- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- T-50-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21369-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vedėjos prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-323-209/2017 neišspręsto klausimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-323-209/2017 A. L. (A. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d.
4. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. kovo 18 d. buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vedėjos prašymas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendyje nepasisakyta dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomų daiktinių įrodymų pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. kvitą Nr. LS002644 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. kvitą Nr. LS002645, prašant dėl jų priimti sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į teikimą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas nebuvo išspręstas teismo nuosprendyje. Klausimus dėl vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).
7. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, priimant nuosprendį turi būti išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.
8. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-323-209/2017, matyti, kad priimant nuosprendį nebuvo išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo, t. y. pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. kvitą B, Nr. LS002644, dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, apvynioto juoda plėvele, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ skilusiu ekranu, juodos dirbtinės odos piniginės, ir pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. kvitą B, Nr. LS002645, dėl juodų vyriškų batelių, nuoplovos, tuščio flakonėlio. Šie daiktai buvo perduoti saugoti ir saugomi iki šiol Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.
9. Aukščiau nurodyti daiktai nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-323-209/2017 įsiteisėjimo yra saugomi daugiau nei aštuonerius metus, nuosprendis įsiteisėjęs, t. y. baudžiamasis procesas byloje pasibaigęs. Per saugojimo laiką prašymų grąžinti saugomus daiktus negauta. Atitinkamai teismas neturi pagrindo manyti, jog šiuos daiktus būtų tikslinga saugoti ir toliau. Kartu pažymėtina, kad daiktai, saugomi pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. kvitą B, Nr. LS002644, buvo paimti A. L. asmens kratos metu (2 t., b. l. 109), o Lietuvos teismų informacinės sistemos išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro Gyventojų registro departamento, duomenimis, A. L. (duomenys neskelbtini) mirė (3 t., b. l. 127). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad mobiliojo ryšio telefonų bei juodos dirbtinės odos piniginės savininkas miręs, šie daiktai yra sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. kvite B, Nr. LS002645, paminėtų daiktų nustatyta, kad jie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 32). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei aplinkybę, jog daiktinių įrodymų tolesnis saugojimas yra neekonomiškas, juodi vyriški bateliai, nuoplova bei tuščias flakonėlis, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat sunaikintini kaip menkaverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Tenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vedėjos prašymą.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia, apvyniotą juoda plėvele, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ skilusiu ekranu, juodą dirbtinės odos piniginę, juodus vyriškus batelius, nuoplovą bei tuščią flakonėlį, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti kaip menkaverčius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.