Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

2. 1998-09-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrinta su 1997-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 mėnesių laisvės atėmimas su 1/5 turto konfiskavimu;

3. 2000-01-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams su turto konfiskavimu;

5. 2002-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrinta su 2000-12-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

6. 2003-06-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams su 64 Lt vertės turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrinta su 2002-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesiams su 64 Lt vertės turto konfiskavimu;

7. 2003-09-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų areštu, paskirta bausmė subendrinta su 2003-06-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų;

10. 2008-02-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2007-08-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

11. 2010-11-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

15. 2011-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams, (2016-02-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė subendrintą 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose). 2017-05-03 A. L. paleistas iš Lukiškių TI-K atlikus bausmę (t. 2, b. l. 164-171), teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia nužudė J. R., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, o būtent:

jis, 2017-05-04, apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su J. R. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam daugybinius smūgius, bet ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniojo peties priekiniame paviršiuje ir galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda dešinės akies voke, odos nubrozdinimu galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, plačia minkštųjų audinių kraujosruva dešiniųjų smilkinio ir momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, po ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis vietoje mirė, tai yra A. L. tyčia nužudė J. R..

Šiais veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusioji I. R. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. parodė, kad jis gyvena motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su motina I. R. ir broliu J. R.. Jo brolis nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Šalia jų namo gyvena A. L., kuris nuo ankstyvos jaunystės daug kartų yra sėdėjęs laisvės atėmimo vietose už vagystes. Maždaug prieš 2-3 dienas jis grįžo iš laisvės atėmimo vietos. A. L. ir J. R. ilgą laiką buvo draugais, gerai bendravo, juos siejo daug bendro, kadangi abu kalėjo. J. R. iš laisvės atėmimo vietos sugrįžo prieš kelias savaites. 2017-05-04 vakare A. L. atėjo pas juos į namus ir atsinešė spirituoto vyno. Jie keturiese sėdėjo miegamajame kambaryje, kuris yra vienintelis gyvenamasis kambarys jų name, gėrė vyną. M. R. ir J. R. apsvaigo greičiau, nes jau buvo išgėrę alkoholio. J. R. buvo girčiausias iš visų. Pokalbio metu J. R. A. L. pavadino pagal kalėjimo žargonus įžeidžiančiu terminu (kokiu, M. R. tiksliai neprisimena) ir jie pradėjo konfliktuoti. Konfliktas peraugo į muštynes. A. L. sudavė J. R. smūgį ranka bei koja, o po to dar apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, tačiau daugiau kojomis. Nuo smūgių J. R. nukrito ant grindų. Tuomet A. L. kojomis sudavė jam dar keletą smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Po to A. L. pakėlė J. R. už drabužių ir porą kartų jo korpusą trenkė į grindis. Tuo metu J. R. leido garsius atodūsius. Po to A. L. numetė J. R. ant lovos ir išėjo. J. R. iškarto užmigo (arba prarado sąmonę), tačiau dar kvėpavo. M. R. su mama irgi nuėjo miegoti. Atsikėlęs apie 07.00 val. M. R. išeidamas iš namų matė, kad J. R. dar kvėpuoja. Apie 10.00 val. jis, grįžęs į namus, pamatė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie pranešė, kad jo brolis J. R. mirė. M. R. A. L. gali apibūdinti kaip agresyvų ir impulsyvų žmogų, su daug žmonių kaime jis yra turėjęs konfliktų. Bekalbant tarp jų dėl kažkokio vieno žodžio, kurį pasakė J. R., įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. L. sudavė fotelyje sėdinčiam J. R. vieną smūgį į veido sritį. Po ko A. L., suėmęs už drabužių, už sprando, numetė J. R. veidu ant grindų ir pradėjo mušti rankomis ir kojomis, suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tuo metu M. R. bandė stotis ir padėti broliui, tačiau A. L. pasakė nelįsti ir toliau mušė. Mama taip pat pašoko iš savo vietos. Brolis bandė gintis, tačiau dėl girtumo jau neturėjo jėgų. Tada A. L., suėmęs brolį viena ranka už drabužių už sprando, kita ranka - už drabužių už pusiaujo, kelis kartus trinktelėjo brolį į grindis ir numetė ant šalia buvusios sofos. Taip padaręs jis išėjo iš namų. J. R. atsikėlęs nebuvo. M. R. galvojo, kad šis užmigo (t. 1, b. l. 73-74, 75).

Nukentėjusysis M. R. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 76-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 545/2017(01) nurodyta, kad J. R. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimu galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, plačia minkštųjų audinių kraujosruva dešiniųjų smilkinio ir momens srityse, pereinančia į gretimas anatomines sritis, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio (165 g).

J. R. mirtis galėjo įvykti prieš 4-8 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2017-05-05, 08.30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

Mirties priežastis yra galvos sumušimas, tai rodo muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, plati minkštųjų audinių kraujosruva dešiniųjų smilkinio ir momens srityje, pereinanti į gretimas anatomines sritis, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio (165 g). Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui: vienu į nosies sritį (pavyzdžiui, sudavus smūgį kumščiu), kitu į dešiniojo smilkinio - momens sritį (pavyzdžiui, sudavus smūgį koja). Po bet kurio sužalojimo padarymo galėjo įvykti galvos smegenų rotacinis judesys, dėl kurio trūko kraujagyslės jungiančios galvos smegenis su kietuoju dangalu ir prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Jis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti kūno sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

Lavono kraujyje rasta 2,41 procento etilo alkoholio.

