Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko, nukentėjusiųjų G. B., D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, E. D. vykdymo atidėjimo metu įpareigojant: 1) tęsti mokslą; baigus mokslą, per du mėnesius nuo jo baigimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirta E. D. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš UADB „Compensa V. I. Group“ - 905 (devynių šimtų penkių eurų) turtinės žalos atlyginimas A. L. naudai.

Priteista iš E. D. - 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimas A. L. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios - civilinės ieškovės D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš E. D. - 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimas D. B. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nuteistajam E. D. paskirtos bausmės

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, tinkamai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę nuteistajam E. D. skirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. D. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau administraciniai pažeidimai nėra šiurkštaus pobūdžio, šiuo metu mokosi, jo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, susijusi su KET pažeidimo sukeltomis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino kaltu baudžiamąją bylą nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas E. D. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę šiek tiek didesnę už baudžiamajame įstatyme numatytą sankcijos vidurkį. Kadangi baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė dar būdamas neteistas, jauno amžiaus, nuoširdžiai gailisi, šiuo metu mokosi, sprendė, kad egzistuoja pagrindas manyti, kad E. D. daugiau nenusikals ir, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra visapusiškai apgalvota, teisinga bei proporcinga E. D. padarytai nusikalstamai veikai ir nėra aiškiai per griežta. Tenkinti nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios G. B. prašymus paskirti E. D. švelnesnę bausmę nėra pagrindo.Nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios G. B. apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. D. taip pat turėjo įvertinti aplinkybes, kad jis yra nedirbantis, vis dar besimokantis, anksčiau neteistas, su nukentėjusiąją G. B. susitaikęs, jos atsiprašęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalto pirmą kartą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė neatsargų nusikaltimą, įvykio metu buvo blaivus, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos ir nuteistojo gynėjo bei nukentėjusiosios G. B. skunduose nurodytas aplinkybes bei jas įvertino, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai E. D. paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Nukentėjusiosios teigimu, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskirtina sunkiems nusikaltimams ir minėtame straipsnyje nenumatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, numatytas tik maksimalus bausmės dydis - 8 metai, kuris ir turėjo būti paskirtas E. D..Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 11. pastraipoje, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu E. D. paskirta bausmė yra visapusiškai apgalvota, teisinga bei proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, jog už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Baudžiamajame įstatyme nustatytas minimalus laisvės atėmimo terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju, terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs E. D. padarytos nusikalstamos veikos, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę šiek tiek didesnę už baudžiamajame įstatyme numatytą sankcijos vidurkį. Pažymėtina, jog švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra reglamentuotas BK 62 straipsnyje ir priešingai nei teigiama nukentėjusiosios D. B. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje minėto straipsnio nuostatos nebuvo taikytos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskirtina neatsargiems nusikaltimams, kurie kvalifikuojami pagal kilusius padarinius, todėl priešingai nei tyčiniai nusikaltimai, jie neskirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesutiktina ir su nukentėjusiosios D. B. apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė E. D. veiksmuose sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 10 punkte. Nukentėjusiosios manymu E. D. veiksmai su padidintos rizikos įrankiu - transporto priemone, viešoje vietoje, eisme dalyvaujant kitoms transporto priemonėms ženkliai viršijant leistiną greitį dėl lenktynių su kita transporto priemone, atitinka atsakomybę sunkinančias aplinkybes - chuliganiškas paskatas ir nusikalstamos veikos įvykdymą visuomenei pavojingu būdu. Šioje byloje priimtame skundžiamame nuosprendyje, teismas pažymėjo, jog be nuteistojo visiško prisipažinimo byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. D. neatsargūs neteisėti veiksmai (Kelių eismo taisyklių 127 punkto, III priedo I skyriaus 1.3 punkto reikalavimų pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo A. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir R. B. žūtis) atsirasti. Pažymėtina, jog byloje surinktų įrodymų visuma nenustatyta, kad E. D. nusikalstamą veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jog jo elgesys buvo aiškiai atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruojant niekinį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip nurodė ir pats nuteistasis apklaustas pirmosios instancijos teisme, jis net negalėjo pagalvoti, kad gali atsitikti kažkas panašaus. Vairuodamas tėvo automobilį ir važiuodamas link (duomenys neskelbtini), pamatęs ant kelio kažkokį žvėrelį, pasuko vairą į kairę pusę, po to į dešinę, užmetė automobilį ir trenkėsi į atitvarus, pradėjo skristi priešprieša ir po to jau nieko neatsimena. Jis važiavo maždaug 95 km/h greičiu, leistinas greitis toje vietoje buvo 70. Nežino kodėl tuo metu taip elgėsi ir važiavo tokiu greičiu. Savo poelgį vertina labai blogai, nepataisomai (t. 2 b. l. 120-121). