- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-6342-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02251-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Pareiškėjas
- Justino A
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Selvina Daugėlienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Justino A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo notarė Selvina Daugėlienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji S. A. (iki santuokos buvusi pavardė R.) ir J. R. buvo sesuo ir brolis.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra S. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), brolis, o S. A. pareiškėjo sesuo. Palikėjos mergautinė pavardė iki santuokos – R. Po S. A. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, nes testamento mirusioji nepaliko. S. A. buvo našlė, vaikų neturėjo ir pareiškėjas buvo vienintelis gyvas likęs brolis, turintis teisę paveldėti palikėjos turtą. Pareiškėjas, laikydamasis teisės aktuose nustatytų terminų, Šilutės rajono 2-ajam notaro biurui (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą palikimui priimti. Šilutės rajono 2-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla. Norėdamas realizuoti paveldėjimo teisę ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei išviešinti (įregistruoti) savo sesers S. A. palikimo priėmimą pareiškėjas privalo notarei pateikti įrodymus patvirtinančius, kad mirusi S. A. yra jo sesuo, o jis yra jos brolis. S. A. neturėjo gimimo liudijimo. Užklausus Lietuvos valstybės istorijos archyvą minimą giminystės ryšį įrodančių dokumentų pareiškėjui gauti nepavyko, nes Lietuvos valstybės istorijos archyvas nerado mirusios S. A. gimimo duomenų. Pareiškėjas taip pat neturi savo gimimo liudijimo. Pareiškėjo prisiminimu jų šeima (duomenys neskelbtini), kai gyveno (duomenys neskelbtini) išgyveno gaisrą, ko pasekoje prarado visus turėtus dokumentus. Pareiškėjo prašymu Lietuvos valstybės istorijos archyvas išdavė pažymą apie pareiškėjo gimimą, kurioje nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad J. A. R. gimė (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini). Motina: E. R. (Lietuvos pilietė, tautybė nenurodyta). Pareiškėjo motina E. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo vieniša mama ir susilaukė keturių vaikų: J. R. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), S. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo - S. A., A. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo - A. O., pareiškėjo, t. y. J. A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo motina E. R. su savo vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) Valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas iki pat jo brolio ir seserų mirties palaikė artimus ryšius su jais visais. S. A. esant senyvo amžiaus, patyrus sudėtingus kaulų lūžius bei nebegalėjus savarankiškai pasirūpinti savimi S. A. paskutinius savo gyvenimo metus praleido Šilutės socialinės globos namuose. Tačiau, pareiškėjas ir jo žmona rūpinosi S. A. iki jos mirties, kartu su giminaičiais organizavo jos laidotuves (duomenys neskelbtini), toliau rūpinasi kapinių tvarkymu. S. A. yra palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse viename kape su savo motina E. R.. S. A. paskutinius metus praleidus Šilutės socialinės globos namuose, pareiškėjas administravo jos butą, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius ir kitaip juo rūpinosi. Šiuo metu pareiškėjas ir toliau valdo butą kaip savo, moka jo išlaikymo mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė Selvina Daugėlienė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, prašo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
6. Asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą, kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).
7. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai net nereikėtų kreiptis į teismą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė buvo R. (A. K. ir A. S. santuokos liudijimas). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma nustatyta, kad archyvas nerado mirusios S. A. gimimo duomenų ir negalėjo išduoti S. A. gimimo pažymos. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma nustatyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad Justinas A. R. gimė (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini), motina nurodyta E. R. (Lietuvos pilietė, tautybė nenurodyta). VĮ „Registrų centras“ duomenimis S. A. ir pareiškėjo motina nurodyta E. R.. Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais (pareiškimu) nustatyta, kad jo motina E. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo vieniša mama ir susilaukė keturių vaikų: J. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), S. A. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)), A. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo - A. O., pareiškėjo Justino A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš kartu su pareiškimu pateiktų nuotraukų nustatyta, kad pareiškėjas iki pat jo brolio ir seserų mirties palaikė artimus ryšius su jais visais. Taip pat išrašu iš www.cemety.lt nustatyta, kad S. A. yra palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse viename kape su savo motina E. R..
10. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, vadovaudamasis tikėtumo taisykle, teismas sprendžia jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad mirusioji S. A. (R.) ir pareiškėjas J. A. R. yra sesuo ir brolis.
11. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių S. A. (R.) ir Justino A. R. giminystę nėra ir pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas tenkinamas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu yra nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, kad mirusi S. A. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), yra J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), sesuo, o J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. A. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), brolis (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo J. A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusi S. A. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), yra J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), sesuo, o J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., yra S. A. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), brolis.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.