- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-722-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00759-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Š. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Š. S. ir Š. S. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo dydžio, skiriamo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Š. S. ir Š. S. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo dydžio, skiriamo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pritaikyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais sūnumis per VŠĮ „Sotas“ ar kitą ieškovės pasitelktą psichologą sekančia tvarka: susitikimai su nepilnamečiais vaikais vyksta vieną kartą per savaitę darbo dieną E. M., Š. S. ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki susitikimo dienos; susitikimas su nepilnamečiais vaikais vyksta VŠĮ „Sotas“ ar kitose E. M. pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose; nepilnamečius vaikus į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima E. M.; tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikai dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ir kita šalimis kitą susitikimo laiką; psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka atsakovas; jeigu atsakovas nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaikais, jis įsipareigoja apie negalėjimą informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas elektroninėmis ryšio priemonėmis.
3. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir vis labiau augančią įtampą, taip pat, kad vaikai kiekvieno susitikimo su atsakovu metu patiria psichologinę įtampą, fizinį smurtą bei prievartą, būtina skubiai pritaikyti pereinamąją bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad VšĮ „Sotas“ neteikia jokių socialinių paslaugų, kurios paremtos teismo įpareigojimu. Pagal jų vidinę politiką įpareigojančios paslaugos yra neefektyvios dėl to neteikiamos. Šiuo metu ginčo šalims yra taikoma atvejo vadyba, Socialinės paramos centro bei Tarnybos pagalba bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis buvo sudarytos sąlygos tėvui lankyti vaikus ugdymo įstaigose, kadangi motina visiškai nesikooperuoja ir trukdo tėvui bendrauti su vaikais. Šiuo metu sudarytos sąlygos bendrauti tik su O. S. ugdymo įstaigoje. Kai šalia nebuvo motinos ir ji negalėjo trukdyti, tarp tėvo ir vaiko buvo geras ryšys, vaikas bendravo, dalijosi įspūdžiais, kartu žaidė stalo žaidimus. Darželis geranoriškai sudarė sąlygas teikti tokias socialines paslaugas. Ieškovė prašo, kad bendravimas vyktų per VšĮ „Sotas“ ar kitą ieškovės pasitelktą psichologą, tačiau ieškovė pasirenka asmenis, kurie savo veikloje nesivadovauja profesine etika. Jei ir vyktų bendravimas per psichologą, tai tas psichologas turėtų priklausyti Lietuvos psichologų sąjungai ir šiam asmeniui turėtų būti taikomos Lietuvos psichologų sąjungos profesinės etikos kodekso nuostatos. Atsakovas pagal Tarnybos rekomendacijas 2025 m. vasario 3 d. siūlė ieškovei gauti nemokamas psichologo konsultacijas BĮ Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre. Šis centras sudaro sąlygas, kad su visais asmenimis dirbtų atskiri psichologai su tikslu nešališkai įvertinti situaciją ir teikti pagalbą. Paslaugas teiktų Lietuvos psichologų sąjungos nariai. Ieškovė be jokio objektyvaus pagrindo atsisakė šių paslaugų, kas dar kartą įrodo jos nesažiningą elgesį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nes neaišku kokie vaikų interesai būtų apsaugoti šiomis priemonėmis, pritaikius tokias priemones būtų dar labiau susiaurinama bendravimo tvarka nesant jokio objektyvaus pagrindo riboti esamą bendravimą.
