas bei nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nepasisako (apeliantė neginčija išlaikymo dydžio ir kad, patenkinus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti tenkinti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo iš to tėvo, su kuriuo nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo).

22. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu ir ieškovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė į bylą eilę naujų įrodymų: darbo ir bendravimo su vaiku grafikus, fotonuotraukas, garso įrašus ir t. t., kuriuos prašė priimti.

23. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

24. Kadangi šalys nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui, be to, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, abiejų šalių pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas apeliacinį skundą nevertina.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir su šiuo reikalavimu susijusių reikalavimų išsprendimu motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines bei proceso teisės normas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. birželio 6 d. sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl šalių reikalavimų ir jų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

27. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenukrypdamas nuo šios nutarties 27-28 punktuose nurodytos teismų praktikos, civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu šalių sūnaus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas nepažeis vaiko teisių ir geriausiai atitiks vaiko interesus, kadangi tai bus vaikui įprasta gyvenamoji vieta.

30. Apeliantės manymu, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai įvertino, kad abu tėvai turi vienodas ir tinkamas sąlygas rūpintis vaiku. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą vertina nepagrįstu, nes iš byloje esančių įrodymų visumos buvo nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią ir turi tinkamas sąlygas vaikui auginti ir juo rūpintis. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas gyvena kartu su savo tėvais dviejų kambarių bute, jam su vaiku skirtas atskiras kambarys. Pagal bylos duomenis, ieškovo šeimai priklauso tinkamai įrengta sodyba, kurioje šeima apsistoja. Atsakovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, tačiau gyvena jos motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Taigi, tiek pas tėvą, tiek pas motiną vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų daugiabučio namo dviejų kambarių bute. Nėra ginčo, kad butai, kuriuose gyvena šalys, tinkami gyventi ar kad juose yra užtikrintos būtinus asmens poreikius atitinkančios sąlygos. Aplinkybė, kad butas yra vizualiai prasčiau atrodančiame ir naujai nesuremontuotame daugiabutyje, neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamu atveju lemiamos reikšmės neturi ir aplinkybė, kad vaikui nėra skirtas atskiras kambarys ar kad jis naudojasi buto patalpomis su seneliais, nes vaikas yra mažametis, kuriam reikalinga suaugusio žmogaus globa (gim. (duomenys neskelbtini)). Todėl apeliantės teiginys, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja užtikrins geresnes vaiko gyvenimo sąlygas ir todėl, kad kiekvienas jų galės naudotis atskiru kambariu, atmetamas kaip nepagrįstas.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, turi atsižvelgti į kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Tačiau keičiant vaiko gyvenamąją vietą į vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į esminius nutarties 31 punkte nurodytus kriterijus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, tinkamai įvertino faktinę situaciją, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, todėl pagrįstai laikė, kad didesnis šalių sūnaus prisirišimas yra prie tėvo ir senelių iš tėvo pusės, kurie gyvena viename bute. Šias aplinkybes bei tėvo bendravimo su vaiku ypatumus patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai: R. J., G. J., M. J., A. L.. Šių aplinkybių nepaneigė net ir atsakovės liudytojos L. V., L. M., darželio darbuotojos liudytojos G. Č., R. J., R. B.. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas tyrė visus byloje esančius įrodymus, lygino juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais ir tik iš jų visumos padarė atitinkamas išvadas. Tai, kad sprendime neišskirti ir neaptarti tam tikri įrodymai, įskaitant ir apeliantės kviestų liudytojų parodymus, nereiškia, kad jie nebuvo vertinami visų įrodymų visumoje ir kad į juos nebuvo atsižvelgta.

33. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis šalys gyvena skyrium nuo 2017 metų, o mažametis sūnus daugiausia gyveno su atsakovu apeliantei nepasitikėjimą keliančiame bendrabučio tipo dviejų kambarių bute. Tačiau byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad bent kartą būtų buvę nustatyta, kad vaikas gyvena netinkamomis, nesaugiomis gyvenimo sąlygomis, kad yra neužtikrinami jo būtini poreikiai ar kad jam grėsmę kelia šeimos narių netinkamas elgesys. Priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ne kartą vertino ieškovo gyvenimo sąlygas: 2018 m. vasario 19 d. išvadoje Nr. V11-30-(12-11) nurodyta, jog butas, kuriame gyvena ieškovas, apstatytas visais reikiamais baldais, jame švaru ir tvarkinga; 2019 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. 8SD-652-(8.8.27) nurodyta, kad bute yra du kambariai ir virtuvė, ieškovas su sūnumi naudojasi vienu kambariu, kuris yra apstatytas visais reikiamais baldais, jame yra švaru ir tvarkinga, sūnui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jis turi atskirą vietą miegoti, leisti laisvalaikį, žaisti įvairius žaidimus; nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartus su tėvu, nebus pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai; 2019 m. gegužės mėnesio patikslintoje išvadoje Nr. 8SD-100-7(8.8.27) nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės.

34. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas, vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Byloje nustatyta, kad abiejų tėvų gyvenamosios aplinkos sąlygos šiuo metu yra tinkamos ir pakankamos vaikui deramai augti ir tobulėti, abu tėvai rūpinasi vaiku, jį išlaiko, užtikrina būtinų poreikių užtikrinimą. Apeliantė tvirtina, kad gauna dvigubai didesnes pajamas nei ieškovas, todėl gali geriau pasirūpinti vaiku. Tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu niekaip neapriboja apeliantės teisės skirti vaiko poreikių tenkinimui daugiau lėšų, negu reikia jo minimaliems ir būtiniems poreikiams tenkinti.

35. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tiek ieškovas, tiek jo brolis M. J. yra pripažinti kaltais nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šią faktinę aplinkybę vertino ir ją atsižvelgė priimdamas procesinį sprendimą. 2018 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro narkotinių medžiagų ir alkoholio testo išvados rodo, kad ieškovo testai dėl narkotinių medžiagų neigiami. Nepaneigta, kad po vaiko gimimo ieškovas žalingo įpročio atsisakė ir kad nuo tada jis nepadarė jokio nusikaltimo ir nusižengimo, kurie kokiu nors būdu keltų grėsmę saugiai vaiko aplinkai. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2013 metais ieškovas buvo nuteistas, savaime nereiškia, jog jis šiuo metu netinkamai įgyvendina tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Apeliantei nepateikus patikimų įrodymų, išskyrus deklaratyvią nuomonę, kritiškai vertintini argumentai ir dėl ieškovo brolio M. J. galimų neteisėtų veiksmų ar žalingų įpročių turėjimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dėl to jokios grėsmės mažamečio vaiko atžvilgiu taip pat nenustatė.

36. Sutiktina su apeliante, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, viena iš vertinamų aplinkybių yra vaiko nuomonė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalių sūnui neturint net trejų metų, teismas, remdamasis trimis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis, pagrįstai sprendė, kad jis yra per mažas, jog galėtų savarankiškai suformuluoti savo nuomonę ir ji galėtų būti išklausyta. Dėl tos priežasties bylos nagrinėjimo eigoje netikslinga buvo skirti ir psichologinę ekspertizę, kad nustatyti vaiko emocinio prisirišimo lygį prie kiekvieno iš tėvų.

37. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nesuabsoliutino vaiko prisirišimo prie savo senelių fakto, bet, įvertinęs pateiktas nuotraukas, vaizdo įrašus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad vaikas labiau prisirišęs prie ieškovo, o, kadangi jis beveik dveji metai su ieškovu gyvena jo tėvų namuose, tai buvo pagrindas spręsti ir dėl vaiko santykio su seneliais. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga abiem tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

38. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovė dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotyje“ Vilniuje GMP slaugos specialiste, jos darbas pamaininis, dažniausiai ji dirba po dvi paras iš eilės, penkios dienos laisvos, tačiau nuvykimas į darbą ir grįžimas atgal taip pat užima laiko, todėl dažniausiai po budėjimų motina vaiką pamato trečios paros popietę, be to, atsakovė dar dirba slaugytoja VšĮ „Utenos ligoninė“, darbas taip pat susijęs su budėjimais. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžių metu šių duomenų dėl darbo grafiko neginčijo ir leistinais įrodymais nepaneigė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbdavys sutiko pakeisti apeliantės darbo grafiką, todėl ji dirbs po parą ir kas ketvirta para, per mėnesį susidarys ne daugiau 6 paros darbo, taip pat yra apsisprendusi toliau gyventi Utenoje. Tačiau, kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė nekeis gyvenamosios vietos ar kad pasikeitė jos darbo grafikas, situacijos vertinimo tame kontekste, kokiame ją vertino pirmosios instancijos teismas, nekeičia, nes lieka neatsakytas klausimas, kaip bus sprendžiamas vaiko globos klausimas tą parą ar kitą laikotarpį, kai atsakovė dirbs. Byloje nėra įrodymų, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų ir kad jam reikalinga medicininių žinių turinčios apeliantės priežiūra, todėl atsakovės specialybė šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

39. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neišsprendė reikalavimo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių, nepaisant to, kad iš tiesų sprendimo rezoliucinėje dalyje per klaidą apie tai nepasisakė. Kaip matyti, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nutraukdamas santuoką šalių prašymu ieškovui paliko pavardę – J., atsakovei – J. (CK 3.31 straipsnis). Apeliantė skunde patikslina, kad norėtų susigrąžinti ikisantuokinę pavardę G. Pagal CK 3.31 straipsnį, abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas tenkinamas, jai paliekant pavardę – G, ieškovui – J.

41. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovas A. J. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos iš atsakovės J. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nustatant, kad:

„Nutraukus santuoką, ieškovui A. J. palikti pavardę – J., atsakovei J. J. – G.“.

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaLaimantas Misiūnas