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais duomenimis nėra nustatyta, jog E. D. prieš pat eismo įvykį automobilį vairavo, vienu metu ar paeiliui padarant kelis grubius, ypač pavojingus eismo taisyklių pažeidimus, ar prieš tai buvo sukėlęs pavojingą situaciją, jog automobilį vairavo dėl chuliganiškų paskatų, keliantį didelį pavojų savo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat, priešingai nei teigiama nukentėjusiosios skunde, byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nuteistasis viršijo leistiną greitį dėl lenktynių su kita transporto priemone, tokios aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios skundo argumentai, jog E. D. viršijo leistiną greitį dėl lenktynių su kita transporto priemone, kas neva tai atitinka atsakomybę sunkinančias aplinkybes - chuliganiškas paskatas ir nusikalstamos veikos įvykdymą visuomenei pavojingu būdu, vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir jų pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde taip pat keliamas klausimas, jog E. D. nepagrįstai taikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - uždraudžiant 3 metams vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalyje (uždraudimas naudotis specialia teise) nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Nors nuteistojo gynėjo manymu, E. D. taikyta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, pažeidus kelių eismo taisykles nesant veiką kvalifikuojančio požymio apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra nepagrįsta ir neproporcingai varžo nuteistojo teisę į teisingą bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 68 straipsnio 1 dalyje kalbama apie nusikaltimo padarymą naudojantis specialiomis teisėmis ir tam nebūtinas kvalifikuojančio požymio apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų buvimas. Nagrinėjamu atveju, nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė. Pažymėtina, jog uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas E. D. naudotis specialia teise atsižvelgė į tai, jog nuteistasis įvykio metu turėjo nepilnai 5 mėnesių vairavimo stažą, be to, per šį neilgą vairavimo stažą, tris kartus buvo baustas administracine tvarka, ir nors jo padaryti pažeidimai nepriskirtini prie sunkių, tačiau vienos iš administracinių nuobaudų skyrimas E. D. buvo susijęs su analogišku KET pažeidimu, tai yra už tai, kad pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę pagal važiavimo kryptį ir atsitrenkė į pakelėje buvusį medį. Nepraėjus pilnai mėnesiui po minėto administracinio pažeidimo, dėl 2016 m. gegužės 30 d. analogiškais E. D. nerūpestingais veiksmais sukelto eismo įvykio jau buvo sukelti sunkūs padariniai (žuvo žmogus). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 68 straipsnį ir nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentai, jog už nuteistojo padarytus KET pažeidimus taikyti minėto straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl civilinių ieškinių

Tiek nuteistojo E. D. gynėjo, tiek nukentėjusiųjų G. B. ir D. B. apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl, skundžiamu nuosprendžiu, neteisingai priteistų sumų dydžių neturtinės žalos atlyginimui. Apeliaciniuose nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios G. B. skunduose teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiojo A. L. naudai 4000 eurų ir D. B. naudai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei neteisingai priteisė iš draudimo bendrovės A. L. naudai 950 eurų turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios D. B. apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino tik iš dalies ir visiškai neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pasekmes, sukeltas dvasines kančias. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas iš nuteistojo E. D. nukentėjusiajam A. L. neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio kelio sumušimu, kairės pėdos sumušimu, krūtinės ląstos sumušimu su išsivysčiusia tarpšonkaulinių nervų neuralgija, dėl kurių nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę judėti, dėl ko teko atsisakyti savo planų. Praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, nukentėjusįjį vis dar vargina kojos kelio skausmas, skausmas dėl pėdos sužalojimų, jis negali bėgti, atsitūpti, dėl traumos antrą sezoną nesportuoja žolės ritinio, vaikščiojant darbe įskausta koja, kas iš esmės dar vis varžo nukentėjusiojo pilnavertiškumą, tiek fizine, tiek moraline prasme. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė stresą, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, vis dar jaučia nerimą, baimę, nepasitikėjimą vairuojant automobilį. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas dėl A. L. patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiojo sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta, nukentėjusiojo pareikštą 6000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir iš nuteistojo A. L. priteisė 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų. Nors nuteistojo atstovas, nukentėjusioji G. B. ir nukentėjusioji D. B. prašo sumažinti A. L. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, laikytina, kad priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje numatytus vidutinius neturtinės žalos dydžius, Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose ir nėra pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį.Taip pat, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo E. D. nukentėjusiajai D. B. buvo priteistas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Ir nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka su sumažintu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį padidinti, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nukentėjusiajai D. B. priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio nepažeidė CK 6.250 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų šiuo klausimu teisingai išspręstų reikšmingų aplinkybių, vadovavosi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į abiejų šalių, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios, interesų pusiausvyrą, sumažino nukentėjusiosios prašytą priteisti sumą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad priteistos sumos prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.Pažymėtina, jog neturtinei žalai, patirtai netekus anūko, konstatuoti svarbu tai, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Tiek apklausta pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusioji pabrėžė, kad su žuvusiuoju anūku R. B. ji buvo labai artima, jį labai mylėjo ir brangino, palaikė gerus santykius, nuolat bendravo, todėl netikėta anūko netektis ją labai sukrėtė ir ji patyrė didelį emocinį šoką buvo dvasiškai artimi, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos žuvusiojo motinos G. B. parodymų bei jos apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, G. B. paneigė nukentėjusiosios D. B. ir žuvusio anūko artimą ryšį. G. B. teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, jog D. B. su savo anūku R. B. išvis jokių santykių nepalaikė, nei bendraudavo, nei matydavosi. G. B. teigimu, po skyrybų su žuvusio sūnaus tėvu, seneliai niekada nėra pasiūlę jokios pagalbos, bendravimas anūko ir senelių būdavo tik kelis kartus per metus ir tai nukentėjusiosios G. B. iniciatyva. Nei žuvusio sūnaus tėvas, nei močiutė D. B. prie sūnaus R. B. laidotuvių niekuo neprisidėjo, laidotuvėmis rūpinosi ji viena ir draudimo bendrovė (t. 2 b. l. 75-76). Netikėti šiais nukentėjusiosios G. B. paaiškinimais, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog dėl E. D. padaryto nusikaltimo nukentėjusioji D. B. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau teismas įvertinęs tai, kad E. D. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo (nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų), savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, taip pat įvertinęs nuteistojo turtinę padėtį (studijuoja, pajamų negauna, tačiau baigęs studijas ir įsigijęs specialybę ateityje turi galimybę įsidarbinti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas), giminystės ryšį – nukentėjusioji yra eismo įvykio metu žuvusio močiutė), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pagrįstai įvertino 1 000 eurų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu sumažintu priteistinos nukentėjusiajai D. B. neturtinės žalos dydžiu, kuris neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei formuojamai teismų praktikai, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Sutiktina su nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios G. B. apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. L. naudai iš UADB „Compensa V. I. Group" priteisė 905 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi draudimo bendrovė, įvertinusi A. L. pateiktus duomenis apie patirtą turtinę žalą, jam už sugadintus daiktus išmokėjo draudimo išmoką. . Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusysis A. L. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl autoįvykio metu apgadintų arba sugadintų nepataisomai jam priklausančių daiktų: mobilaus telefono – 345 Eur, nešiojamo kompiuterio – 350 Eur, džinsinių kelnių – 80 Eur, marškinėlių – 10 Eur, džemperio – 50 Eur, kojinių, apatinių kelnaičių – 20 Eur, batų – 100 Eur, iš viso 905 Eur (1 t., b. l. 63-66). Draudimo bendrovė „Compensa V. I. Group" įvertinusi nukentėjusiojo A. L. pateiktus įrodymus dėl autoįvykio metu sugadinto turto, už sugadintus batus, mobilųjį telefoną bei kompiuterį nukentėjusiajam atitinkamai išmokėjo 410 eurų draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti (t. 2 b. l 31-32). Kadangi nukentėjusysis savo turtinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo už sugadintus džinsus, marškinėlius, džemperį, kojines ir apatines kelnaites nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, draudimo bendrovė jų nepripažino pagrįstais ir už minėtų daiktų sugadinimą nuostolių neatlygino. Kaip matyti iš byloje esančių draudimo bendrovės ir nukentėjusiojo A. L. susirašinėjimų elektroniniu paštu, A. L. draudimo bendrovei nurodė, jog dėl sugadintų drabužių jiems pretenzijų neturi, kadangi juos tiesiog išmetė (t. 2 b. l 38-39). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog draudimo bendrovė „Compensa V. I. Group" neapmokėjo nukentėjusiajam A. L. turtinės žalos dėl autoįvykio metu sugadintų daiktų ir nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, dalyje dėl 905 eurų turtinės žalos atlyginimo, priteisdamas jį iš UADB „Compensa V. I. Group", todėl šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. D. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko ir nukentėjusiosios G. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nukentėjusiosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio priteisimo pakeisti:

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteistas iš UADB „Compensa V. I. Group", įmonės kodas 304080146, 905 (devynių šimtų penkių eurų) turtinės žalos atlyginimas A. L. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.