5. Išvadą byloje teikianti institucija – Tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės siūloma tėvo ir vaikų laikina bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia proceso šalių interesų. Sprendžiant klausimą dėl laikinos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, būtina atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kad dabartiniu metu tarp atsakovo ir berniukų nėra susiklostęs stiprus ir teigiamas emocinis ryšys, kadangi nepilnamečiai vaikai pasisakė, jog jiems nepatinka bendrauti su tėčiu ir jie nenorėtų matytis su tėvu dažniau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
7. Teismas nurodė, kad įvertinus ankstesnės bylos medžiagą, ieškovės ir atsakovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo išvadai, kad jų netaikymas sąlygotų žalą nepilnamečių vaikų interesams. 2025 m. sausio 14 d. K. S. apklausoje nurodė, kad jis nenori bendrauti su tėčiu, 2025 m. sausio 14 d. apklausos metu O. S. taip pat nurodė, kad jis nenori bendrauti su tėčiu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2201-661/2024 konstatuota, kad atsakovė nėra suinteresuota ieškovo ir vaikų ryšio stiprinimu, savo pastangas sąmoningai ar dėl perdėtai atsargaus požiūrio kreipia ne į ieškovo ir vaikų bendravimo supaprastinimą, bet jo apsunkinimą ar apskritai padarymą neįmanomu, todėl vien vaikų nenoras bendrauti su tėvu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesąlygoja išvados dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos keitimo ieškovės pasiūlytu būdu. Pažymėtina, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka yra nekonkreti, neaiški (nurodyta, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vieną kartą per savaitę darbo dieną iš anksto suderintu laiku, tačiau bendravimo laikas nekonkretizuotas, ieškovė prašo nustatyti, jog susitikimai vyksta VšĮ „Sotas“ arba kitose jos pasirinktose įstaigose, tačiau jos aiškiai neįvardintos), todėl neužtikrins stabilumo nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, o tik skatins tarp šalių konfliktų kilimo galimybes siekiant derinti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo laiką ir būdą. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė 2024 m. spalio 15 d. Teisės psichologijos specialistų išvada, kuri buvo įvertina ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo byloje, kurioje nurodė, jog naujai teikiamų įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui nėra esminė. Jie tik patvirtina esamą konfliktinę ir nepasitikėjimo situaciją, susiklosčiusią tarp šalių. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos laikino pakeitimo minėti duomenys taip pat neturi esminės reikšmės.
8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi spręsdamas dėl ieškovės veiksmų teisėtumo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą nesutiko su skolininkės E. M. pateiktais argumentais, kad išieškotojas Š. S. (vaikų tėvas) nebendradarbiauja ir nebendrauja su vaikų motina E. M. šalių nepilnamečių vaikų interesais, nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolu užfiksuota, kad atskirai gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką neįvyksta dėl nesklandumų motinai (skolininkei) perduodant vaikus tėvui (išieškotojui), pažymėjo, kad sprendžiant nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo klausimus, būtinas abiejų šalių (vaikų tėvo ir motinos) geranoriškas bendradarbiavimas ir pastangos, kad bendravimo tvarkos įgyvendinimas vyktų sklandžiai, šiuo atveju skolininkės neaktyvumas, veiksmų, siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką nesiėmimas, nelaikytinas teigiama aplinkybe (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eVP-3864-566/2025). Teismas darė išvadą, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuoto asmens (išieškotojo) bendravimas su vaikais pažeidžia vaikų interesus, vaikus traumuoja ar kitaip neigiamai įtakoja. Teismas konstatavo nenustatęs aplinkybių, patvirtinančių kad išieškotojas Š. S. nebendradarbiauja ir (ar) nebendrauja su vaikų motina E. M. šalių nepilnamečių vaikų interesais bei pažymėjo, kad skolininkė E. M. turėjo numatyti, kad bendravimo tvarkos nesilaikymas gali sukelti konfliktą, juolab, kai pati skolininkė (tiek paaiškinimuose antstolei, tiek atsiliepime teismui) akcentuoja vaikų adaptacijos tėvo aplinkoje svarbą.