Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.7.; 1.1.10.11.; 1.2.14.1.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1

2025 m. gegužės 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. V. paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant šiuos draudimus ir įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. V. nuteista už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 15.25 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - 1 butelį konjako „Hennessy V.S“, kurio vertė 28,99 Eur; 2 vnt. viskio „Woodford Reserve“, kurio vieno vieneto vertė 39,99 Eur, bendra vertė 79,98 Eur, 2 vnt. viskio „Gentleman Jack“, kurio vieno vieneto vertė 34,99 Eur, bendra vertė 69,98 Eur, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 178,95 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. V. išieškoti valstybės naudai visą pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 178,95 Eur, kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį), kadangi nepagrįstai nuosprendyje, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, iš E. V. nekonfiskavo valstybės naudai 178,95 Eur. Sprendimo nekonfiskuoti 178,95 Eur teismas nemotyvavo. Nurodo, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo nebuvo galima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 178,95 Eur vertės svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, turto vagystės, E. V. teisme kalta prisipažino ir parodė, jog pavogtas prekes pardavė turguje už maždaug 65-68 Eur. Teigia, kad byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nepareiškė ir nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, nuteistoji turėjo naudos iš nusikalstamos veikos. Tai, kad pagal pačios E. V. parodymus ji pagrobtą 178,95 Eur vertės turtą pardavė už daug mažesnę kainą, nepatvirtina, jog dėl to nusikalstamo praturtėjimo dydis sumažėjo. Kadangi BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas savo esme yra artima civilinio poveikio priemonėms, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta, prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė turto konfiskavimo instituto, todėl mano, kad skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. V. turi būti išieškota valstybės naudai visa pagrobto turto vertė, t. y. 178,95 Eur.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

5. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistajai paskirtos bausmės rūšies bei dydžio. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir E. V. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

6. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė turto konfiskavimo ir iš nuteistosios E. V. nekonfiskavo jos įvykdytos nusikalstamos veikos rezultato.

6.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu ir atidėdamas nuteistajai E. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams, paskyrė BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas: gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tuo pačiu pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atidėjęs nuteistajai E. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą, turėjo galimybę parinkti bei nuteistajai paskirti taip pat ir baudžiamojo poveikio priemones, padėsiančias įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

7. Prokuroras skundu prašo nuteistajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

7.1. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiek tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, tiek ir iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

7.2. Byloje nustatyta, kad E. V. 2024 m. rugsėjo 3 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – iš viso penkis butelius alkoholinių gėrimų (konjako „Hennessy V.S“, viskio „Woodford Reserve“ ir „Gentleman Jack“), kurių bendra vertė 178,95 Eur. Tokiu būdu nuteistosios pavogtas svetimas turtas pripažįstamas nusikalstamos veikos rezultatu, kuris pagal BK 72 straipsnio nuostatas privalo būti konfiskuojamas.

7.3. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistoji E. V. pripažino kaltę dėl vagystės įvykdymo bei nurodė, kad iš parduotuvės pavogtus alkoholinius gėrimus pardavė turguje. Taigi, nuteistoji natūra konfiskuotino turto nebeturi.

7.4. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016). Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Nusikalstamos veikos padarymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių. Tik pritaikius turto konfiskavimą, gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas kaltininkui nebūtų naudingas. Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, nuteistoji, nors ir būtų nuteista kriminaline bausme, liktų praturtėjusi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga, sumenkintų baudžiamosios atsakomybės svarbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-511/2023). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nereiškiamas, tačiau kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs iš nusikalstamos veikos gautą turtą, gauna mažesnės turtinės naudos nei jo vertė, laikoma, jog turto pardavimas mažesne kaina, kaip ir jo praradimas ar suvartojimas, negali sumažinti nusikalstamo praturtėjimo dydžio. Dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma visa pagrobto turto vertė, o ne tik pinigų suma, kurią jis gavo pardavęs tokį turtą (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32). Tuo pačiu pažymėtina, jog, nustatant pagrobto turto vertę, vadovautis tik kaltininko nurodoma suma, už kurią pagrobtą turtą jis realizavo, būtų neobjektyvu. Be to, įteisinus tokį konfiskuotino turto vertės nustatymą, būtų sudarytos prielaidos kaltininkams piktnaudžiauti, siekiant išvengti gresiančio konfiskuotino turto tikrą vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, dirbtinai sumažinant konfiskuotino turto vertę.

7.5. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pagrobto 178,95 Eur vertės turto iš parduotuvės civilinio ieškinio nereiškė (1 t., b. l. 60-61), nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš nuteistosios parodymų matyti, jog ji pagrobto turto nebeturi, nes alkoholinius gėrimus pardavė, o gautas lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui.

8. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nekonfiskuodamas iš nuteistosios nusikalstamos veikos rezultato, t. y. pagrobto turto vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir nuteistajai E. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) - turto konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis), konfiskuojant iš E. V. valstybės naudai visą pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 178,95 Eur.

9. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

9.1. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nuteistajai E. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (2 t., b. l. 88). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gegužės 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-05981 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajai E. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

9.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas nuteistosios teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šis apeliacinis skundas tenkinamas ir nuteistajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokias aplinkybes, taip pat tai, jog nors nuteistajai E. V. gynėjas buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, o pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tačiau, kaip minėta, ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis nuteistosios atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistosios nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš E. V. valstybės naudai visą pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 178,95 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 95 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistosios E. V. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.