Po galvos sumušimo, nurodyto išvados 1.1 papunktyje, nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę. Praradęs sąmonę jis negalėtų atlikti sąmoningų veiksmų judėti, gintis, šaukti. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

Po galvos sumušimo nurodyto išvados 3.1.1 papunktyje nukentėjusysis mirė kelių - keliolikos valandų laikotarpyje. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 40-49).

Atliekant įvykio vietos apžiūrą 2017-05-05 nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra vieno aukšto, medinis, įėjimo į namą durys yra iš kiemo pusės, medinės, šviesiai rudos spalvos, su skyle, kur turėtų būti stiklas, spyna nepažeista. Užėjus į namą patenkama į verandą. Užėjus per duris, vedančias į namo vidų, patenkama į koridorių, kurio kairėje – laiptai į palėpę, šalia jų – durelės į sandėliuką. Dešinėje – medinės dvipusės baltos spalvos medinės durys, kurių spyna nepažeista, pro kurias patenkama į virtuvę. Pro medines duris patenkama į tvarkingą kambarį, kur yra stalas, 2 foteliai, spinta, sekcija, kilimas. Palei kairiąją sieną stovi išskleista sofa-lova, ant kurios sudėta patalynė, jos kojūgalyje – striukė, džemperis. Už sofos-lovos stovi fotelis, prie kurio, ant grindų matyti rausvo skysčio, galimai pailgos formos kraujo dėmė. Ant kitos išskleistos sofos-lovos yra vyriškos lyties lavonas, kuris guli aukštielninkas. Abi plaštakos padengtos apdžiūvusiu krauju, kurio gausiau delniniuose paviršiuose. Nosies šnervėse gausu kraujingo gleivėto, vietomis apdžiūvusio skysčio su nutekėjimo žymėmis į veido dešinę pusę. Analogiško nutekėjimo juostos yra nueinančios iš lūpų dešinio kampo, link ausies. Veido paviršius suteptas apdžiūvusiu krauju, labiau smulkiais taškeliais veido kairėje pusėje, dešinėje – intensyviau. Veide ir galvoje, kitose kūno vietose matomi nubrozdinimai ir kraujosruvos (t. 1, b. l. 12-31).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

Išnagrinėjus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. L. tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė J. R.. Konfliktas tarp dviejų draugų kilo jau būnant stipriai neblaiviems ir tęsiant išgertuves. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad viskas įvyko dėl girtumo, girtiems susimušti priežasties nereikia. Byloje surinktais duomenimis neginčytinai įrodyta, kad būtent kaltinamojo A. L. veiksmais – suduodant kumščiais ir spardant kojomis į galvos sritį, nukentėjusiajam J. R. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, dėl ko nukentėjusysis vietoje mirė. Žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama kūno dalis, todėl normalus žmogus suvokia, kad suduodamas smūgius kumščiu ar spirdamas koja kitam žmogui į galvą, jis daro veiką, keliančią pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Smūgius į galvą kaltinamasis sudavė sąmoningai ir numatydamas visas tų smūgių sudavimo pasekmes. Teismas daro išvadą, kad suduodamas smūgius J. R. į galvą, kaltinamasis suprato, kad jis savo veika kėsinosi į J. R. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Tokiu atveju kaltinamasis atsako pagal pasekmes – už žmogaus nužudymą. Tokiu būdu A. L. nužudė J. R. veikdamas netiesiogine tyčia ir kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. L. kaltu prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, parašė nuoširdų prisipažinimą, teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, papasakojo esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pats kaltinamasis paaiškino, kad nusikaltimas parytas tik dėl girtumo; veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamasis turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus, padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-85-303/2017).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, BK 11 straipsnio 6 dalis, BK 129 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, labai sunkų nusikaltimą padarė tik paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, prieš šios nusikalstamos veikos padarymą buvo teistas net 15 kartų, tačiau jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. L. pripažįstamas pavojingu recidyvistu, nes būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokį sprendimą teismas priima atsižvelgdamas į neigiamą kaltinamojo asmenybę, vis sunkėjančių nusikalstamų veikų darymą, jo pavojingumą visuomenei.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje nustatytas šios laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. R. bei M. R. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo po 5000 eurų (t. 1, b. l. 68, 79). Prašo po tiek priteisti dėl patirtos moralinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526/2008). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravę santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-03 apžvalgos „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ išvadų 11 punkte nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Teismui nekelia abejonių, kad brolio nužudymas sukėlė broliui dvasines kančias, tai visiškai žmogiška brolių santykiuose. Tačiau to nepakanka pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vien formalus giminystės fakto konstatavimas tokios teisės nesuteikia. Civilinis ieškovas privalo įrodyti, kad jį su nusikaltimo auka siejo iki mirties itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Giminystes santykiai šioje šeimoje skyrėsi nuo įprastų šeimyninių santykių Lietuvoje.

Teismas nenustatė, kad šioje byloje yra išimtinis atvejis, kai kompensacija už dvasines kančias gali būti priteista broliui. Atsižvelgus į protingumo ir teisingumo principus, neturtinės žalos priteisimas M. R. būtų neteisėtu praturtėjimu. Teismas neranda pagrindo patenkinti M. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jis atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra ne bausmė už padarytą nusikaltimą. Kaltam asmeniui skiriama griežta baudžiamojo įstatymo nustatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant motinai I. R. neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, netikėtą, staigią sūnaus mirtį dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų. Motinos pareikštas ieškinys sumoje 5000 eurų nėra aiškiai per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Pripažinti A. L. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bausmę paskirti atlikti 3 metus kalėjime, likusią – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2017 d. spalio 26 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2017 d. spalio 26 dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš A. L. priteisti 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo I. R..

M. R. civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2017 m. spalio 26 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.