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartyje išdėstyti argumentai sustiprina išvadą, kad ieškovės prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką yra susijęs ne su objektyviais vaikų teisių pažeidimais iš atsakovo pusės, bet subjektyviu ieškovės požiūriu į susiklosčiusią situaciją ir, galimai, ieškovės nenoro vykdyti teismo sprendimą. Aptariamu atveju spręstas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Šių priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės (ir teisės) išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių. Šias faktines aplinkybes teismas įvertins ir dėl jų (aplinkybių) pasisakys teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai. Ieškovė neįrodė, kad šios nutarties priėmimo momentu egzistuoja grėsmė nepilnamečių vaikų neturtiniams interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais sūnumis per VšĮ „Sotas“ ar kitą ieškovės pasitelktą psichologą nurodyta tvarka.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad įvertinus jame aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus paties atsakovo tyčinius ir prievartinius veiksmus vaikų atžvilgiu, nustatytus teisės psichologijos specialistų išvadoje, darytina išvada, kad teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįgyvendino siekiamų tikslų – neužtikrino ir neapsaugojo prioritetinių vaikų interesų. Kitaip tariant, vien dėl to, kad teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių savaime nenorintys su tėvu bendrauti vaikai nepradės bendrauti, vaikai nesiliaus bijoję tėvo po jo smurtinių ir prievartinių veiksmų, kad ir kaip motina bendradarbiautų su vaikų tėvu, kad ir kiek jam siūlytų priemones atkurti ryšį su vaikais ir kad ir kaip skatintų vaikus bendrauti su tėvu. Šiuo atveju objektyviai suvokiant, kad be specialisto įsikišimo siekiant atkurti paties tėvo smurtu ir prievarta prieš vaikus sugadintą su vaikais santykį, niekaip nebus garantuotas kuo efektyvesnis ir greitesnis atsakovo interesų patenkinimas, kadangi vaikų tėvas savo interesų patenkinimo siekia perkeldamas vaikų nenoro bendrauti su tėvu naštą institucijoms (pvz. kreipdamasis per antstolius į teismą dėl baudos paskyrimo), vietoj to, kad pats kurtų ryšį su vaikais, bent jau skambintų jiems, atvyktų į vaikų nuolatinius iki šiol vykstančius susitikimus su psichologu, kurio sesijų metu yra dedamos milžiniškos pastangos tikslu sumažinti vaikų patirtą traumą dėl tėvo smurtinių ir prievartinių veiksmų vaikų atžvilgiu. Juk teismas turėtų suvokti, kad be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien tai, kad vaikų motinai bus paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą savaime vaikai nesiliaus bijoję tėvo ir nuomonės dėl nebendravimo nepakeis, kad ir kaip ieškovė dėtų tam pastangas ir skatintų vaikus bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kas išsakyta, nutartis naikintina neatskleidus bylos esmės ir priežasčių dėl, kurių vaikai atsisako vykti bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį.
13. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skundžiama nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisėta, joje išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, jos turinys neprieštarauja norminiam reguliavimui. Ieškovės pagrindinis tikslas prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ne geriausių vaikų interesų užtikrinimas, o siekis nevykdyti 2024 m. liepos 1 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais bei trikdyti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų šeimos ryšius savo asmeniniais motyvais. Kaip matyti iš bylos medžiagos VšĮ „Sotas“ neteikia jokių socialinių paslaugų, kurios paremtos teismo įpareigojimu. Pagal jų vidinę politika įpareigojančios paslaugos yra neefekyvios dėl to neteikiamos. Ieškovė siekiamoje laikinoje bendravimo tvarkoje siekia įtvirtinti savo diskrecijos teisę pasirinkti psichologą (pasirinkti šališką, suinteresuotą psichologą ar nepasirinkti išvis jokio psichologo), kitaip tariant prašo priimti sąlyginį sprendimą, kai tos sąlygos įgyvendinimas priklausytų tik nuo ieškovės valios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Š. S. ir Š. S. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo dydžio, skiriamo nepilnamečiams vaikams pakeitimo netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.
15. Ieškovės atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįgyvendino siekiamų tikslų – neužtikrino ir neapsaugojo prioritetinių vaikų interesų.
Dėl apeliacijos objekto ir bylos procesinės baigties
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (toliau – ir LITEKO) nustatyta, kad po skundžiamos 2025 m. kovo 20 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo priėmimo Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti šalių nepilnamečius vaikus į Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centro „In pace“ patalpas, pagal iš anksto suderintą grafiką su „In pace“ centru; 2) ieškovė privalo kreiptis į Caritas mediacijos centrą „In pace“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į „In pace“ centro siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka bendravimo su vaikais Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ kilusias išlaidas. Šios nutarties neskundė nei ieškovė, nei atsakovas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir ja nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, yra galiojanti iki šiol. Vadinasi tarp šalių ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, nustatymo buvo išspręstas.
18. LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teisme 2025 m. liepos 4 d. gautas atsakovo prašymas nustatyti naują laikinąją apsaugos priemonę, t. y. naują laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka: 1) ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus į VšĮ „Taikos raktai“ patalpas pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ „Taikos raktai“ centru; 2) ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ centro siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka tarpininkavimo paslaugos su vaikais VšĮ „Taikos raktai“ centre kilusias išlaidas.
19. Be to, 2025 m. liepos 8 d. gautas ieškovės prašymas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatant naują laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus į VšĮ „Sotas“ patalpas pagal iš anksto suderintą grafiką su VšĮ „Sotas“; 2) ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Sotas“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Sotas“ siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ kilusias išlaidas.
20. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. liepos 4 d. ir 2025 m. liepos 8 d. gauti šalių prašymai pirmosios instancijos teismo nėra išspręsti ir pirmosios instancijos teismas dėl juose nurodomų motyvų ir argumentų nėra pasisakęs. Pažymėtina, kad šie prašymai grindžiami naujomis jau po šioje byloje skundžiamos 2025 m. kovo 20 d. nutarties ir po 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria tarp šalių ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas, atsiradusiomis aplinkybėmis, tokiomis kaip, kad po Caritas mediacijos centro „In pace“ 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo laikinai stabdyti tarpininkavimo paslaugų teikimą šalims VšĮ „Sotas“ jau buvo pradėjusi teikti atsakovo ryšio su šalių nepilnamečiais vaikais atstatymo paslaugos, šalys su įstaiga VšĮ „Sotas“ 2025 m. liepos 3 d. pasirašė trišalę sutartį ir kt. Taigi, šios aplinkybės negali turėti įtakos skundžiamos 2025 m. kovo 20 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Motyvai ir argumentai kodėl šiuo metu turėtų būti pasirenkama būtent ieškovės nurodoma įstaiga VšĮ „Sotas“, atsakovo nurodoma įstaiga VšĮ „Taikos raktai“ ar dar kita nėra šio apeliacinio proceso nagrinėjimo objektas.
21. Kitaip tariant, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ginčo, kuris buvo tarp šalių priimant šioje byloje skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį, t. y. ginčo, kad apskritai turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, šiuo metu nebėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos nutarties, kuria buvo atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas apeliacine tvarka nebeteko teisinės prasmės, nes laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėjusia nutartimi jau buvo pritaikytos ir dėl jų ginčo nekilo. Be kita ko, iš byloje 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir to kad šalys šios nutarties neskundė, taip pat iš kitų šalių teikiamų procesinių dokumentų turinio, matyti, jog tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad į laikinam atsakovo bendravimui su šalių nepilnamečiais vaikais turi būti pasitelktos atitinkamą pagalbą teikiančios įstaigos ir jų specialistai. Šiuo metu, pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nurodytai įstaigai Caritas mediacijos centrui „In pace“ 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu laikinai stabdžius tarpininkavimo paslaugų teikimą, tarp šalių yra kilęs naujas ginčas dėl naujos įstaigos pasirinkimo. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas dėl šių naujų aplinkybių nėra pasisakęs, todėl apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą dėl šiuo metu tarp šalių kylančio ginčo, šalys prarastų galimybę pasinaudoti apeliacijos teise.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas, esant nurodytai situacijai, nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kaip apeliacinio apskundimo objekto, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo tikslingumas išnyko, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.